Simno gimnazijos specialiojo ugdymo skyriaus mokiniai ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ Alytaus rajono padalinio nariai pusę metų ruošėsi, repetavo, kūrė dekoracijas spektaklio premjerai „Kaip vikšras virsta drugeliu“. Ypatinga žmonių su negalia teatro studija „Runa“, kuriai vadovauja režisierius, mokytojas, Stebulių ateities bendruomenės narys Arūnas Narauskas, sveikinosi su visa teatro bendruomene bei ištikimais teatro draugais, bičiuliais jau 31-ąjį kartą.
Ši teatro trupė išskirtinė ne vien tuo, kad joje vaidina žmonės su negalia, ji išskiria tuo, jog studijoje vaidina ne tik mokiniai ir buvę mokiniai, toli gražu ne mokyklinio amžiaus. Tokia teatro studija Lietuvoje – bene vienintelė, kurioje vaidintų skirtingo amžiaus artistai. Jau 16 metų nė viena premjera neįvyksta be šio teatro trupės globėjos, žymios aktorės Larisos Kalpokaitės ir jos vyro, mylimo aktoriaus Jono Braškio. „Kai susipažinome su Arūnu, mokytoju, šios teatro trupės režisieriumi, jis tiek daug man pasakojo apie vaikus „smaragdinėmis akimis“, apie šį teatrą, kad iškart supratau, jog turiu atvažiuoti, pamatyti, turiu būti čia, Simne“, – pakalbinta sakė garsi aktorė Larisa Kalpokaitė Simno kultūros centre. Paklausta, kokie jausmai užvaldo žiūrint spektaklį, žymi aktorė neslepia, kad šiandien ji žiūrėdama jau šypsosi, jau gera širdyje, žinant, kad šie žmonės – teatro artistai, gyvena savo pasaulyje, smagu juos pagirti, jiems padėkoti, pasakyti, kad jie – žvaigždės. Tiesa, taip nebuvo pirmus kartus, kai ji atvažiavo į Simną. „Pirmus dvejus metus aš verkiau žiūrėdama spektaklius, paskui pamažu pripratau, dabar man gera čia atvažiuoti, juos aplankyti, tradiciškai – atvežti aktoriams tortą, kuris iškepamas spektaklio tematika“, – šypsosi pasakodama Larisa. Gražiausius žodžius ji skiria mokytojui, teatro „Runa“ režisieriui, jos geram bičiuliui Arūnui Narauskui, nes jis, anot garsios aktorės, dirba šventą darbą, kuris suteikia šiems žmonėms bene vienintelį šviesulį gyvenime.
Didžiausias teatro mylėtojų ir visos bendruomenės dėmesys tądien buvo spektakliui ir aktoriams. Jaudinantis spektaklis „Kaip vikšras virsta drugeliu“ – jautrus, kupinas emocijų, pamokantis, priverčiantis susimąstyti. Žinutė, kad kiekvienas savaip galime suplazdėti drugeliu, svarbu norėti, siekti, nenuleisti rankų ir žvelgti aukštyn į saulę net tada, kai niūru, sunku, o kartais – net nepakeliama. Aktoriai, kiekvienas su savo charakteriu, įsikūniję į savus, labai svarbius vaidmenis, jų mimikos, kalbos maniera – viskas verčia įsiklausyti, išgirsti ir įvertinti tai, ką geba sukurti režisierius Arūnas Narauskas su savo aktorių trupe. Begalinės kantrybės ir meilės šiam darbui Arūnui netrūksta – tai jo pašaukimas. Gal todėl tądien mes stebėjome ne vieną spektaklį, o du. Antras – tai tikras gyvenimas: tai žmonės, kurie atėjo pasakyti Arūnui nuoširdžiausius žodžius, padėkoti ir, žinoma, aktoriams, kurie mus visus sukvietė įstabiam reginiui. Glėbiai gėlių Arūnui, eilės, aktorių Larisos ir Jono tortas artistams, žiūrovų saldumynai. Ir ne tik saldumynai, bet ir vitaminai, ir begalė palinkėjimų. Arūnui vesti renginį padėjo jo gera draugė Julija, atskridusi net iš Floridos. VšĮ „Pagalbos angelai“ viena iš įkūrėjų Iveta Mustafa, atskridusi iš Anglijos, bendradarbiauja su šio skyriaus mokiniais jau ne pirmi metai, stengiasi parūpinti, ko labiausia jiems reikia. Teatro pagalbininkė – spektaklio kostiumus sukūrusi ir pasiuvusi simniškė siuvėja Kristina Urmanavičienė, kuri neatsisako padėti ir Krosnos bažnyčiai, kai prireikia jos rankų.
Stebulių ateities bendruomenės nariai sveikinosi su kiekvienu aktoriumi. Arūną, čia pat scenoje, aprengė švarku iš audeklo, vaikams – A. Čiurlionio keptą šakotį dovanojo. Šventėje dalyvavo ir geri Arūno bičiuliai – Artūras Čiurlionis bei Vilija Padimanskienė – mūsų krašto žmonės, žinomi pedagogai, dabar besidarbuojantys Alytuje. Seimo narys Tadas Prajara įteikė padėkos raštą Stebulių ateities bendruomenės narei Rita Sabestinienei. Simno ansamblis „Fortūna“, kuriame dainuoja ir Vilija Padimanskienė, jos žodžiais parašytą dainą tądien atliko ansambliečiai. Ir Artūras Čiurlionis, ir Rita Sabestinienė dovanojo Arūnui dainą. Jam gražių žodžių negailėjo ir mūsų rajone dirbusi, dabar Simno gimnazijoje direktorės pareigas einanti Laimutė Jarmalavičienė. Sveikino tos dienos herojus – režisierių bei artistus – ir Alytaus rajono valdžios atstovai, svečiai iš Marijampolės, Seimo narys Tadas Prajara bei daugybė šio teatro mylėtojų ir gerbėjų. Visiems matomiems ir nematomiems scenoje – geradariams padėkota, jie pakviesti šventinėms vaišėms ir spektaklio aptarimui Simno kultūros centro konferencijų salėje.
Suplazdėjo drugelis sparnais virš gražaus būrio susirinkusių žiūrovų, suspurdėjo jų širdys, išgirdome. Sakoma, kad teatras turi keisti pasaulį. Kiti gi tvirtina, kad vis tik teatras neturi keisti pasaulio. Jis, anot garsios Shakespeare’o frazės, turi pasaulį atspindėti, ne jo veidą, bet jo vidų. Ir tada pasaulis keisis pats. Tą ir daro teatro studija ,,Runa“ su savo ypatingais artistais „smaragdinėmis akimis“, vadovaujami režisieriaus, mokytojo, Stebulių ateities bendruomenės nario Arūno Narausko.
