Kas nutiko per pastarąsias dienas Lietuvoje? Apžvelgiame, analizuojame, dalijamės!
Kodėl tiek daug mūsų dirba ne pagal profesiją?
Daugiau nei 60 procentų apklaustųjų visiškai arba iš dalies nedirba pagal įgytą profesiją, rodo socialiniame tinkle „LinkedIn“ atlikta apklausa.
„Šie rezultatai atspindi tendenciją – vis dažnesnį profesinių krypčių keitimą, lankstumą darbo rinkoje ir augantį poreikį ieškoti prasmingesnio, labiau su asmeniniais poreikiais ir vertybėmis derančio darbo. Tai taip pat patvirtina, kad įgyta specialybė vis dažniau tampa ne galutiniu tikslu, o atspirties tašku nuolat besikeičiančiame profesiniame kelyje“, – teigia apklausą atlikusi Lina Borunovienė, karjeros ir asmeninių pokyčių partnerė, Europos socialinio fondo agentūros karjeros konsultantė projekte „Krypties kompasas – Suaugusiųjų profesinis orientavimas (SPO)“.
Iš 860 apklausoje dalyvavusių respondentų 39% teigė dirbantys pagal įgytą išsilavinimą (profesiją), 19% – iš dalies, o net 41% apklaustųjų atsakė neigiamai.
Anot L. Borunovienės, šiandien profesinio kelio paieškos vis mažiau siejamos su amžiumi ar gyvenimo etapu, o karjeros pokyčiai tampa natūralia gyvenimo dalimi – ne tik jauniems žmonėms, bet ir tiems, kurie jau turi sukaupę patirties. Profesijos keitimas nebėra išimtis – tai vis dažniau pasitaikantis reiškinys, lydimas drąsos, smalsumo ir noro gyventi prasmingiau. Vieni renkasi artimas sritis, kiti – ryžtasi kardinaliems pokyčiams, vedami vidinio balso ar gyvenimo aplinkybių.
„Yra daugybė momentų, kai žmogus sustoja ir permąsto savo profesinį kelią: po mokyklos, studijų ar pirmųjų darbo metų, grįžus po vaikų priežiūros atostogų ar net išėjus į pensiją. Kartais pokyčius paskatina perdegimas, asmeninis lūžis ar netikėtas hobio atradimas, kuris ima teikti daugiau džiaugsmo. O kartais – tiesiog tylus vidinis balsas, sakantis: „Laikas keisti“,– teigia giluminio lygio suaugusiųjų karjeros konsultantė.
Pasak jos, įžengus į vidutinio amžiaus etapą ne vienas paklausia savęs, ar tai – viskas, ko norėjau? Yra žmonių, kurie net ir gavę paaukštinimą siekia suprasti, ar tai juos išties motyvuoja, o netekę darbo – neretai sustoja ir iš naujo įvertina karjeros kryptį.
„Kai atsiduriame karjeros kryžkelėje ir, kaip dažnai sako klientai, jaučiamės tarsi „užstrigę“, norint pajudėti iš vietos, kartais tiesiog reikia kito žmogaus – profesionalo, kuris ne tik palaiko, bet ir suteikia profesionalią pagalbą, padeda atrasti atsakymus ir sprendimus“, – sako L. Borunovienė. Jei ieškote aiškesnės karjeros krypties, svetainėje Kursuok.lt galite pasinaudoti nauja nemokama nuotoline karjeros orientavimo paslauga – „Krypties kompasas“, kuri pasiekiama adresu: Konsultavimas karjerai | Kursuok. Ši paslauga leidžia gauti kvalifikuotą karjeros konsultaciją bei praktiškų patarimų, taip pat yra galimybė pasinaudoti ir valstybės finansuojamu trijų konsultacijų ciklu.
Anot L. Borunovienės, šių dienų karjera nebūtinai susijusi su viena profesija: „Kartais verta pasižiūrėti į savo karjeros kelią kiek plačiau ir atsakyti į klausimus, kur dar galiu ir noriu pritaikyti savo žinias bei patirtis, kas man įdomu, patinka, domina, ką norėčiau naujo išmokti ir kt. O gal noriu įgyti naują profesiją? Šiuolaikinis pasaulis labai dinamiškas ir tai neatsiejama nuo mūsų karjeros. Norėdami išlikti savo srities profesionalais, būti konkurencingi, turime tobulėti. Nė viena profesija šiandien nebėra tokia pat, kokia buvo prieš 10 metų.“
Jei svarstote įgyti naujų įgūdžių, tobulinti profesines kompetencijas, apsilankykite nacionalinėje švietimo platformoje Kursuok.lt, kur galite registruotis ir mokytis savo lėšomis, o pasirinkti – iš daugiau nei 90 įvairių mokymo programų.
„Via Lietuva“: „Via Baltica“ rekonstravimas vyksta įspūdingu tempu – trečiadienį magistralėje įsigalioja eismo pokyčiai
AB „Via Lietuva“ praneša, kad modernizuojant „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos jau atlikta daugiau nei 50 proc. visų suplanuotų darbų. Visus paskutinio 12 km kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo (nuo 85 iki 97,06 km) darbus numatyta pabaigti iki metų pabaigos, tačiau eismo dalyviai kairiąja naujai nutiestos magistralės eismo juosta (Lenkijos link) važiuos jau šią vasarą.
Eismo dalyviai turėtų žinoti, jog trečiadienį eismas A5 keliu (nuo 91 km) iki Lietuvos ir Lenkijos sienos (97,4 km) paleistas naujai nutiestos automagistralės kairiąja puse. Liepos pabaigoje planuojama, kad eismas kaire puse vyks jau visu rekonstruoto ruožo ilgiu: nuo 85 iki 97,4 km.
Į Lenkiją ir iš jos vykstantys vairuotojai gali savo akimis stebėti, kaip sparčiai pasienyje baigiama modernizuoti paskutinė „Via Baltica“ kelio atkarpa nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos. Šiuo metu čia darbus ruože prie Lietuvos ir Lenkijos sienos vykdo apie 350 darbuotojų, zuja daugiau nei 100 vienetų statybinės technikos.
Nuo darbų pradžios praėjusiais metais iki šiol jau nutiesta apie 75 proc. pagrindinio keturių eismo juostų magistralinio kelio, įrengta 60 proc. jungiamųjų kelių, o žiedinių sankryžų įrengimas pasiekė 50 proc. Taip pat atlikta daugiau nei pusė kitų infrastruktūros sprendinių – nuo lietaus nuotekų tinklų iki techninių inžinerinių sistemų.
Tuo pačiu gerokai pasistūmėjo statinių, įskaitant viadukus bei gyvūnų praėjimus, įrengimo darbai – jų įgyvendinimas šiuo metu siekia apie 70 proc.
Pastaruoju metu darbų ruože aktyviai vyksta asfalto dangų klojimo darbai, magistraliniame kelyje įrengiami apsauginiai atitvarai, statomos triukšmo užtvaros. Žiedinėje sankryžoje bei apjungiamuosiuose keliuose formuojamos žemės sankasos. Jungiamuosiuose keliuose rengiamos dangų konstrukcijos: apsauginiai šalčiui atsparūs sluoksniai, pagrindo sluoksniai iš skaldos.
Atskiruose kelių ruožuose vykdomi šlaitų padengimo dirvožemio sluoksniu darbai, sėjama žolė. Aktyviai vykdomi darbai statant kelio apšvietimui reikalingą įrangą, taip pat pabaigos link artėja ryšių tinklų perkėlimo darbai. Netolimoje ateityje numatoma pradėti apsauginės tinklo tvoros nuo gyvūnų įrengimo darbus, rugpjūčio antroje pusėje turi prasidėti medžių krūmų (želdinių) sodinimo darbai.
Įgyvendinant projektą, šiame ruože bus pastatyti 2 viadukai, 3 tuneliniai praėjimai gyvūnams, 10 žiedinių sankryžų, 3 tuneliniai pravažiavimai, 1 stovėjimo ir poilsio aikštelė (iki šiol moderniausia Lietuvoje), 1 žaliasis tiltas gyvūnų migracijai.
„Via Baltica“ rekonstravimas vyksta įspūdingu tempu – galime pasidžiaugti, kad jau atlikta daugiau nei pusė visų darbų ir projekto įgyvendinimas juda pabaigos link. Šio projekto svarbą sunku pervertinti – jis gerokai padidins eismo saugą, užtikrins sklandesnį prekių, patogesnį ir greitesnį keleivių judėjimą bei leis Lietuvai dar tvirčiau įsitvirtinti kaip svarbiai tranzito šaliai tarp Baltijos ir Vidurio Europos regionų. Tai ne tik kelias – tai naujas kokybės lygmuo Lietuvos ir viso regiono kelių transporte“, – akcentuoja AB „Via Lietuva“ l. e. p. generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius pabrėžia, kad „Via Baltica“ ruožo Marijampolė–Lenkijos siena rekonstrukcija šiuo metu yra neabejotinai vienas reikšmingiausių ir didžiausių kelio statybos darbų, vykdomų mūsų šalyje.
„Bendrai esame atlikę daugiau nei pusę modernizavimo projekte numatytų darbų. Skaičiai, tempai, darbų įvairovė bei apimtys yra išties įspūdingi. Atsižvelgdami į įsipareigojimų vykdymo spartą, kai kuriuos darbus atliekame ir šeštadieniais.
Geriausio rezultato siekiame dirbdami su 350 įvairių specializacijų žmonių komanda. Taip pat pasitelkta apie 100 vienetų įvairios kelių statyboje naudojamos technikos. Dedame maksimalias pastangas, kad laiku ir kokybiškai įvykdytume mums patikėtą ir visai Lietuvai svarbų projektą“, – teigė A. Rusevičius.
Kelio „Via Baltica“ plėtra yra itin svarbi ne tik krovinių logistikos gerinimui, tačiau ir kariniam mobilumui. Įgyvendinus „Via Baltica“ rekonstrukciją, kelio zonoje bus geresnis per Lietuvą vykstančių karinių gynybinių padalinių susisiekimas, bus galima laiku dislokuoti karinius vienetus, didinti paramą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse jau dislokuotiems kariniams vienetams.
Ši projekto atkarpa yra strateginė tiek Lietuvai, tiek visam Baltijos regionui – tai svarbi žemyno šiaurės–pietų krypties jungtis, kuri užtikrins greitesnį, patogesnį ir saugesnį susisiekimą.
Bendra „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos modernizavimo vertė siekia beveik 543 mln. Eur su PVM.
Įgyvendinant I, II, III ir IV „Via Baltica“ ruožų rekonstrukcijų projektus, dvejopos paskirties mobilumui užtikrinti 2022–2024 m. gautas iš viso daugiau nei 134 mln. eurų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (toliau – EITP) finansavimas. Šie dvejopos (kariniam ir civiliam mobilumui) paskirties projektai taip pat finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų kariniam mobilumui ir Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų lėšomis.
„Via Baltica“ – transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis – 970 km, iš jų 269 km – Lietuvos teritorijoje. Tai – strateginė transporto arterija, jungianti vakarų Europą ir Baltijos šalis.
Per Lietuvą einanti „Via Baltica“ dalis turi būti baigta modernizuoti 2030 m. Artimiausiu metu planuojama pradėti specialiojo plano ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras dėl likusios „Via Baltica“ dalies nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos.
Valstybinę žemę bus galima deklaruoti iki liepos 4 d.
Paskutinė pasėlių deklaravimo diena – birželio 23 d. Dėl valstybinės žemės bus galimos pataisos paraiškų, pateiktų iki šiandien vidurnakčio. Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą leisti pareiškėjams deklaruoti valstybinės žemės plotus ir po pasėlių deklaravimo pabaigos. Tai bus galima padaryti iki liepos 4 d. – sankcijos nebus taikomos.
Nuo 2022 m. sugriežtinus valstybinės žemės deklaravimo tvarką, neturint nuomos sutarties arba suteiktos teisės laikinai naudotis valstybine žeme jos deklaruoti nebeleidžiama.
Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl įvairių priežasčių (pvz., nuomos leidimas laikinai išduotas, tačiau nesuskaitmenintas, neteisingai nurodyti asmens kodai, suskaitmeninta mažiau plotų nei išduota leidimų ir pan.), taip pat kai rengiamos valstybinės žemės sklypų ilgalaikės nuomos sutartys ar vyksta jų įregistravimas Registrų centre, ne visa teisėtai naudojama valstybinė žemė įkeliama į žemės ūkio valdas ar atvaizduojama Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS).
Šios informacijos patikslinimas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ir duomenų perdavimas Žemės ūkio duomenų centrui užtrunka.
Tokiais atvejais pareiškėjai po pasėlių deklaravimo pabaigos (t. y. birželio 23 d.) turės dar 10 kalendorinių dienų per PPIS įbraižyti ir deklaruoti valstybinės žemės plotus. Pareiškėjas apie tokius pakeitimus turės informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Agentūra, įvertinusi žemės valdymo teisės dokumentus, tokius plotus administruos netaikydama vėlavimo sankcijų.
Ilgapirščiai išnaudoja sezoniškumą: vasarą išauga namų turto vagysčių skaičius
Šiltuoju metų sezonu individualių namų ir kotedžų gyventojai dažnai laiką leidžia lauko erdvėse, kuriose laikomas vertingas sezoninis turtas, tačiau savaitgaliais ir atostogų metu privačių namų teritorija neretai paliekama be priežiūros. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pastaraisiais trejais metais fiksuota bene 700 vagysčių ir piktavališko turto sugadinimo atvejų, o bendra padaryta žala viršijo 250 tūkst. eurų. Ekspertai pažymi, kad nusikaltėlių taikiniu vis dažniau tampa brangesnis, tikslingai pasirenkamas turtas.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vasaros mėnesiai išlieka vienu iš rizikingiausių laikotarpių turto saugumui. Vien liepos mėnuo jau trečius metus iš eilės patenka tarp tų laikotarpių metuose, kai fiksuojama daugiausia vagysčių ir piktavališko turto sugadinimo atvejų.
„Būtent liepos ir rugpjūčio mėnesiais įvyksta apie 20–25 proc. visų metų vagysčių ir piktavališko turto sugadinimo atvejų. Šis laikotarpis sutampa su atostogų sezonu, kai sumažėja turto priežiūra ir išauga jo pažeidžiamumas“, – sako „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius A. Juodeikis.
Ekspertas pabrėžia – visas lauke esantis turtas, pavyzdžiui, kepsninės, lauko baldai, paspirtukai, dviračiai, dekoro ir apšvietimo elementai ar net inžinerinės sistemos gali tapti lengvu taikiniu ilgapirščiams. Todėl vasarą saugumo sprendimai turi apimti ne tik būsto vidų, bet ir namų kiemus bei terasas.
Pasak A. Juodeikio, kuo daugiau turto laikoma lauke ar neapsaugotose vietose, tuo didesnė tikimybė, kad jis taps pažeidžiamas – deja, šuo kieme ar kaimynų budrumas nebėra pakankamas saugiklis.
„Vagystės dažnai įvykdomos itin greitai ir profesionaliai. Todėl vertingi daiktai turėtų būti laikomi užrakinamose patalpose ar specialiose saugojimo dėžėse, o namų teritorija aprūpinta stebėjimo kameromis, judesio jutikliais ar kitomis prevencinėmis priemonėmis. Gyventojams būtina išlikti budriems, ypač išvykstant atostogų ar savaitgaliui, nes net trumpas nebuvimas namuose gali būti išnaudotas kaip palankus metas vagystei“, – pabrėžia ekspertas.
A. Juodeikis atkreipia dėmesį, jog norint apsaugoti vidaus ir lauko turtą, neprarasti budrumo būtina viso vasaros sezono metu. Pavyzdžiui, maksimaliomis žalomis išsiskyrė 2023 m. rugpjūtis – užpernai tai buvo vienas nuostolingiausių vasaros mėnesių.
„Tuo laikotarpiu fiksuoti atvejai akivaizdžiai parodė, jog tiek viduje, tiek lauke laikomas turtas, jei neapsaugotas tinkamai, gali tapti lengvu taikiniu ir sukelti reikšmingų finansinių nuostolių. Tokiose situacijose dažnai nukenčia ne tik daiktai, bet ir pastato struktūra bei inžineriniai sprendimai, kurių atstatymas reikalauja didelių lėšų ir laiko. Todėl efektyvi prevencija – tiek fizinė, tiek technologinė – turėtų būti neatsiejama kiekvieno namų ūkio saugumo dalis“, – pažymi A. Juodeikis.
Pastarųjų trejų metų „Lietuvos draudimo“ duomenys taip pat atskleidė, jog dažniausiai vagys taikosi į individualius gyvenamuosius namus. Šiuo laikotarpiu fiksuota daugiau nei 580 incidentų, o vien liepos mėnuo pernai išsiskyrė didžiausiu žalų skaičiumi (74 atvejai).
Tuo tarpu butuose vasaros vagysčių žalų mastas gerokai mažesnis – per kiekvieną sezoną registruota po 10–12 atvejų. Panaši situacija su pagalbiniais pastatais, kur šiltuoju metu laiku įvyksta tik pavieniai incidentai.
„Individualūs namai dažnai stovi atokiau, turi daugiau prieigų – terasas, garažus, stogines – o saugos sprendimai ne visuomet pakankami. Be to, juose sukaupiama daugiau vertingo turto, ypač lauko erdvėse. Priešingai nei butuose, kur kaimynystės artumas natūraliai didina apsaugą, dėl išvykų ir atostogų tušti individualūs namai tampa lengvu taikiniu. Vagysčių pavojui neišvengiamai priskirtini ir pagalbiniai statiniai – garažai, sandėliukai, ūkiniai pastatai, kuriuose neretai laikomas vertingas, bet lengvai išnešamas turtas“, – aiškina A. Juodeikis.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į turto lokalizavimą: dažnai vertingi daiktai laikomi vienoje vietoje, todėl įsilaužus pasisavinamas ne vienas, o keli daiktai ar įrenginiai – tai reikšmingai didina nuostolių mastą.
„Net ir nesėkmingi bandymai dažnai palieka piktavališko sugadinimo žymių – nuo išlaužtų durų, vartų, išdaužtų langų iki sugadintos signalizacijos sistemos, elektros instaliacijos ar net sulaužytų baldų bei vidinių apdailos elementų. Tokie atvejai rodo, kad ilgapirščiams nebūtina pasisavinti turto, jog padaryta žala būtų reikšminga, dažnai vien bandymas įsibrauti sukelia rimtų finansinių nuostolių ir pareikalauja ilgo bei brangaus atstatymo proceso“, – akcentuoja A. Juodeikis.
Ekspertas primena pagrindines namų saugumo priemones, kurių reikėtų imtis siekiant apsaugoti turtą šiltuoju metų sezonu:
• Naudokite kompleksines apsaugos sistemas. Vien šarvuotų durų neužtenka – veiksmingą apsaugą užtikrina signalizacijos sistemos, vaizdo stebėjimo kameros, judesio jutikliai ir kiti išmanieji sprendimai, kurie gali fiksuoti judėjimą ar informuoti apie galimus įsilaužimus realiuoju laiku.
• Užtikrinkite lauko turto saugumą. Vertingi daiktai, tokie kaip griliai, dviračiai ar paspirtukai, turėtų būti laikomi užrakinamose, nuo pašalinių akių apsaugotose vietose, pavyzdžiui, garažuose ar sandėliukuose.
• Valdykite informacijos prieinamumą skaitmeninėje erdvėje. Viešas išvykimo ir atostogų planų skelbimas socialiniuose tinkluose didina riziką, kad šia informacija pasinaudos piktavaliai. Išvykų detales rekomenduojama dalintis tik su patikimais asmenimis.
• Informuokite kaimynus ir artimuosius apie išvykimą bei paprašykite jų periodiškai patikrinti būstą, išimti pašto korespondenciją ar įjungti lauko apšvietimą – tai padės sukurti gyvenamo būsto užimtumo įspūdį ir atgrasyti potencialius nusikaltėlius.
Kodėl 10 metų automobilis – „saldžiausias“ pasirinkimas?
Renkantis naudotą automobilį, šalies gyventojų akys dažniausiai krypsta į 2013–2016 metų modelius. Ekspertų vertinimu, tai laikotarpis, kai transporto priemonės jau pakankamai technologiškai modernios, tačiau jų kaina yra ženkliai nukritusi, o eksploatacijos išlaidos – santykinai mažos.
Kaip teigia šiuos duomenis pateikusios naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ paruošimo centro vadovė Ugnė Debeikienė, tokie modeliai – aukso vidurys tarp kainos ir kokybės.
„Automobiliai dar nėra seni, bet jau ir nebe brangūs. Technologiškai jie vis dar šiuolaikiški, o vertė per 10 metų jau būna nemenkai sumažėjusi. Kitaip tariant, sumokate mažiau, bet vis dar gaunate daug“, – sako ji.
Keičiantis pirkėjų prioritetams, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik kainai, bet ir patikimumui, ekonomiškumui bei skaidriai automobilio istorijai.
„Dėl augančių eksploatacijos išlaidų vis dažniau pasirenkami ne brangūs, o gerai išlaikyti modeliai. Vertinamos bazinės funkcijos – USB, kruizo kontrolė, o perteklines, dažnai gendančias elektronines sistemas pirkėjai linkę apeiti“, – pažymi U. Debeikienė.
Anot jos, šiuolaikinių vartotojų poreikius atitinka ir tokio amžiaus automobilių technologiniai sprendimai: multimedijos sistemos su Bluetooth ar USB jungtimis, LED apšvietimas, kruizo kontrolė, parkavimo sistemos, galiniai sensoriai ar kamera, klimato kontrolė, Start/Stop sistema.
„Ergonomiškas interjeras be perteklinės elektronikos – nesenstantis dizainas. Tai vertina vairuotojai, ieškantys paprastumo ir patikimumo. Moderni, bet neperkrauta išorė. Dizainas dar „šviežias“ – ypač tokių modelių kaip „Mazda 6“, „Škoda Octavia III“, „VW Passat B8“. Šie automobiliai atrodo solidžiai net ir šiandien“, – pabrėžia ekspertė
Anot pašnekovės, 10 metų amžiaus automobilių paklausa rinkoje vis dar nemaža. Nusprendus juos parduoti, ypač turint aiškią istoriją ir gerą būklę, galima rasti pirkėją be didelio vargo – ir nuvertėjimas būna mažesnis nei visiškai naujo automobilio.
„Tai amžius, kai automobilis dar nereikalauja didelių investicijų, tačiau kainuoja gerokai mažiau nei naujas. Jei buvo prižiūrėtas, eksploatacija nebus brangi, o važiuoti vis dar patogu. Ką jau kalbėti apie galimybę rinktis ypač pilnos komplektacijos automobilį“, – komentuoja U. Debeikienė.
Automobilio amžius turi didelės reikšmės – nuo kainos iki patikimumo. Pasak specialistės, 5 metų automobiliai brangesni, bet dažnai dar patikimi, su šiuolaikinėmis technologijomis ir mažesne gedimų rizika.
„10 metų – tai kainos ir kokybės balansas: šiek tiek daugiau priežiūros, bet dažnai dar patikimi, ekonomiški automobiliai. 15 metų – pigūs, bet su didele rizika: daugiau remontų, mažiau komforto ir didesnės eksploatacijos išlaidos. Trumpai tariant – kuo senesnis automobilis, tuo mažesnė įsigijimo kaina, bet didesni kompromisai patikimumo ir patogumo atžvilgiu“, – sako U. Debeikienė.
Įsigyjant 10 metų senumo automobilį, pirkėjai vis labiau domisi rida ir technine istorija. Tokie modeliai dažnai jau turi apie 200 tūkst. km ar daugiau, todėl svarbu įsitikinti, ar jie buvo tinkamai prižiūrėti.
„Tvarkinga serviso istorija sumažina baimę dėl paslėptų gedimų ar artėjančių brangių remontų. Pagrindinės pirkėjų rizikos – klastota rida, nežinomi remontai, variklio ar pavarų dėžės nusidėvėjimas. Dėl to skaidrumas tampa svarbesnis nei ideali išvaizda. Didėja sąmoningumas – vis daugiau pirkėjų tikrina ridos ir serviso istorijas, kreipiasi į servisus prieš sudarydami sandorį“, – tvirtina pašnekovė.
Anot jos, 10 metų senumo automobilius dar galima įsigyti ir su paskola – bankai jų amžių vertina kaip priimtiną, o tai dar viena priežastis, kodėl tokio amžiaus automobiliai yra favoritai.
Šioje amžiaus kategorijoje vairuotojai dažniausiai renkasi patikimus, ekonomiškus ir universalius modelius. Pasak ekspertės, tarp populiariausių – „Volkswagen Golf“, „Toyota Auris“, „Toyota Avensis“, „Škoda Octavia“, „Ford Focus“ ar „Toyota RAV4“.
„Taip pat domimasi dyzeliniais universalais su didesne bagažine ir mažomis sąnaudomis – tai ypač svarbu tiems, kurie dažnai važinėja užmiestyje. 10 metų automobiliai dažnai pasirenkami kaip antras šeimos automobilis – pavyzdžiui, kasdienėms kelionėms į darbą ar vežioti vaikus“, – sako ji.
Pasak U. Debeikienės, mažesnio biudžeto pirkėjams tokie modeliai neretai tampa ir pirmuoju pagrindiniu automobiliu – ypač jei transporto priemonė yra gerai prižiūrėta ir pasižymi maža eksploatacijos kaina.
Paskelbti naujausi valstybinės miškų apskaitos duomenys
Valstybinė miškų tarnyba paskelbė 2025 m. sausio 1 d. valstybinės miškų apskaitos duomenis. Jie rodo, kad miško žemės plotas šalyje padidėjo 2,6 tūkst. hektarų. Tai reiškia, kad šalies miškingumas šiuo metu sudaro 33,9 %.
Šalies miškingumas, be abejo, yra vienas iš pagrindinių rodiklių. Jis rodo, kokią mūsų šalies dalį užima miško žemė. Tačiau apskaitoje pateikiami ir kiti rodikliai, kurie leidžia stebėti ir suprasti Lietuvos miškų būklės pokyčius bei priimti sprendimus dėl jų apsaugos ir tvarkymo.
Valstybinės miškų apskaitos tikslas – apibendrinti informaciją apie miško išteklius, jų kokybę, gamtinę ir ūkinę būklę. Apskaita rengiama kiekvienų metų sausio 1 dienai. Apskaitos objektas – visi Lietuvos miškai.
Pagrindiniai miškų apskaitos rodikliai apima aspektus, kurie padeda įvertinti miškų būklę ir jų naudojimą. Be miško žemės ploto, apskaitoje pateikiami ir šie rodikliai:
• miško plotų pasiskirstymas pagal miškų grupes ir naudmenas,
• medynų vidutinės charakteristikos pagal miškų nuosavybę,
• medynuose sukaupti tūriai ir prieaugiai,
• medžių ir krūmų rūšinė įvairovė,
• miško kirtimų apimtys bei medynuose sukaupti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiai ir daug kitų rodiklių.
Valstybinei miškų apskaitai panaudoti Valstybinės miškų tarnybos vykdomos nacionalinės miškų inventorizacijos bei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys. Nacionalinė miškų inventorizacija – tai visų Lietuvos miškų inventorizacija pagal statistiniais metodais pagrįstą atrankos schemą. Inventorizacijos metu tiesioginių matavimų būdu nustatomi svarbiausi medynų našumo rodikliai: medienos prieaugis, iškritusių ir iškirstų medžių bei sukauptos medienos tūriai. Inventorizacijos metu įvertinami miško kirtimai, atkūrimas, miško plotų didėjimas.
Antrus metus iš eilės į Valstybinę miškų apskaitą įtraukiami ir Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos rodikliai. Jie įtraukiami vykdant tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus pateikti ŠESD apskaitą Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektoriuje.
Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, bendras medienos tūris išaugo 5,3 mln. m³ iki 586,0 mln. m³. Vidutinis visų šalies miškų medynų amžius yra 54 metai ir per metus jis nepakito. Valstybinės reikšmės miškų vidutinis amžius yra 58 metai, privačių – 51 metai. Miškų skirtų nuosavybės teisėms atkurti vidutinis amžius – 54 metai. Jis taip pat nesikeitė.
Po svarstymo pritarta antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemos pakeitimams
Seimas po svarstymo pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma nuo 2026 m. keisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą.
Pagal svarstomus pakeitimus, antroji pensijų kaupimo pakopa būtų patrauklesnė ir lankstesnė, būtų užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.
Po svarstymo už Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 17, susilaikė 11 parlamentarų. Tam, kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Pataisomis planuojama atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Pokyčiais siekiama įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį, t. y. dabar galiojantį automatinį įtraukimą kas trejus metus pakeisti nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antrojoje pensijų pakopoje galimybes.
Jaunesniems kaip 40 metų asmenims per elektroninio gyventojų aptarnavimo sistemą „Sodra“ kasmet siųstų priminimus apie galimybę prisijungti prie kaupimo sistemos.
Svarstomais pakeitimais siūloma sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo. Asmuo galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį. Už „Sodros“ ar valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas būtų įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai.
Seimas svarstymo metu pritarė pasiūlymui, kad pereinamasis laikotarpis galiotų nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė siūlė pereinamąjį laikotarpį taikyti iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Nusprendusiems toliau kaupti antrojoje pakopoje, numatoma galimybė pasirinkti optimalų įmokų dydį, o prireikus – jas stabdyti. Pasirinkę kaupti antrojoje pensijų pakopoje, gyventojai galėtų pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai – įmokas stabdyti. Įmokas būtų galima stabdyti vieniems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Įmokų stabdymo skaičius nebūtų ribojamas.
Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gautų valstybės skatinamąją įmoką – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Naujomis nuostatomis planuojama iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus (taikant nustatytą išsiėmimo atskaitymą – 3 proc. išsiimamos sumos) vieną kartą per visą gyvenimą leisti atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau, negu paties gyventojo įmokėtą sumą), o likus mažiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, leisti visą sukauptą sumą atsiimti asmenims, sukaupusiems iki pusės privalomo anuiteto sumos.
Iki sulaukiant pensinio amžiaus, neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ar kitokiais mokesčiais, būtų leidžiama nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis šiais atvejais: netekus 70–100 proc. dalyvumo; nustatyta sunki liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą ligų sąrašą; nustatytas paliatyviosios pagalbos poreikis. Tokiais atvejais siūloma taikyti 30 dienų terminą, per kuriuos žmogui būtų išmokėtas jo sukauptas turtas.
Pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydį, nuo kurio priklauso dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis (t. y. pensijų anuiteto ribą), pensijų anuitetų mokėtojas nustatytų kiekvieniems kalendoriniams metams, apskaičiuodamas pagal įstatyme nustatytą formulę.
Dalyviai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo bus sudarę periodinės pensijų išmokos sutartį, įsigaliojus šiam įstatymui, turėtų teisę kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl jiems priklausančio likusio neišmokėto pensijų turto išmokėjimo vienkartine išmoka.
Dalyviai, iki 2025 m. gruodžio 31 d. savanoriškai sudarę pensijų anuiteto sutartį, kai jų sukauptas pensijų turtas buvo mažesnis už Pensijų kaupimo įstatyme nustatytą privalomo pensijų anuiteto įsigijimo sumą, turėtų teisę kreiptis į VSDF valdybą dėl pensijų anuiteto sutarties nutraukimo.
Naujas poligonas: vyksta teritorijų vertinimas, tęsiamas dialogas su savivalda
Krašto apsaugos ministerija Seimo rudens sesijai planuoja pateikti pasiūlymą dėl naujo karinio poligono steigimo vietos – tą krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė aptarė su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais. Susitikime viceministrė pabrėžė, kad galutiniai sprendimai bus priimti tik išklausius vietos bendruomenes.
„Aplinkos ministerija pateikė septynių teritorijų variantus, dėkojame kolegoms už labai operatyvų jų darbą. Deja, reikiamo 20 tūkstančių hektarų ploto vienoje teritorijoje nėra, todėl teks teritorijas jungti ir kitaip kūrybiškai žvelgti į situaciją. Krašto apsaugos sistemos specialistai šiuo metu daro teorinių vietų analizę, netrukus pradės ir detalią fizinę teritorijų apžiūrą. Vasaros pabaigoje planuojame įvardinti jau konkrečias vietoves“, – sakė krašto apsaugos viceministrė O. Mašalė.
Viceministrė pažymėjo, kad Seimo rudens sesijai Krašto apsaugos ministerija planuoja paruošti reikalingus teisės aktų projektus ir pateikti galutinį pasiūlymą dėl poligono, kaip kad įpareigojo vakar vykusi Valstybės gynimo taryba.
„Su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarėme jų pateiktus siūlymus dėl galimų naudų savivaldybėms, kurių teritorijose veiktų poligonai ar karinės mokymo teritorijos. Aptarėme ir galimybę savivaldybėms skirti valstybės lėšų dvigubos paskirties projektams, kurie vertingi tiek kariuomenei, tiek vietos bendruomenei. Galutinį bendrą sprendimą tikimės rasti iki rudens“, – sakė viceministrė O. Mašalė.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai, kuriuose treniruojasi mūsų ir sąjungininkų kariai, tačiau Lietuvos kariuomenės modernizacija, nacionalinės divizijos vystymas, augantis NATO sąjungininkų karių skaičius Lietuvoje reikalauja naujų vietų karių treniravimuisi.
Visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, net 89 proc. gyventojų kariuomenės veikla nekelia nepatogumų. Pasaulinė ir Lietuvos praktika rodo, kad kariuomenės veikla tam tikroje teritorijoje stiprina vietovės ekonominę gerovę – išauga paslaugų poreikis, atsiranda naujų darbo vietų, didėja investicijos į vietos infrastruktūrą. Ten, kur kuriasi Lietuvos kariuomenės ar sąjungininkų daliniai, vystoma ir greta karinės teritorijos esanti infrastruktūra – gerinama kelių būklė, įrengiamas apšvietimas, tiesiami nauji inžineriniai tinklai.
Parengta pagal LR Seimo, ministerijų, įstaigų pranešimus ir „Dzūkų žinių“ informaciją
