Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Kapčiamiesčio pasieniečiai fiksavo įžūlų migrantų bandymą brautis iš Baltarusijos į Lenkiją
Prie trijų valstybių sienų sankirtos taško Kapčiamiesčio užkardos pasieniečiai fiksavo įžūlų neteisėtų migrantų bandymą iš Baltarusijos patekti į Lenkiją. VSAT pareigūnai apie šį brovimąsi į ES žaibiškai informavo kolegas Lenkijoje, suskubusius į incidento vietą. Migrantus čia atlydėję asmenys mėtė akmenis į šios šalies bei Lietuvos pareigūnus, juos rusiškai keikė.
Dviejų dalių incidentas fiksuotas šeštadienį Lazdijų rajone, prie Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos valstybių sienų sankirtos. Lietuvos siena su Baltarusija ir su Lenkija šioje vietoje eina Maros upe. Lenkijos siena su Baltarusija ten eina sausuma. Tiek Lietuva, tiek Lenkija savo teritorijose prie pat sienos su Baltarusija yra įsirengusios fizinius barjerus, skirtus apsisaugoti nuo neteisėtų migrantų.
Lenkijos fizinis barjeras eina statmenai Marai ir prasideda už kelių metrų nuo upės. Lietuvos ir Lenkijos fiziniai barjerai sujungti patiestais koncertinos ritiniais. Būtent per juos šeštadienį ir buvo bandyta prasibrauti. 12 neteisėtų migrantų čia iš Baltarusijos gilumos atvedė 4 kaukėti, įtariama, jų patekimą į Lenkiją organizavę asmenys.
Pirmą kartą ši grupė pasirodė nešina dvejomis kopėčiomis ir iškart buvo pastebėta anapus Maros budėjusių Kapčiamiesčio užkardos pasieniečių. Šie tuoj pat informavo kolegas Lenkijoje, į kurią buvo planuojamas atėjūnų patekimas. Šįkart sienos šturmuoti nesiryžta ir migrantai su vedliais tuoj grįžo į Baltarusiją. Pastarieji dar rusiškai necenzūriniais žodžiais išvadino anapus Maros situaciją fiksuojančius Lietuvos pasieniečius.
Maždaug po pusvalandžio ši 12 migrantų ir 4 jų talkininkų grupė su trejomis kopėčiomis darsyk pasirodė toje pačioje vietoje. Kapčiamiesčio pasieniečiai vėl apie tai įspėjo kolegas Lenkijoje.
Šį kartą įsibrovėliai elgėsi agresyviau. Organizatoriai ant koncertinos ritinių šiaip ne taip uždėjo dvejas kopėčias. Jomis vienas po kito ant judančios pjaunančios vielos pradėjo lipti migrantai ir nušokę bėgti į Lenkijos gilumą. Tą padaryti sugebėjo 9 perėjūnai, kuriuos gaudyti iškart pradėjo atskubėję Lenkijos pasieniečiai. Kitame Maros krante buvę VSAT pareigūnai juos toliau informavo apie įsibrovėlių judėjimo kryptį, t. y. apie tai, kas buvo matoma iš Lietuvos pusės.
Tuo metu Baltarusijos pusėje likę trys migrantai pralįsti į Lenkiją nespėjo ir su keturiais įtariamais vedliais pradėjo trauktis į Baltarusijos gilumą. Pastarieji lakstydami prie trijų valstybių sienų sandūros vėl rusiškai plūdo Lietuvos pasieniečius ir į juos bei į Lenkijos teritoriją kaip paklaikę svaidė akmenis. Nuo šios agresijos Lietuvos ir Lenkijos pasieniečiai nenukentėjo.
Šiemet Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią neleistinose vietose iš Baltarusijos įsibrauti 628 neteisėtiems migrantams. Lenkijoje ir Latvijoje šie skaičiai atitinkamai yra 6 756 ir 2 536.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios 2021 m. vasarą iki šių metų gegužės 5 d. į Lietuvą, Lenkiją ir Latviją neleista nelegaliai patekti 170 286 tokiems užsieniečiams. Lenkija per šį laikotarpį neįsileido 113 670, Latvija – 31 026, Lietuva – 23 590 asmenų.
Ieškant vietos kariniam poligonui, LSA prašo papildomų naudų: akcentuoja kelių infrastruktūrą
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) prašys centrinės valdžios numatyti, jog regionuose, kuriuose planuojama įkurti naujus karinius poligonus, būtų gerinama kelių infrastruktūra. Taip pat siūloma, jog tokioms savivaldybėms tektų didesnė dalis lėšų, surenkamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Tokius siūlymus antradienį išgrynino posėdžiavusi LSA darbo grupė.
„Savivaldybės išsakė pozicijas ir mintis, kad didesnė Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų dalis būtų skiriama būtent savivaldybėms, kurios turės poligonus arba mokymų teritorijas. Ir ta dalis turėtų būti skiriama ne iš bendros savivaldybių dalies, bet iš valstybės dalies“, – antradienį Eltai komentavo LSA prezidentas Audrius Klišonis.
„Taip pat GPM dalies didinimas. Čia galbūt reikėtų truputėlį dar atkreipti dėmesį į tai, kokią savivaldybės teritorijos dalį užima poligonai arba mokomosios teritorijos. (…) Čia mes tikrai pasisakome už tai, kad tai būtų kaip atskiras specialus įstatymas, kaip kad yra kurortinių savivaldybių įstatymas“, – pridūrė A. Klišonis.
Tiesa, LSA vadovas pažymėjo ir tai, kad dalis savivaldybių diskusijų metu kėlė labiau vietinės reikšmės klausimus ir siūlymus.
„Kai kurios savivaldybės pasisako labiau dėl vieno ar kito objekto. Pavyzdžiui, Pagėgių savivaldybė išsakė konkrečių gatvių, kurias reikėtų tvarkyti, klausimą. Gargždų savivaldybė kalbėjo apie vieną išskirtinį objektą – apie Vilhelmo kanalą, kuris, plečiant tuos pačius poligonus ar šaudymo vietas, patenka į apsaugos zoną“, – teigė jis.
Anot mero, LSA apibendrins visą siūlymų paketą ir dar šią savaitę perduos vertinti Krašto apsaugos ministerijai (KAM), Vyriausybei ir Seimui.
„Per rytojaus dieną bus paruoštas dokumentas, kuris bus atiduotas KAM, Vyriausybei ir Seimui“, – teigė A. Klišonis, pridurdamas, jog savo pozicijas ir nuomones asociacijai pateikė 27 savivaldybės.
Nors savivaldybių atstovai jau kurį laiką diskutavo dėl mažesnio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifų tiems regionams, kuriuose ir šiuo metu yra įkurti ar planuojami įkurti poligonai, A. Klišonis teigė, jog LSA aiškios pozicijos šiuo klausimu nėra.
„Dėl NT mokesčio – dėl šito klausimo aiškios pozicijos kol kas nebuvome išreiškę. Turime neoficialią informaciją kol kas, kad panašu, jog pačios savivaldybės galės nustatyti NT mokesčio dydį“, – sakė A. Klišonis.
ELTA primena, kad dar kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, jog Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje. D. Šakalienė savo ruožtu tuomet antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su LSA.
Balandį su LSA atstovais susitikusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė sutarė, jog asociacija pateiks siūlymus dėl galimų naudų savivaldybėms, kuriose galėtų iškilti nauji kariniai poligonai.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso 6 kariniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės. Iš jų didžiausi – Pabradės Generolo Silvestro Žukausko ir Gaižiūnų poligonai. Taip pat šiuo metu vystomas Rūdninkų poligonas, kuris bus skirtas Vokietijos brigadai.
Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl papildomų dviejų karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.
Kaune atidarytas kone 24 mln. eurų kainavęs V. Adamkaus vardo lengvosios atletikos maniežas
Kauno Žaliakalnio rajone antradienį atidarytas buvusio šalies prezidento Valdo Adamkaus vardu pavadintas lengvosios atletikos maniežas.
Atidarymo renginyje dalyvavęs V. Adamkus pažymėjo, kad Kaunas išugdė ne vieną aukšto lygio sportininką, bei linkėjo, kad naujai atidarytame komplekse besitreniruojantis jaunimas ateityje ir toliau garsintų Lietuvos vardą, pelnydamas aukščiausius apdovanojimus.
„Kaunas visada buvo Lietuvos sporto meistrų kalvė: krepšinio žaidėjai ir treneriai, futbolininkai, plaukikai, lengvaatlečiai. Tai žmonės, kurie atstovauja Lietuvai tarptautiniuose turnyruose ir olimpiadose. Jie pradėjo savo sportinę karjerą būtent čia, Kaune“, – pranešime teigė buvęs šalies vadovas.
„Labai tikiuosi, kad šis maniežas visada bus pilnas sportinio jaunimo. Linkiu, kad atletai čia pradėję savo kelią nueitų iki aukščiausių apdovanojimų pakylų. Linkiu, kad šiame Kauno manieže susitiktų protas ir jaunystė, išmintis ir garbinga kova, fizinė ir dvasinė galia“, – linkėjo jis.
Naujajame manieže įrengti šeši 200 metrų bėgimo ir 60 metrų sprinto takai, šuolių į aukštį, tolį, trišuolių ir rutulio stūmimo sektoriai. Sportininkų treniruotėms taip pat įrengta apšilimo salė bei gimnastikos erdvės, o jėgų atgavimui – masažo kabinetai, persirengimo kambariai. Nuo šiol Kaunas taip pat galės organizuoti tarptautinius lengvosios atletikos čempionatus.
Naujasis maniežas Kauno savivaldybei kainavo beveik 24 mln. eurų.
EP atsižvelgė į N. Grunskienės prašymą: panaikino P. Gražulio teisinę neliečiamybę
Europos Parlamento (EP) nariai antradienį panaikino europarlamentaro Petro Gražulio teisinę neliečiamybę, pranešė EP biuras Lietuvoje.
Politiko neliečiamybė buvo panaikinta, Lietuvos teisėsaugai įtariant jį prieš trejus metus viešai tyčiojusis ar niekinus asmenis dėl jų seksualinės orientacijos.
„Europarlamentarai nenustatė faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, kad minėtas baudžiamojo persekiojimo procesas buvo pradėtas siekiant pakenkti EP nario politinei veiklai“, – teigiama EP biuro Lietuvoje išplatintame pranešime.
Prašydama atšaukti P. Gražulio teisinį imunitetą, leidžiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, generalinė prokurorė Nida Grunskienė į EP pirmininkę Robertą Metsolą kreipėsi praėjusių metų rugsėjį.
Kaip skelbta anksčiau, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininkas P. Gražulis yra kaltinamasis Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, jam pareikšti kaltinimai dėl LGBTQ asmenų niekinimo.
Jis yra kaltinamas tuo, kad, būdamas Seimo nariu, 2022 m. gegužės 26 d. Seimo patalpose, pasibaigus Seimo posėdžiui dėl civilinės sąjungos įregistravimo, filmuojant ir į eterį transliuojant televizijų kameroms galimai viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę – LGBT+ bendruomenės narius dėl jų seksualinės orientacijos.
Baudžiamojo proceso metu P. Gražulis turėjo teisinį imunitetą, tačiau Seimas 2023 m. lapkričio 16 d. davė sutikimą šį 2020–2024 m. kadencijos Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nuo šių metų liepos 16 d. P. Gražulis yra Parlamento narys ir turi Parlamento nario teisinį imunitetą, kuris gali būti atšauktas tik Parlamento sprendimu.
Lietuvoje išrinktų EP narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 4 straipsnis nustato, kad Europos Parlamento narys Lietuvos Respublikos teritorijoje turi tokią pačią asmens neliečiamybę kaip ir Lietuvos Respublikos Seimo narys, jeigu Europos Sąjungos teisės normos nenumato kitaip.
S. Skvernelis apie siūlymą suteikti savivaldybėms svarbesnį balsą dėl NT mokesčio: būtų racionalu
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis palaikytų siūlymą, kad galutinis sprendimas dėl nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo ribų atitektų savivaldybėms. Tiesa, demokratų partijos lyderis teigia, kad frakcija kol kas negali užtikrinti, kad palaikys mokesčių pakeitimų paketą, kurį pasiūlys Vyriausybė.
„Negalime nieko garantuoti, kol neturime galutinių projektų. Kaip matote, viskas keičiasi, o to galutinio teisės akto, dėl kurio turėtume diskutuoti, vis dar nėra. Koalicinėje taryboje mes išsakėme savo kritines pastabas, bet ar bus į jas atsižvelgta, pamatysime tik tada, kai Vyriausybė priims nutarimą, o tie įstatymų projektai pasieks Seimą“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Seimo pirmininkas tvirtina, kad NT apmokestinimas nuo 50 tūkst. eurų vertės vienam asmeniui – per žemas. Jis tikisi, kad tai dar gali keistis.
„Mes manome, kad grindys turėtų būti apie 100 tūkst. eurų ne šeimai, bet vienam asmeniui – čia dar yra vietos kompromisui“, – sakė demokratas.
Tiesa, S. Skverneliui patiko koalicinėje taryboje sutartas pasiūlymas, pagal kurį galutinį sprendimą dėl NT mokesčio rėžių priimtų savivaldybės.
„Diskutavome ir priėmėme sprendimą – kuris dar neaišku, ar pasieks Seimą – kad savivaldybėms bus palikta gana plati diskrecija spręsti (koks bus NT mokestis – ELTA). Man atrodo, kad tai taip pat būtų racionalu, kadangi turime tokias savivaldybes kaip Neringos ar Palangos, kur žmonėms, kurie gyvena pirmame savo būste, mokestinė našta taptų didžiulė“, – argumentavo Seimo pirmininkas.
„Jei bus numatyta tokią diskreciją palikti savivaldybėms, aš tikrai būčiau už tai“, – reziumavo S. Skvernelis.
Pirmadienį, po koalicinės tarybos susitikimo, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas teigė, kad bus siūlymas NT mokesčio grindis didinti iki 50 tūkst. eurų asmeniui ir 100 tūkst. eurų šeimai.
Pasak premjero, galutinis sprendimas dėl NT mokesčio ribų atitektų savivaldybėms – jos galėtų grindis laisvai didinti arba mažinti, bet jei joks sprendimas nebūtų priimtas, savivaldybei galiotų anksčiau minėtas formatas.
ELTA primena, kad Finansų ministerija Seime registravo ir su partneriais derina mokesčių pertvarkos projektus.
Projekte buvo siūloma plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę ir apmokestinti brangesnį nei 40 tūkst. eurų vertės turtą (80 tūkst. eurų vertės dviem bendrasavininkiams), dabar šiai kartelei siekiant 150 tūkst. eurų.
0,1 proc. tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, 0,2 proc. – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų. Brangiausią daugiau nei 600 tūkst. eurų vertės turtą siūloma apmokestinti 1 proc. tarifu.
Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, apmokestinimas būtų taikomas nuo 50 tūkst. eurų NT vertės vienam asmeniui arba nuo 100 tūkst. eurų bendro būsto vertės.
Taip pat siūloma taikyti 50 proc. metinio NT mokesčio nuolaidą pirmajam būstui, kurio vertė siekia iki 450 tūkst. eurų.
Numatomas ir 4 proc. tarifas apleistam ar neprižiūrimam nekomerciniam NT.
Nedarbo lygis per ketvirtį padidėjo 0,4 proc., per metus – sumažėjo 1,3 proc.
Nedarbo lygis pirmąjį metų ketvirtį siekė 6,9 proc. – 0,4 proc. punkto didesnis nei praėjusių metų paskutinį ketvirtį ir 1,3 proc. punkto mažesnis nei pernai tuo pat laikotarpiu, pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Vyrų nedarbo lygis 2025 m. pirmąjį ketvirtį buvo 8 proc., moterų – 5,7 proc., jaunimo (15–24 metų amžiaus) – 13,2 proc. (per ketvirtį padidėjo 0,1 proc. punkto, per metus – sumažėjo 1,4 proc. punkto)
Ilgalaikio nedarbo lygis pirmąjį ketvirtį sudarė 2,5 proc. – per ketvirtį sumažėjo 0,3 proc. punkto, per metus – padidėjo 0,1 proc. punkto.
Ilgalaikių bedarbių pirmą ketvirtį buvo 38,4 tūkst. arba 36,1 proc. visų bedarbių – per ketvirtį jų sumažėjo 5 tūkst., per metus padidėjo 1,1 tūkst.
Tuo metu 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis pirmąjį ketvirtį sudarė 73,4 proc. – per ketvirtį sumažėjo 0,5 proc. punkto, per metus paaugo 1,2 proc. punkto. Šios amžiaus grupės moterų užimtumo lygis buvo 1,4 proc. didesnis nei vyrų (atitinkamai 74,1 ir 72,7 proc.)
Pirmąjį metų ketvirtį šalyje buvo 106,5 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 15–24 metų amžiaus – 11,9 tūkst. Per ketvirtį bedarbių skaičius padidėjo 4,5 tūkst.
Jaunimo (15–24 metų amžiaus) užimtumo lygis pirmąjį ketvirtį sudarė 28,2 proc. – per ketvirtį sumažėjo 1,7 proc., per metus – 1 proc.
55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis pirmąjį metų ketvirtį sudarė 70,5 proc. – per ketvirtį padidėjo 1,5 proc. punkto, per metus – 2,4 proc. punkto.
Nedarbo lygis nustatomas remiantis Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis.
Finansų ministras apie koalicinės tarybos sprendimą dėl NT mokesčio: labai neblogas sutarimas
Koalicinėje taryboje sutartos 50 tūkst. eurų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio grindys asmeniui ir 100 tūkst. eurų šeimai – tenkina, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.
„Tai labai neblogas sutarimas, kuris buvo pasiektas koalicinėje taryboje (…). Konkretesnis modelis bus pasiūlytas pačiu artimiausiu metu Vyriausybei patvirtinti“, – antradienį žurnalistams sakė R. Šadžius.
Jis taip pat sveikino idėją, kad savivaldybėms būtų suteikiamas didesnis vaidmuo sprendžiant, koks NT mokestis bus taikomas būtent jų gyventojams.
„Mano supratimu, savivaldybių dalyvavimas yra labai svarbus ir naudingas, kadangi savivalda arčiausiai žmonių. Savivaldybes reikia įtraukti į klausimų sprendimą dėl priemonių, kurios atneša papildomas pajamas būtent į jų biudžetus, kurios vėliau gali būti išleistos jų pačių tikslams“, – kalbėjo finansų ministras.
„NT mokesčio pagrindinė paskirtis yra infrastruktūros tobulinimas. Daug kas sako, kad jie jau susimokėjo už savo NT ir nėra niekam skolingi, tačiau nepagalvoja, kad už šaligatvį šalia jie nemokėjo, už gatvės apšvietimą specialiai irgi nemokėjo, o tai yra savivaldybės rūpestis. Pajamos iš komercinio ir nekomercinio NT dažniausiai skiriamos būtent šiems tikslams“, – sprendimo logiką aiškino R. Šadžius.
Viešojoje erdvėje kilus klausimų dėl to, kam valdžiai reikia nustatyti NT mokesčio ribas, jeigu galutinį sprendimą dėl to vis tiek priims savivaldybės, Finansų ministerijos vadovas išdėstė, jog įstatyme aprašyti tarifai galios tuo atveju, jei savivaldybės nepriims sau specialaus sprendimo.
„Kartais būna taip, kad savivaldybės, kurios turi nustatyti žemės mokesčio tarifus iki finansinių metų pradžios – nesuspėja to padaryti. Pagal įstatymus, turi egzistuoti būdas, kaip pritaikyti tam tikrus mokesčių tarifus, kai savivaldybė nenusistato sau specialių tarifų, bus taikomi Vyriausybės ir Seimo priimti tarifai“, – teigė R. Šadžius.
Pirmadienį, po koalicinės tarybos susitikimo, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas teigė, kad bus siūlymas NT mokesčio grindis didinti iki 50 tūkst. eurų asmeniui ir 100 tūkst. eurų šeimai.
Pasak premjero, galutinis sprendimas dėl NT mokesčio ribų atitektų savivaldybėms – jos galėtų grindis laisvai didinti arba mažinti, bet jei joks sprendimas nebūtų priimtas, savivaldybei galiotų anksčiau minėtas formatas.
Vaistinių asociacijos pirmininkė: steigiant mobilias vaistines gali trūkti jose dirbsiančių specialistų
Seimo konservatoriams siūlant regionuose steigti mobilias vaistines, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sutinka, kad vaistų prienamumas regionuose yra didelis iššūkis. Tačiau asociacijos pirmininkė pažymi, kad steigiant tokias vaistines, gali pritrūkti jose dirbsiančių specialistų.
„Jei šiandien mes kalbame apie mažesnius miestelius iki 3 tūkst. gyventojų, kaimo vietovės yra išimtis, kur gali dirbti farmakotechnikai. Tačiau mes turime dvi sąlygas – jie turi būti baigę studijas iki 2006 metų. Tai reiškia, šių farmakotechnikų karta jau yra nueinanti ir apie naujai baigiančius farmakotechnikus, kurie galėtų ateiti dirbti į kaimo vaistines, mažesnių miestelių, mes vėl negalime svarstyti. Tai iš esmės mes turime didžiulį darbuotojų trūkumą“, – LRT Radijui kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.
Ji pažymėjo, kad gilėjančią šios srities specialistų trūkumo problemą didina ir tai, kad juos ruošiančios kolegijos nepriima naujų studentų.
„Praeitais metais kolegija nebepriėmė į pirmą kursą studentų, šiais metais vėl mes girdime, kad, tikėtina, vėl bus nebepriimami. Vadinasi, mes tikriausiai kalbame apie nykstančią farmakotechnikų specialybę. Tai, vadinasi, net farmakotechnikai, vaistininkų padėjėjai, trejus metus studijavę aukštojoje mokykloje, tikėtina, nebeateis į darbo rinką. Vadinasi, mes turėsime dar didesnį trūkumą“, – teigė asociacijos pirmininkė ir pažymėjo, kad mobiliose vaistinėse turėtų dirbti tik specialistai.
Siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą regionuose, Seimo konservatorė Jurgita Sejonienė siūlo sugrįžti prie kadenciją baigusiame parlamente svarstytos iniciatyvos įteisinti mobilias vaistines.
Sveikatos reikalų komiteto narės J. Sejonienės projekte numatoma, kad išvažiuojamosios vaistinės paslaugos gali būti teikiamos miestų, miestelių ir kaimo gyvenamosiose vietovėse kuriose nėra vaistinės arba veikia bent viena vaistinė, jeigu šios paslaugos teikiamos kitu nei stacionarios vaistinės darbo laiku.
Taip pat siūloma, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, teritorijų karantiną arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, vaistinės išvažiuojamosios paslaugos be apribojimų galėtų būti teikiamos visose miestų, miestelių ir kaimo gyvenamosiose vietovėse.
ELTA primena, kad 2024 metų liepą buvęs Seimas po pateikimo pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, siūlančioms įteisinti mobilias vaistines.
Jų autorius, buvęs Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pateikdamas projektą pastebėjo, kad yra tokių miestelių, kur gyvena virš 1 tūkst. žmonių, o vaistinių nėra, todėl gyventojams sudėtinga įsigyti vaistų.
Jo projektas numato, kad mobili vaistinė pagal tam tikrą grafiką galėtų lankytis tam tikrose Lietuvos teritorijose, išduodama vaistus. Tokia paslauga būtų teikiama pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas taisykles.
Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės vaistinėms teikti išvažiuojamųjų vaistinės paslaugų.
Lietuvių nuomonė nesikeičia: du trečdaliai mano, kad padėtis šalyje prastėja
Naujausios apklausos rodo, kad trys iš dešimties (31 proc.) Lietuvos gyventojų mano, jog reikalai šalyje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę, o septyni iš dešimties (68 proc.) nurodė, kad reikalai blogėja.
Pernai metų balandį situacija taip pat buvo panaši – 32 proc. manė, kad reikalai gerėja, 67 proc. – kad blogėja.
Kaip rodo ELTA užsakymu balandžio 5 – 19 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos, jaunimas iki 30 metų toliau išlieka pozityviausia amžiaus grupė, tačiau taip besijaučiančių jaunuolių procentas balandį pastebimai sumažėjo – 40 proc. nurodė, kad situacija gerėja. Vos prieš mėnesį taip manė beveik pusė jaunosios kartos atstovų (49 proc.).
Tarp pozityviausių išlieka respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą, – 43 proc. nurodė, kad padėtis Lietuvoje gerėja (46 proc. kovo mėn.). Taip pat situaciją vertino 41 proc. per mėnesį 2 tūkst. eurų pajamas gaunančių šeimų – (43 proc.), 54 proc. besimokančio jaunimo (50 proc.), 46 proc. vadovų (43 proc.) ir 37 proc. valstybinio sektoriaus darbuotojų (kovą – 40 proc.).
Blogėjančią situaciją Lietuvoje regi 77 proc. žmonių, kurių amžius yra 50–64 m. (kovo mėn. – 72 proc.), 73 proc. kaimų gyventojų (69 proc.), 74 proc. darbininkų ir ūkininkų (72 proc.). Lietuvoje gyvenantys kitataučiai išlieka itin skeptiški – 91 proc. (93 proc. kovą).
Duomenys rodo ir didelį pesimizmą tarp kai kurių politinių partijų šalininkų. Vos 3 proc. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLKA-KŠS) rinkėjų galvoja, kad padėtis Lietuvoje gerėja, o 95 proc. mano, jog yra priešingai. Panašiai situaciją šalyje vertina Darbo partijos rinkėjai (5 proc. teigiamai, 95 proc. neigiamai).
„Nemuno aušrą“ palaikantys gyventojai taip pat padėtį Lietuvoje vertina labiau neigiamai – 23 proc. teigia, kad gerėja ir 77 proc., kad blogėja.
Paluckas: siūlysime NT vienam žmogui apmokestinti nuo 50 tūkst., šeimai – nuo 100 tūkst. eurų
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad koalicinėje taryboje buvo nuspręsta siūlyti naujas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio grindis – nuo 50 tūkst. eurų vienam asmeniui ir 100 tūkst. eurų šeimai. Pasak ministro pirmininko, mokesčių paketą jau kitą savaitę planuojama perduoti svarstyti Seimui.
„Kitos savaitės trečiadienį Vyriausybė priims nutarimą ir mokesčių paketą perduos Seimui“, – po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.
Pasak jo, per posėdį buvo paliesti visų mokesčių klausimai, tačiau daugiausia diskutuota apie NT mokesčio pakeitimus.
„Apsitarėme, kad bus siūlymas didinti NT mokesčio vertės kartelę iki 50 tūkst. eurų vienam asmeniui ir iki 100 tūkst. eurų šeimai“, – tikino ministras pirmininkas.
Tiesa, tai bus ne vienintelis naujai į NT mokesčio pataisas įtrauktas siūlymas. Pasak G. Palucko, Seimui taip pat bus siūloma leisti savivaldybėms savarankiškai nuspręsti, kokios turi būti NT mokesčio ribos.
Savivaldai alternatyvaus sprendimo nepriėmus, ten esą galiotų Seimo nustatytos apmokestinimo grindys.
„Tais atvejais, kai savivaldybėje nebus priimtas sprendimas, galios nustatytos grindys. Galų gale, savivalda priimdama sprendimą taip pat turės pamatuoti, kokios bus surenkamo savivaldybės biudžeto netektys pritaikius vienokius ar kitokius rėžius“, – teigė premjeras.
Pasak jo, toks modelis savivaldybėms leis lanksčiau reaguoti į specifinę jų regiono situaciją.
„Savivalda, būdama arčiausiai žmonių, geriausiai galės nuspręsti ir numatyti, kokį NT mokestį ir kokią kartelę reikia taikyti“, – argumentavo G. Paluckas.
Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tuo metu teigė jau seniai siūlęs, kad sprendimai dėl NT mokesčio turi būti priimami savivaldybių lygmeniu. Anot politiko, koalicinėje taryboje sutartam siūlymui pasiekus Seimą, „aušriečiai“ nebesiektų didinti mokesčio grindų iki 100 tūkst. eurų vienam asmeniui.
„Jei atsimintumėte vasario mėnesį, aš jau tada sakiau, kad savivaldybės turėtų spręsti, kaip pas juos atrodys NT mokestis“, – po koalicinės tarybos posėdžio sakė R. Žemaitaitis.
Pasak jo, Seimas neturėtų nustatyti šio mokesčio sąlygų visai Lietuvai, kadangi vidutinės turto vertės tarp skirtingų savivaldybių gali skirtis keliais kartais.
„Valstybė čia neturėtų kištis – tai yra savivaldybės reikalas, taip pat kaip žemės mokestis, kurio tarifą galiausiai nustato savivaldybės: Seimas patvirtino 0,14 proc. tarifą, o savivalda sprendžia, ar papildomai apmokestinti neprižiūrėtą ar kitos paskirties žemę ir t. t. Prie to grįžome ir čia“, – sakė „aušriečių“ lyderis.
R. Žemaitaičio teigimu, galutinį sprendimą dėl NT mokesčio ribų perdavus savivaldybėms, „aušriečių“ frakcija būtų patenkinta ir nebesiektų 100 tūkst. eurų vertės kartelės vienam asmeniui.
„Pagėgiuose 50 tūkst. eurų riba asmeniui ir 100 tūkst. eurų šeimai užtikrintų, kad mokesčio didžioji dauguma gyventojų nemokėtų. Jei tokios pat ribos galiotų Vilniuje, mokančiųjų ratas būtų labai didelis. Todėl poziciją ir pakeitėme“, – mokesčio poveikį skirtingose savivaldybėse lygino Seimo narys.
ELTA primena, kad Finansų ministerija Seime registravo ir su partneriais derina mokesčių pertvarkos projektus.
Buvo siūloma plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę ir apmokestinti brangesnį nei 40 tūkst. eurų vertės turtą (80 tūkst. eurų vertės dviems bendrasavininkiams), dabar šiai kartelei siekiant 150 tūkst. eurų.
0,1 proc. tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, 0,2 proc. – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų. Brangiausią daugiau nei 600 tūkst. eurų vertės turtą siūloma apmokestinti 1 proc. tarifu.
Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, apmokestinimas būtų taikomas nuo 50 tūkst. eurų NT vertės vienam asmeniui arba nuo 100 tūkst. eurų bendro būsto vertės.
Taip pat siūloma taikyti 50 proc. metinio NT mokesčio nuolaidą pirmajam būstui, kurio vertė siekia iki 450 tūkst. eurų.
Numatomas ir 4 proc. tarifas apleistam ar neprižiūrimam nekomerciniam NT.
Įžūlūs migrantai į Lietuvos pasieniečius svaidė pagalius ir akmenis
Agresyvūs neteisėti migrantai iš Baltarusijos teritorijos pagaliais ir akmenimis bandė sužeisti Lietuvos pasieniečius.
Incidentas fiksuotas šeštadienio naktį Lazdijų rajone. Čia Lietuvos pusėje ginantis nuo neteisėtos migracijos yra įrengta tvora su koncertina. Tamsoje iš Baltarusijos prie tvoros priartėję neteisėti migrantai atsinešė kopėčias, kuriomis planavo perlipti fizinį barjerą ir taip patekti į Lietuvą.
Šį sienos ruožą saugantys Kapčiamiesčio užkardos pareigūnai pažeidėjus iškart fiksavo sienos stebėjimo sistema. Į įvykio vietą atskubėję pasieniečiai užkirto kelią atėjūnams įveikti tvorą su koncertina. Įžūlūs ir agresyvūs užsieniečiai į Lietuvos pareigūnus tuomet ėmė mėtyti pagalius ir akmenis. Šie gindamiesi panaudojo ašarines dujas.
Netrukus migrantai pasitraukė į Baltarusijos gilumą. Lietuvos pasieniečiai įvykio metu nenukentėjo.
Šeštadienį kitoje tos pačios Kapčiamiesčio užkardos saugomo ruožo vietoje irgi fiksuotas panašus atvejis, kai iš Baltarusijos pusės į Lietuvos pasieniečius buvo mėtomi akmenys.
Tokie agresyvių migrantų bandymai sužaloti pareigūnus yra ypač dažni jiems iš Baltarusijos braunantis į Lenkiją.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją
