Jau 16-ąjį kartą Radviliškyje surengtas kojinių mezgimo čempionatas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 30 mezgėjų iš visos Lietuvos. Šiųmetis čempionatas skirtas kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Jo kūryba atsispindėjo ir kojinių raštuose. Renginiu siekiama skatinti jaunimą perimti šį seną amatą.
Mūsų rajono mezgėjai Astai Dimšienei – tai šeštasis čempionatas. Ir šįkart ji grįžo namo į Veisiejus ne tuščiomis, nors pretenduoti į aukščiausius apdovanojimus 2024 metų čempionė negalėjo, mat tokios taisyklės. Šiemet ji kojinių čempionate užėmė antrą vietą. Astos dukros nupiešė eskizus UAB „Skinijos“ konkursui „Nupiešk sau kojinytes 2025“. Pagal juos mezgėja numezgė kojines. Pavadino „M. K. Čiurlionis pagal vaikų piešinius“. Tai buvę jos namų darbai, kuriuos ji atsivežė į Radviliškį.
Čempionate dar 3 valandas – tiek laiko buvo skirta kojinės atnarai numegzti – darbavosi. Tema atnarai – „Pynė Čiurlioniui“. Registracijos metu mūsų krašto mezgėja pasirinko pilkos, juodos, baltos ir žalios spalvos siūlus, tačiau žalia taip ir liko nepanaudota, nes ji atstovavo Dzūkijos regioną, tad naudojo šiam regionui būdingas spalvas. „Komisija vertino visumą: ir namų darbus, ir čia numegztą atnarą. Pagal čempionato taisykles namų darbus dalyvės ruošia namuose. Privalo numegzti 3 poras kojinių paskelbta tema. Tada jas su užpildyta anketa registracijos metu palieka – šios kojinės eksponuojamos viešoje parodoje. O kol mezgėjos mezga atnarą, kompetentinga komisija apžiūri darbus: tiek išorinę dalį, tiek vidinę, skaito anketas, atsivežtus ant stalų sudėtus darbelius pavarto. Paskui vertina ir atnaras. Smagu, kad mano darbai komisijai krito į akis“, – sako A. Dimšienė, šiemet vienintelė mezgėja iš mūsų rajono dalyvavusi kojinių mezgimo čempionate Radviliškyje ir taip šauniai atstovavusi savo kraštui.
Pernai laimėjusi pagrindinį čempionato prizą – krėslą – šiemet galės apsigaubti pledu ir gerti arbatą iš ypatingo puodelio – tai šiųmečio čempionato organizatorių dovanotos dovanos.
Asta džiaugiasi tokiu pasiekimu, nes šiemet ji tikrai nieko nesitikėjo laimėti, važiavo pasibūti su bendramintėmis, kolegėmis – mezgėjomis. Tiesa, pasidžiaugė išvydusi ir nemažai naujų veidų, anksčiau nedalyvavusių šiame čempionate. Tai rodo, kad šis amatas dar gyvuos. „Įstrigo išgirsta mintis man įteikiant dovanas: „Nepamesk mezgimo, tu, džiaugsmeli, ir toliau džiugink savo darbais mus visus!“ Tai man – didžiausia dovana, įvertinimas, paskatinimas, nes kartais tikrai rankos nusvyra ir tada rimtai susimąstai, ar tinkamu keliu einu? Ir kam viso to reikia?“ – prisipažįsta A. Dimšienė.
