Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Seimui bus pasiūlyta griežtinti partijų atsakomybę už jų lyderių antivalstybinę retoriką
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė antradienį ketina pasiūlyti parlamentui griežtinti atsakomybę partijoms už jų lyderių skleidžiamą antivalstybinę retoriką.
Seimo konservatoriai siūlo numatyti galimybę neskirti valstybės biudžeto asignavimų politinei partijai ir tuo atveju, jei Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažintų, kad politinės partijos pirmininkas, valdymo organai ar jų nariai šiurkščiai pažeidė įstatymą.
Šiuo metu ši priemonė gali būti naudojama tik pripažinus politinės partijos padarytą pažeidimą.
Įstatyme taip pat siūloma numatyti, kad atskirais atvejais būtų galima tirti ne tik politinę organizaciją, bet ir jos pirmininką.
Nustačius ne tik politinės organizacijos, bet ir jos pirmininko, valdymo organų netinkamą veiklą, teismas galėtų laikinai sustabdyti jų įgaliojimus. Jei Seimas pritartų, teismas taip pat galėtų įpareigoti politinę organizaciją, jos pirmininką, valdymo organus atlikti tam tikrus veiksmus ar jų neatlikti arba likviduoti politinę organizaciją.
Įstatymo pataisų autoriai siūlo uždrausti steigtis ir veikti ne tik toms politinėms organizacijoms, kurios veikloje praktikuojama, bet ir skleidžiama antivalstybinė retorika. Jei Seimas pritartų, tai būtų laikoma šiurkščiu įstatymo pažeidimu.
Projektą parengę D. Asanavičiūtė ir Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė ragina atsakingai ir nuodugniai vertinti politines partijas, kurios skleidžia antivalstybinius teiginius.
Užimtumo tarnyba: kas penktas šalyje registruotas bedarbis – ilgalaikis
Užimtumo tarnybos duomenimis, kas penktas šalyje registruotas bedarbis yra ilgalaikis. Sausio duomenimis, ilgiau nei metus nedirbo beveik 31 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. Tai – 4,4 proc. mažiau, nei prieš metus.
Tarnybos duomenimis, į darbo rinką pernai sugrįžo 23,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių – 3,1 proc. daugiau nei 2023 metais. Dar 23,4 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 3 tūkst., iš jų – 700 asmenų įdarbinti pagal remiamo įdarbinimo priemonę.
Daugiausiai ilgalaikių bedarbių šių metų pradžioje buvo Lazdijų r. (37 proc.), Ignalinos r. (29 proc.), Kazlų Rūdos (29 proc.). Mažiausiai – Neringos ir Skuodo r. (po 9 proc.) savivaldybėse.
Vilniaus regione beveik kas penktas darbo ieškantis klientas – ilgalaikis bedarbis (iš viso 11,2 tūkst.). Apie persikvalifikavimą galvoja tik 51 klientas, nurodęs pageidavimą įgyti kvalifikaciją.
Tuo metu net 1,9 tūkst. ilgalaikių bedarbių nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir 2,3 tūkst. turi vidurinį. Ukmergės savivaldybėje 37 proc. asmenų neturi vidurinio išsilavinimo.
Kitas svarbus aspektas – didžiausią dalį (54 proc.) ilgalaikių bedarbių profilyje sudaro vyresni nei 50 metų asmenys (16,5 tūkst.). Tarp jų – penktadalis yra 60+ asmenys (6,5 tūkst.). Mažiausiai tarp ilgai nedirbančių – jaunimo iki 29 metų (8,8 proc.).
Tuo metu Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad net 60 proc. ilgalaikių bedarbių pernai pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse – 1,8 tūkst. asmenų rinkosi paklausias darbo rinkoje profesijas – individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, elektriko.
Tarnybos duomenimis, kovo 1 d. šalyje buvo registruota 166,6 tūkst. bedarbių. Nedarbas šalyje siekė 9,2 proc.
Prezidento patarėja nemano, kad Europos šalys artimiausiu metu atsisakys laiko sukiojimo: tai nėra prioritetas
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė nemano, kad artimiausiu metu Europos šalys gali bendru sutarimu nutraukti laiko sukiojimą. Anot jos, šiuo metu valstybių prioritetai yra skirti geopolitiniams klausimams.
„Tikrai šis klausimas šiandien nėra aptarinėjamas, tai nėra prioritetinis klausimas, turint omeny ir esamą geopolitinę situaciją. Todėl sunku pasakyti, kada visos šalys sutartų ir būtų galutinai atsisakyta bendro laiko sukiojimo“, – antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjo I. Segalovičienė.
Vis dėlto, prezidento vyriausioji patarėja pažymėjo, kad Lietuva šį laiko sukiojimo klausimą į darbotvarkę galėtų grąžinti, kai ši pirmininkaus Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027-aisiais metais.
„Gal tos diskusijos vėl pakils į kitą lygį“, – teigė I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį Europoje laikrodžių rodyklės bus persukamos viena valanda į priekį. Šviesusis paros metas prasidės anksčiau, o vakarai truks trumpiau.
Lietuvoje, kaip ir visoje ES, laikas keičiamas dukart per metus. To poreikis grindžiamas tuo, kad tai esą padės racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą.
Tačiau ši tvarka jau ne vienerius metus kelia diskusijas. 2018 m. Europos Komisijos vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą. 2019 m. Europos Parlamentas nubalsavo už tokios praktikos atsisakymą, kuris turėjo įsigalioti nuo 2021 m. balandžio. Visgi valstybės narės nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl atsisakymo, tad praktika tęsiama.
Pernai 60 EP narių iš įvairių šalių ir frakcijų pasirašė laišką, kurio adresatas – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Laišku Komisija buvo raginama greičiau spręsti šį klausimą.
G. Nausėda: matau galimybes puikiausiai dirbti su šia valdančiąja koalicija
Socialdemokratų sprendimą eiti į koaliciją su „Nemuno aušra“ dar neseniai klaida vadinęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia matantis galimybes toliau dirbti su šios sudėties valdančiąja dauguma.
„Aš tikrai nematau prasmės čia dirbtinai kažkokių linijų kurti, nes tai būtų visiškai ir nereikalinga. Aš matau galimybes dirbti puikiausiai su šia valdančiąja koalicija. Ir, sakyčiau, kad šitos galimybės yra netgi geresnės negu buvo praėjusioje politinėje kadencijoje“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.
„Kaip matote, ji (koalicija – ELTA) dirba, tikrai įmanoma priimti sprendimus, tikrai įmanoma kalbėtis apie tai, kokie mano matomi sprendimai galėtų būti įgyvendinami“, – sakė prezidentas.
Todėl šalies vadovas tikina pats nesistengiantis eskaluoti nesutarimų tarp valdančiųjų.
„Pats tikrai nesistengsiu įplieksti kažkokių tai skilčių arba žiežirbų. Bet, be jokios abejonės, kaip kiekviena valdančioji koalicija, taip ir šita, turi tam tikrų savo vidinių procesų, priešpriešų. Bet dar kartą kartoju – turiu visai produktyvius, gerus santykius tiek su premjeru, tiek su Seimo pirmininku. Ir noriu juos tokius išsaugoti“, – pabrėžė jis.
Tuo metu reaguodamas į Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio pareiškimus apie Seime besiformuojančią penktąją koloną, prezidentas ragina šio reiškinio nesuprimityvinti iki parlamento lygmens. Pasak jo, tai yra gerokai gilesnė problema, kurios šaknų, visų pirma, reikia ieškoti visuomenėje.
„Būtų be galo neatsakinga ir, sakyčiau, net trumparegiška suprimityvinti klausimą iki penktosios kolonos Seime. Pradėti ieškoti, kaip vabalus pabandyti su adatėle pridurti prie sienos ir pakabinti tokią galeriją penktosios kolonos Seime… Ne apie tai reikia kalbėti“, – sakė G. Nausėda.
„Juk pirmiausiai reikia kalbėti apie penktosios kolonos reiškinį visuomenėje – kiek to reiškinio turime? Ar jis kinta laike? Ar jis mažėja? Ar jis, atvirkščiai, kelia galvą? Mano manymu, matant visą komunikacinę erdvę ir tikrai atidžiai ją sekant – tas reiškinys stiprėja. Ir dažnai yra einama tokiu, sakyčiau, subtiliu keliu, niekas atvirai nesiafišuoja, kad yra už Kremlių“, – atkreipė dėmesį prezidentas.
Anot jo, šias visuomenėje pastebimas tendencijas turėtų atidžiau paanalizuoti ir valstybės saugumu besirūpinančios institucijos.
„Todėl visuomenėje procesus mes turime matyti, neprimityvinti to vien tik į dėliojimą į vienų ar kitų veikėjų Seime. Ir, aš manau, kad tuo turi užsiimti, be kita ko, ir mūsų nacionaliniu saugumu besirūpinančios institucijos“, – pabrėžė G. Nausėda.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda LSDP sprendimą formuoti koaliciją su „Nemuno aušra“ ne kartą yra pavadinęs klaida.
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas yra sulaukęs kritikos, esą pernelyg nuolaidžiauja R. Žemaitaičiui.
Reaguodamas į šiuos šalies vadovo pareiškimus, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis paragino socialdemokratus išgirsti Prezidentūros siunčiamus signalus dėl padėties koalicijoje. Kovą vykusio partijos suvažiavimo metu jis pareiškė – eiti į koaliciją su „Nemuno aušra“ buvo klaida.
Pernai rudenį darbą pradėjusiame naujajame Seime dirba trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turi užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Toks sprendimas sulaukė aštrios kritikos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Kariuomenės atstovė apie litvinizmo grėsmę: tai viena iš paruošiamųjų informacinio karo fazių
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento patarėja Auksė Ūsienė sako, jog litvinizmo teorija, neigianti Lietuvos valstybės istoriją, yra viena iš informacinio karo prieš Lietuvą priemonių. Pasak specialistės, panaši priešiška Rusijos taktika buvo stebima ir Ukrainoje – prieš prasidedant plataus masto invazijai, Maskvos propaganda skleidė panašius naratyvus Ukrainos valstybingumo atžvilgiu.
„Istorija visada būdavo vienas iš tokių teiginių, kuris labiausiai yra atakuojamas – būtent Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorija. Šita litvinizmo teorija labai stipriai iškilo dar 2014 m., kai buvo aneksuotas Krymas ir prasidėjo karas Donbase. Tas pasiruošimo etapas, informacinio mūšio etapas nebūna trumpas“, – pirmadienį Seime vykusioje diskusijoje kalbėjo A. Ūsienė.
„Būtent Ukrainai buvo transliuojama, kad tokios valstybės nėra, kad jų valdovai buvo Rusijos valdovai, dabartinės Maskvos valdovai. Matėme labai stiprų paruošiamąjį lauką, buvo kuriami filmai, teigiama, kad tokios valstybės kaip Ukraina nebuvo, kad tai buvo kitų Rusijos valdovų, carų teritorinės dovanos ir ji tarsi neturi teisės egzistuoti“, – tęsė ji.
Anot kariuomenės atstovės, panašūs naratyvai buvo fiksuoti prasidėjus ir pilno masto invazijai į Ukrainą. Taip pat pastebėta, kad panašiu laiku atitinkama retorika buvo nukreipta ir į Lietuvą.
„Mums netgi buvo pradėta transliuoti, kad Lietuva neturi egzistuoti kaip valstybė. Vadinasi, tam tikras paruošiamąsias matricas, jeigu ne visiškai identiškas, matome labai panašias“, – tvirtino A. Ūsienė.
Ekspertė pastebėjo, jog kaip ir Ukrainos atveju, Lietuvos atžvilgiu vienas ryškiausių priešiškų naratyvų yra susijęs su kalba – teorija teigia, esą lietuvių kalba neturi LDK šaknų.
„Ką tenka išgirsti, kad dirbtinai mūsų kalba buvo sukurta. Netgi neseniai girdėjau vienoje ištraukoje iš Kremliaus transliuojamo naratyvo, (…) kad Jonas Jablonskis tą (lietuvių – ELTA) kalbą suformavo dirbtinai“, – pažymėjo ji.
Pasak specialistės, Lietuvos valstybingumą ir istorines šaknis neigiančiais litvinizmo naratyvais siekiama įtikinti šalyje gyvenančią rusų ir baltarusių diasporą.
„Siekiama įtikinti, sakykime, Rusijos visuomenę, tam tikrą diasporą, kad tokios valstybinės kalbos nebuvo, tokios tautos nebuvo“, – pridūrė A. Ūsienė.
„Galime tikrai laikyti tai kliedesiais, galbūt kažkieno sąmokslo teorijomis ir nekreipti į tai dėmesio (…), bet iš tiesų tai yra paruošiamosios informacinio karo fazės“, – tvirtino kariuomenės atstovė.
ELTA primena, kad litvinizmo klausimas jau kurį laiką figūruoja viešojoje erdvėje. Litvinizmas – teorija, teigianti, kad tikrieji LDK kūrėjai yra baltarusiai.
Šių diskusijų kontekste metų pradžioje kilo ginčai ir dėl Baltarusijos opozicijos iniciatyvos – naujojo Baltarusijos paso. Pastarasis dokumentas papuoštas į lietuvišką Vytį panašiu žirgo – Pahonios – simboliu.
Tuomet Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianis Kuchynskis pabrėžė – Pahonios herbas ir lietuviškas Vytis – tai du skirtingi simboliai.
Dalis visuomenės veikėjų ir politikų litvinizmą įvardija kaip Kremliaus ir Minsko bandymus skaldyti Lietuvos visuomenę.
V. Mitrofanovas varžysis dėl LSDP pirmininko posto: antrame ture palaikytų M. Sinkevičių
Į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkus iškeltas Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas ketina rungtis dėl partijos lyderio posto. Visgi, politikas pripažįsta, kad rinkimuose būtų sunku nugalėti daugiausiai skyrių palaikymo sulaukusį premjerą Gintautą Palucką.
„Ketinu dalyvauti. Aš noriu, kad būtų daugiau kandidatų, daugiau diskusijų. Kai kur diskusijos vyksta mažesniame rate, o norisi atliepti skyrius. Kiti bijo pasakyti viską tiesiai į akis, bando pataikauti vadovybei. Norisi pasakyti ir regioninių skyrių požiūrį. Tai yra savotiška tribūna išreikšti savo nuomonę apie partiją“, – Eltai teigė V. Mitrofanovas.
„Be šansų (laimėti prieš G. Palucką – ELTA). Jis dabar premjeras, jo svoris yra savotiškas. Nesakyčiau, kad jis blogai atstovauja, išlaiko tą olimpinę ramybę, ko šiame kontekste reikia. Iš kitos pusės, jis jau ketverius metus vadovavo partijai. Ar buvo gerai? Nežinau, gal žmonės su laiku įgavo daugiau patirties“, – akcentavo jis.
Visgi, politikas tikina, kad jei partija išrinktų ne G. Palucką, tai nereikštų, jog socialdemokratai juo nepasitiki. Pasak jo, toks sprendimas būtų racionalus, mat premjero pareigos reikalauja didelio įsitraukimo ir atsakomybės. Todėl V. Mitrofanovas sako, jog jis būtų linkęs palaikyti „čekiukų“ byloje neseniai išteisinto Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūrą.
„Jeigu atsitiktų taip, kad antrame ture bus Paluckas ir Sinkevičius – neslėpsiu, remčiau Sinkevičių. Matau racijos, kad darbas su didele partija, ruošiantis savivaldos rinkimams, reikia ypatingo dėmesio. Turime sudėtingą koaliciją, nuolatinius iššūkius tiek geopolitinės situacijos, tiek gynybos finansavimo prasme. Premjeras turi labai daug darbo ir kad jis galėtų skirti partijai pakankamai laiko (…) Manau, kad Mindaugas su savimi partine prasme atsivestų ir kitus žmones“, – kalbėjo Akmenės rajono meras.
„Girdžiu naratyvą, kad išrinkus Mindaugą, gresia partijos skilimas. Visiškai atmetu tai. Deja, tenka pripažinti, kad būtent Gintautas pirmoje savo kadencijoje suskaldė dalį partijos. O žinant Mindaugą, tai nėra kraštutinių sprendimų priėmėjas“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad pasibaigus LSDP kandidatų kėlimo terminui, daugiausiai palaikymo sulaukė ministras pirmininkas G. Paluckas – jo kandidatūrą pasiūlė 49 partijos skyriai.
Kiti skyrių pasiūlyti kandidatai gerokai atsilieka nuo ministro pirmininko. Į Jonavos mero postą grįžusio ir prieš vadinamąjį „čekiukų“ skandalą būsimuoju premjeru vadintą M. Sinkevičių iškėlė 7 socialdemokratų skyriai. Tuo metu kultūros ministro Šarūno Biručio, Seimo vicepirmininko Juozo Oleko ir Akmenės mero V. Mitrofanovo kandidatūras pasiūlė po vieną LSDP skyrių.
Nei G. Paluckas, nei M. Sinkevičius kol kas nėra atsakę, ar dalyvaus partijos pirmininko rinkimuose.
Seimo vicepirmininkas J. Olekas taip pat kol kas aiškiai neatsako, ar dalyvaus rinkimuose. Tačiau socialdemokratas Eltai yra užsiminęs, kad matytų save ne partijos pirmininko pareigose.
Kultūros ministras Š. Birutis anksčiau Eltai teigė, jog rinkimuose nedalyvaus.
Skyrių pasiūlytieji pretendentai iki balandžio 10 d. turės paskelbti, ar varžysis dėl partijos lyderio posto, ar atsisako kandidatuoti. Balsavimas rinkimuose numatomas balandžio 23–26 dienomis. Prireikus antrojo turo, jis vyktų gegužės 7–10 dienomis.
Vasario pabaigoje dabartinė LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pranešė, jog nesieks toliau vadovauti politinei jėgai. Politikė pirmąjį kartą LSDP pirmininke išrinkta 2021 m., o po poros metų, 2023 m., perrinkta antrai kadencijai.
G. Paluckas jau yra vadovavęs LSDP ir anksčiau – nuo 2017 m. Tačiau 2020 m. iš pareigų pasitraukė.
J. Sabatauskas: įpareigojimo paspirtukų vairuotojams dėvėti šalmus reikalauja gydytojai ir traumatologai
Seime kelią skinantis siūlymui įpareigoti paspirtukų nuomotojus suteikti šalmus klientams, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas tvirtina, kad tokie pakeitimai privalomi, siekiant apsaugoti miestų gyventojus nuo dažnų traumų. Anot jo, tokia tvarka jau taikoma, užsiimant tam tikru pavojingu sportu ar važinėjant kartingais.
„Pirminė sąlyga, kad visi vairuojantys paspirtukus privalo dėvėti šalmą. (…) Nes tai sveikatai ir gyvybei skirta apsaugoti priemonė. Ir tai darome, nes gydytojai ir traumatologai primygtinai siūlė nuo pat pradžių – įtvirtinti privalomumą šalmų dėvėjimui“, – LRT teigė J. Sabatauskas.
„Kartinguose, slidinėjant, kur irgi yra pavojaus, jei neturi savo šalmo, jis yra duodamas“, – pridūrė jis.
Tačiau bendrovės „Bolt“ dalijimosi paslaugų operacijų vadovas Benas Jurlovas tvirtina, kad šalmų suteikimas būtų sudėtingas, nehigieniškas.
„Reikėtų pabrėžti, kad tai ekstremalus sportas, o mikrojudumo paslaugos – tai visiškai kitas dalykas ir kitoks modelis. Nes mes turime ne nuomos punktus, kur žmonės palieka, o ten, kur patogiau. Ir atsiranda techninių kliūčių, praktinių. Bei yra higienos klausimų, nes iš padarytų apklausų matome, kad gyventojams tai būtų nepatogu“, – kalbėjo B. Jurlovas.
Taip pat, anot „Bolt“ atstovo, tiek Vilniuje, tiek Osle jau bandyta suteikti šalmus besinaudojantiems paspirtukais. Bet, jo teigimu, šiuos šalmus žmonės vogė arba gadino, jais buvo mėtomasi, taip užteršiant miestą ir gadinant turtą.
„Praeitais metais Vilniuje ant savo paspirtukų buvome uždėję tūkstantį šalmų. Bet jau per kelias pirmąsias dienas apie 80 proc. šalmų buvo sugadinti ar pavogti. Puikiai tiktų ir Oslo pavyzdys, kur 2023 m. miesto savivaldybė įpareigojo įmones teikti šalmus. Šiais metais reikalavimo nebeliko, nes taip suteikiant šalmus miestas patiria daugiau žalos – užteršiamas, šalmais mėtomasi“, – aiškino jis.
Tačiau J. Sabatauskas tvirtina, kad šalmus laikant prie paspirtuko pritvirtintose dėžutėse, kurios atsirakintų tik nusipirkus paslaugą, tokio vandalizmo ir vagysčių būtų galima išvengti.
„Kai buvo dviračiai neatsakingai pastatyti gatvėse, tai jie irgi buvo greitai išvogti. Tai dabar, jau dėl esamų techninių sprendimų, galima rasti žmones, kurie važiavo. Šalmai gali būti užrakinamose dėžutėse. Svarbu, kad atsirakina paspirtukas ir tuo metu šalmo dėžutė“, – teigė J. Sabatauskas.
Kovo pradžioje Seimo TTK pritarė siūlymui įpareigoti paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus dėvėti šalmus, o šių transporto priemonių nuomotojus – suteikti šalmus klientams.
Dėl įstatymo projekto turės apsispręsti Seimas. Numatoma, kad pataisos įsigaliotų nuo liepos 1 dienos.
ELTA primena, kad šiuo metu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato, kad jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą.
Vyresni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami važiuojamąja kelio dalimi, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Tačiau keliu važiuojantiems tokiems vairuotojams įstatyme numatyta tik rekomendacija būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą.
Gali atsirasti naujas įpareigojimas partijoms: tektų viešai skelbti informaciją apie savo teistumą
Seimas svarstys siūlymą įpareigoti politines partijas rinkimų kampanijos metu viešai skelbti informaciją apie savo teistumą.
Už tai numatančias Rinkimų kodekso pataisas, kurias šią savaitę parlamentui pateikė Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Artūras Zuokas, po pateikimo balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 16. Projektą svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o plenarinėje salėje jis vėl atsiras birželio 17 dieną.
Jeigu Seimas pritartų, politinių organizacijų teistumo informacija, anot A. Zuoko, būtų nuolat skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje, kur rinkėjai galėtų su ja susipažinti bet kuriuo metu. Tokia politinės organizacijos pateikta informacija atsirastų ir rinkimų plakatuose. Jei partija buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, rinkimų plakatuose būtų pažymima nusikaltimo rūšis, jo padarymo sunkumas, nuosprendžio priėmimo data ir nusikaltimo objektas.
Pasak A. Zuoko, tokia informacija padėtų rinkėjams priimti labiau informuotus sprendimus ir užtikrintų didesnį skaidrumą politinėje erdvėje.
Rinkimų kodekso pataisų autoriai siekia vienodų atsakomybės standartų politikoje. Šiuo metu kandidatai į Seimą privalo atskleisti savo teistumą, tačiau politinės partijos tokių reikalavimų neturi.
„Šiuo metu politinėms organizacijoms nėra taikomas reikalavimas teikti duomenis apie savo teistumą. Tokia informacija nėra skelbiama nei Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) tinklapyje, nei rinkimų komisijos leidžiamame plakate, nei kitose reklaminėse priemonėse. Šio įstatymo projekto esmė labai paprasta: sulyginti teises arba sulyginti sąlygas, kad šiuo atveju politinėms organizacijoms būtų taikomi tokie patys kriterijai, kaip fiziniams asmenims, kurie dalyvauja rinkimuose. Ir vieni, ir kiti turėtų nurodyti apie savo teistumą, jeigu toks yra“, – pateikdamas projektą iš Seimo tribūnos aiškino A. Zuokas.
Projektas taip pat numato, kad jei nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki rinkimų kampanijos pradžios bus praėję daugiau nei 10 metų, teistumo faktas rinkimų plakatuose nebus nurodomas. Nebus viešinami ir duomenys apie nusikalstamas veikas, kurios vėliau buvo dekriminalizuotos.
Tuo atveju, jeigu politinė organizacija pareiškiniuose dokumentuose nenurodytų apie nusikalstamas veikas, tai būtų laikoma šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu.
Rinkimų kodekso pataisas parengę Seimo nariai įsitikinę, kad politinės partijos yra pernelyg reikšmingos valstybės valdyme, kad būtų galima ignoruoti skaidrumo principus. Jie siūlo, kad naujos kodekso nuostatos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
ELTA primena, kad Rinkimų kodeksas yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, todėl jo keitimo procedūra yra sudėtingesnė. Jis gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios ne mažesne kaip 85 visų Seimo narių balsų dauguma.
NVSC: praėjusią savaitę Lietuvoje užfiksuoti 3 mirties nuo gripo atvejai
Praėjusią savaitę Lietuvoje nuo gripo mirė 3 asmenys, nuo COVID-19 infekcijos – 1 asmuo, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Centro duomenimis, mirę asmenys priklausė 70–79 m. ir 80–89 m. asmenų grupei. Visi turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo.
Pažymima, jog praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis, lyginant su ankstesniais gripo sezonais, išliko aukštas ir siekė 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumas išliko Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 25-iose savivaldybėse, praneša centras.
Anot NVSC, minėtu laikotarpiu Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 75 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 11. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 5 asmenys.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją
