Pilietiškumas – tai ne tik balsavimas rinkimuose ar dalyvavimas valstybinėse šventėse. Tai gebėjimas suprasti savo teises ir pareigas, domėtis šalies aktualijomis, prisidėti prie bendruomenės gerovės ir aktyviai dalyvauti demokratiniuose procesuose. Ar šiandieninis jaunimas iš tiesų yra pilietiškas?
Lietuvoje dažnai girdime dvi priešingas nuomones: vieni tvirtina, kad dabartinė jaunoji karta yra abejinga politikai, visuomeniniam gyvenimui ir labiau rūpinasi asmeniniais tikslais. Kiti – kad jaunimas kaip tik tampa vis aktyvesnis, dalyvauja protestuose, savanoriauja, organizuoja socialines iniciatyvas ir palaiko visuomenės pokyčius.
Faktai rodo, kad pastaraisiais metais jauni žmonės vis dažniau įsitraukia į pilietines akcijas – nuo paramos Ukrainai iki aplinkosaugos judėjimų. Jie išreiškia savo nuomonę socialiniuose tinkluose, diskutuoja apie politines problemas ir reikalauja permainų. Tačiau vis dar yra iššūkių – rinkimuose jaunimas balsuoja vangiai, dažnai nesidomi vietos savivalda ar mano, kad jų balsas neturi įtakos.
Svarbu suprasti, kad pilietiškumas neatsiranda savaime – jį reikia ugdyti. Tai šeimos, mokyklos, visuomenės ir žiniasklaidos atsakomybė. Kuo anksčiau jauni žmonės suvoks, kad jų veiksmai gali daryti realią įtaką, tuo stipresnė bus mūsų valstybė.
Ar ši karta išliks patriotiška? Globalizacija keičia žmonių tapatybę. Jaunimas vis dažniau renkasi studijas ir karjerą užsienyje, silpsta ryšiai su gimtine, nacionalinės šventės tampa tik laisvadieniais, o ne istorijos ir pasididžiavimo Lietuva dienomis. Ar tai reiškia, kad lietuviai po truputį tolsta nuo savo šaknų? O gal atvirkščiai – būtent ši karta, gyvenanti laisvoje Europoje, gali tapti stipriausiais Lietuvos ambasadoriais pasaulyje?
Jaunimas nėra ateitis – jis jau yra dabartis. Ir nuo jo aktyvumo priklauso, kokią Lietuvą matysime rytoj.
Minėdami Kovo 11-osios 35-ąsias metines, kalbame apie jaunąją kartą – žmones, kurie jau gimė laisvoje Lietuvoje. Jie nepatyrė sovietinės priespaudos, jiems nepriklausomybė nėra iškovota kova, o savaime suprantama duotybė. Šie jauni žmonės jau augina antrąją Nepriklausomos Lietuvos kartą, todėl itin svarbu, kokias vertybes jie perduos savo vaikams.
Kuo svarbus šeimos vaidmuo? Tėvai yra pirmieji vaiko mokytojai. Jei šeimoje nebus puoselėjamas lietuviškas identitetas, meilė kalbai, istorijai ir tradicijoms, tai sunku tikėtis, kad šias vertybes įdiegs mokykla ar visuomenė. Svarbu ne tik kalbėti apie Lietuvą, bet ir aktyviai dalyvauti šventėse, keliauti po savo šalį, domėtis istorija, skaityti lietuvišką literatūrą.
Lietuva išliks tol, kol mes patys to norėsime ir sąmoningai stengsimės. Pilietiškumas nėra tik istorijos vadovėliuose aprašyti įvykiai – tai mūsų kasdieniai pasirinkimai, kurie lemia, kokią Lietuvą matysime rytoj. Nepriklausomybė nėra savaime suprantama – ją reikia puoselėti, o tai prasideda nuo mūsų vaikų, nuo vertybių, kurias perduodame šeimoje.
Ar būsime tauta, kuri išlaikė savo identitetą, ar išsisklaidysime globaliame pasaulyje? Atsakymas priklauso nuo mūsų.
