Pakeltos lysvės tampa vis populiaresnės dėl patogumo, estetikos ir didesnio derliaus, tačiau viena iš svarbiausių jų sėkmės sąlygų – tinkamas užpildymas. Tai ne tik klausimas – „kokios žemės pripilti“, bet visų pirma – kaip sudėlioti sluoksnius, kad lysvė būtų gyva, puri, šilta ir maitintų augalus ne vieną sezoną.
Pasak sodininkės Monikos, dažna klaida – pripildyti pakeltą lysvę vien tik pirktiniu substratu ar kompostu. „Tokia dirva labai greitai nusėda, užmirksta ar net pradeda gesti. Turi būti struktūra. Turi būti gyvybė iš apačios“, – pabrėžia ji.
Tinkamai užpildyta pakelta lysvė paprastai susideda iš trijų sluoksnių – nuo stambių organinių medžiagų dugne iki sodinimui paruošto viršutinio dirvos mišinio.
Pirmasis sluoksnis – pagrindas iš šakų, medienos ir stambesnės organikos
Tai tarsi „apatinė ventiliacija“ – sluoksnis, kuris padeda nutekėti drėgmei, saugo nuo užmirkimo ir tuo pačiu ilgainiui skyla, maitindamas gilesnius dirvos sluoksnius.
Jam tinka:
- smulkintos šakos,
- pjuvenos, drožlės,
- susmulkinti krūmai,
- kartonas, nupjauta stambi žolė.
Sluoksnio storis – apie 20–30 cm priklausomai nuo lysvės aukščio.
Monika sako: „Aš pirma visada einu į savo komposto kampą – ten randu visko: senų šakų, šiaudų, net sulūžusių pušies kūgių. Tai ne šiukšlės – tai pagrindas, kuris per metus duoda dirvai giluminės šilumos ir porėtumo.“
Antrasis sluoksnis – pusiau perpuvusi organika ir komposto „statybinė medžiaga“
Tai „veikianti“ dalis, kuri:
- šyla ir skatina viršutinės dirvos aktyvumą;
- pritraukia sliekus ir mikroorganizmus;
- lėtai skyla ir maitina augalus ilgalaikėje perspektyvoje.
Ką naudoti šiame sluoksnyje:
- perpuvęs mėšlas (karvių, arklių, paukščių – ne šviežias),
- pavasarinis arba rudeninis kompostas,
- šienas, lapai, virtuvės atliekos (be riebalų ir mėsos),
- pernykščiai augalų likučiai.
Sluoksnio storis – apie 15–25 cm. „Man tai mėgstamiausias sluoksnis – jis gyvas. Kai įmaišau jį į lysvę, žinau, kad tai tarsi dirvos variklis. Nereikia iš karto visko išvežti – net ir buitinės virtuvės atliekos gali tapti derliaus dalimi“, – dalijasi Monika.
Trečiasis sluoksnis – sodinimo gruntas
Tai viršutinis, tiesiogiai su augalais kontaktuojantis sluoksnis.
Jis turi būti:
- purus,
- pakankamai derlingas,
- pralaidus vandeniui,
- turintis mikroorganizmų.
Tam tinka:
- komposto ir daržo žemės mišinys (santykiu 1:1),
- galima įmaišyti smėlio ar perliuto – geresniam oro pralaidumui,
- biohumuso ar durpių nedideliais kiekiais – papildomai maistingumui.
Sluoksnio storis – 20–30 cm, priklausomai nuo to, kokias daržoves auginsite. Gilioms šaknims – storesnis, salotoms ar prieskoniams – užtenka plonesnio.
Monika pataria kasmet šį sluoksnį atnaujinti: „Kiekvieną pavasarį įpilu dar šiek tiek komposto, paviršių supurenu ir viskas – dirva tarsi atsigauna.“
Ką dar verta žinoti?
- Neužpildykite lysvės iki pat viršaus – palikite 5–10 cm krašto, kad būtų kur berti mulčą ar papildomai patręšti.
- Nepamirškite apsaugos nuo kurmių ar pelių – apačioje galite patiesti smulkių skylučių metalinį tinklelį.
- Jei lysvė aukšta – į apačią galite naudoti ir senas malkas ar rąstelius. Jie skils metų metus ir ilgai palaikys šilumą.
Pakeltos lysvės nėra tiesiog dėžės su žeme. Jos – kaip mažas daržo organizmas, kuriam reikia ne tik maisto, bet ir struktūros, oro, drėgmės balanso. Trys sluoksniai – tai ne teorija, o praktikoje patikrinta sistema, kuri leidžia lysvei veikti kaip natūrali, derlinga ir ilgalaikė aplinka.
Kaip apibendrina sodininkė Monika: „Kuo daugiau rūpiniesi tuo, kas nematoma – tuo labiau vėliau džiaugiesi tuo, kas išlenda virš žemės. O viskas prasideda nuo tų trijų sluoksnių.“
Užs. Nr. 055
