Antradienį ir trečiadienį Lazdijų miesto širdis – Nepriklausomybės aikštė – prisipildė šurmulio ir gyvybės. Čia vykstančioje mugėje apstu velykinių atributų. O pavasariškai saulėtas oras kvietė neskubėti, pasimėgauti diena, atidžiau apžiūrėti prekes, paragauti gardumynų ir įsigyti šventinių puošmenų.
Kieno margučiai drūtesni: ukrainiečių ar mūsų?
Kad Velykos jau čia pat, iškart pastebėsi: ant prekystalio gausybė margučių. Tiesa, šie labiau tinkami dekoracijoms, tad buvo populiarūs.
„Ukrainietiški“, – sako man prekijas. Paaiškina, kad ir spalvos, raštai būdingi ukrainiečių tautai, perduodami iš kartos į kartą. Didesni, mažesni ir visai mažyčiai kiaušinukai stebino ryškiomis spalvomis. Kaina vos nuo 50 centų iki euro. Įdomu, kurie bus stipresni: ukrainietiški ar mūsiškiai? Tikėtina, kad ukrainietiški, jei jų įsigijote mugėje, mat tai medinukai. Tiesa, ne visi dailiai išmarginti, galima nusipirkti nemargintų medinukų ir patiems tai padaryti. Švilpynės, žaislai ir net šaukštai taip pat į Lazdijus atkeliavo iš Ukrainos.
Laikas pamaloninti gomurį: gardumynai Velykoms ir kasdieniam stalui
Nors prekeivių nebuvo daug, tačiau susirinko patys ištikimiausi. Buvo galima įsigyti įvairiausios jų produkcijos. Nuo unikalių rankdarbių iki gurmaniško maisto ir tradicinių skanėstų. Daugiausia prekeivių atvyko iš Žemaitijos: Telšių, Tauragės. Tik žemaitiškos kalbos nesigirdėjo. Prekeiviai juokavo, kad jie bekeliaudami po visą Lietuvą jau lietuviškai išmokę. Pasirodo, važiuoja jie visur, kur tik organizuojamos mugės, lankosi ir didmiesčiuose, ir mažesniuose miesteliuose.
Kaip visada, gausu įprastų maisto produktų: naminės duonos, lašinių, kitų mėsos gaminių. Lazdijiečiai pamėgę Leonardo aliejų. Tiesa, prekiautojai pripažino, kad šio aliejaus Lazdijuose daug niekad nenuperka, nes kaina išties nemenka. Prekeivis taip pat siūlė gurmaniškų skanumynų – alyvuogių, paprikų. Įvairiai paruoštos alyvuogės, užtepėlės, lašiša, kurių kaina šiek tiek kandžiojosi, bet paragauti norėjosi. Latviškų saldainių, chalvos, įvairiausių džiovintų uogų, vaisių – visko buvo. Daugiausiai pirkėjų būriavosi prie mėsos gaminių, duonos.
Pasidalino patirtimi
Akį traukė papuošalai iš epoksido dervos. Juos atvežė prekeivė iš Vilniaus. Paklausta, ar iš to galima pragyventi, sakė, kad ji iš to pragyvena jau dešimt metų. Meistrytės įrodymas: epoksido sagėje – pienės pūkai. Jos sagėse sustingusios pievų, darželių gėlės. Vienas ji pati užsiaugina, kitas renka pievose. „Mugės baigiasi po gerų pietų, o aš grįžtu vakare. Klausia, kur buvau, o aš gi gėles rinkau“, – kalba TYKKI „Facebook“ paskyros savininkė, mugės Lazdijuose dalyvė, papuošalų kūrėja. Tiesa, visas gėles tenka išdžiovinti, nedžiovintų negalima į epoksidą dėti“, – įspėja. Pataria pirmiausia itin plonu sluoksniu užlieti gėlę sagėje, išdžiovinti ir tik tada jau lieti storesniu epoksido sluoksniu. Į edukacijas nekviečia, nes tam laiko tiesiog nelieka. „Aš arba dirbu, arba mugėse“, – prisipažįsta ji. Keliauja daug ir visur suranda norinčių pasipuošti. „Praeitą savaitę keliavau po Žemaitiją, dabar atvykau į Lazdijus, paskui važiuosiu į Vilkaviškį ir Šakius“, – sako. Sagės, inkrustuotos gėlėmis, kainavo 10–12 eurų. Pirkėjoms net galva susisuko nuo tokių grožybių – kurią sagę išsirinkti, kuri pati gražiausia.
Šis preciziškas darbas, kuriant įstabius papuošalus, moteriai padeda ir margučius dailiai marginti. „Marginame su vašku. Reiks sėsti kurį vakarą su vaikais ir nusimarginti kiaušinių Velykoms“, – pasižada pati sau.
Pavasarinio šurmulio mugėje netrūko, o prieš Velykas pirkėjai plačiau atvėrė pinigines, tad prekyba prekeiviams sekėsi neblogai. O kai saulė šviečia, nuotaika gera, tai tik dar labiau sujungia pardavėjus ir pirkėjus į šiltą, gyvybingą šventės šurmulį. Vaikai atbėgę po pamokų irgi kokį saldainį nusipirko ir toliau jau nukulniavo su saldžiais pirkiniais ir gera nuotaika. Atrodo, kad mugė Lazdijuose atnešė pavasariško šurmulio, kuriame kiekvienas galėjo rasti sau kažką gražaus, mielo ar skanaus. Oras atšyla, tad tikimasi, kad šiltuoju metų laiku tokių mugių mūsų mieste dar bus ne viena.
