Mėgstame džiaugtis, kad kasmet vis daugiau turistų apsilanko mūsų krašte ir iš viešnagės Lazdijų regione išsiveža puikių įspūdžių. Tačiau kartais nedidelė netvarka ir tinkamai neprižiūrėti turistų traukos objektai gali būti kaip šaukštas deguto medaus statinėje.
Tarybos narys iškėlė problemas
„Dzūkų žinių“ redakcija gavo Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario Deivydo Palačionio laišką apie mūsų turizmo objektų infrastruktūros problemas, kai kurios iš jų nesprendžiamos ne vienerius metus.
Pateikiame skaitytojams D. Palačionio laiško ištrauką:
„Važinėdamas po mūsų gražų Lazdijų kraštą, fotografuodamas gamtą, kultūros bei turizmo objektus, vis dažniau pastebiu ne tik tai, kas džiugina akį, bet ir tai, kas, mano manymu, reikalauja skubesnio dėmesio bei priežiūros. Mūsų kraštas tikrai turi didžiulį potencialą turizmo srityje – tą nuolat girdžiu ir iš rajono vadovų, ir tam visiškai pritariu. Mes tikrai esame turizmui atviras regionas, tačiau vien deklaracijų neužtenka – svarbu užtikrinti, kad esama infrastruktūra būtų tinkamai prižiūrima.
Neseniai lankiausi Kapčiamiesčio seniūnijoje, ir du objektai paliko labai slogų įspūdį. Pirmasis – tai baidarių prieplauka Pinčiaragyje, kurioje anksčiau ne kartą esu pats sustojęs plaukdamas su šeima ar draugais. Tai graži vieta prie senovės gyvenvietės, tačiau šiuo metu visiškai sunykusi – laiptai, kuriais buvo galima patogiai išlipti iš baidarių, visiškai išardyti. Žmonės, atplaukę šiuo maršrutu, neturi kur patogiai išlipti, o norint pasiekti aukštoką krantą – tenka rizikuoti sveikata. Prieš kelerius metus spaudoje jau buvo rašyta apie šios vietos būklę – tuomet tikėjausi, kad iki šiol ji bus sutvarkyta, bet, deja, situacija tik pablogėjo.
Kitas objektas – kelias ir priėjimas prie Paveisininkų piliakalnio. Lengvuoju automobiliu važiuoti sunku, kelias – labai prastos būklės. O pasiekus piliakalnį – tenka pereiti per pelkėtą vietą. Medinis takelis iš klibančių ar visai išlūžusių lentų kelia realų pavojų lankytojams, o laiptai į patį piliakalnį taip pat atrodo apleisti ir nesaugūs.
Svarbu paminėti, kad tikrai ne visur situacija tokia. Daugelis seniūnijų maloniai nustebino – ypač norisi išskirti Būdviečio ir Seirijų seniūnijas, kur akivaizdžiai jaučiamas dėmesys aplinkai ir lankomų vietų priežiūrai. Nesakau, kad kitur viskas blogai – gink Dieve, ne. Tiesiog kai kuriose vietose būtų užtekę minimalaus dėmesio, kad jau įrengti objektai nenunyktų. Juk daug kas buvo sutvarkyta ankstesnių rajono vadovų iniciatyva – dabar tereikia palaikyti ir prižiūrėti.
Man asmeniškai labai gaila ir net apmaudu, kai pamatai gražias vietas paliktas be priežiūros. Tikiu, kad bendromis pastangomis galime tai pakeisti. Norisi, kad kiekvienas atvykstantis į mūsų kraštą – ar tai būtų vietinis gyventojas, ar turistas – jaustųsi saugiai, patogiai ir paliktų Lazdijus su geriausiais įspūdžiais“.
Pokytis – per planuojamas investicijas
Apie Lazdijų krašto patrauklumą turistams, lankomų objektų priežiūrą kalbamės su Lazdijų turizmo informacijos centro direktore Egle Kubiliene.
– Kiek tinkamas lankomų vietų sutvarkymas lemia turistų srautus ir pasitenkinimą tuo, kas aplankoma ir pamatoma?
– Žmonės į Lazdijų kraštą atvyksta pirmiausia dėl natūralios gamtos grožio – ežerų, miškų, ramybės kupinų vietovių. Tačiau jų patirtį stipriai praturtina ir mūsų kultūra, istorija, renginiai. Sutvarkyta ir patogiai lankymui pritaikyta infrastruktūra turistų akyse – kaip gražus rėmas meno kūriniui: ji suteikia patogumo, užtikrina geresnį pasiekiamumą ir, žinoma, lemia didesnį pasitenkinimą.
– Tarybos narys D. Palačionis pastebėjo, jog sunku prieiti prie Paveisininkų piliakalnio, taip pat suiręs tiltelis Pinčiaragyje. Ar dar žinote, kokie turizmo objektai prašosi skubaus remonto?
– Lazdijų kraštas – labai didelis: 159 ežerai, 23 piliakalniai, dešimtys istorinių objektų. Todėl kiekvienais metais, pagal galimybes, nuosekliai tvarkomos prioritetinės vietos – žingsnis po žingsnio mūsų kraštas tampa vis patrauklesnis ir patogesnis lankytojams.
– Laiške paminėtos problemos žinomos seniai, tačiau dėl lėšų stokos jos operatyviai nesprendžiamos. Kokie galėtų būti jų sprendimo būdai?
– Šiuo metu planuojama įgyvendinti projektus Meteliuose, Veisiejuose, Kapčiamiestyje, Šventežeryje ir kitose vietovėse – jie ženkliai pagerins turizmo infrastruktūrą. Didžiausias iššūkis ne visada yra pinigai – ilgiausiai užtrunka dokumentacijos rengimas, ypač tada, kai kalbame apie saugomas teritorijas ar kultūros paveldo objektus. Tačiau kryptingai dirbant, pasiekiami teigiami pokyčiai.
– Ar esate sudarę lankytinų vietų, kurioms reikia remonto, sąrašą? Ar jis ilgas? Ką reiktų tvarkyti skubiausiai? Kas buvo sutvarkyta per paskutinį penkmetį?
– Taip, kiekvienais metais sudarome tokį sąrašą ir kartu su seniūnais ir savivaldybės atsakingais asmenimis ieškome sprendimų. Per pastaruosius metus turistai jau gali džiaugtis atnaujintu Lazdijų miesto parku, Prano Dzūko sodyba ir kitais sutvarkytais objektais. Tai labai svarbūs žingsniai mūsų krašto patrauklumui didinti.
– Gal reiktų įsteigti visuomeninį fondą, kuriame surinkti pinigai galėtų būti panaudojami turizmo objektų infrastruktūrai gerinti?
– Šiuo metu savivaldybėje sėkmingai veikia Dalyvaujamojo biudžeto programa. Ji leidžia patiems gyventojams teikti idėjas ir prisidėti prie savo krašto puoselėjimo – pavyzdžiui, Veisiejų bendruomenė atnaujina vieną iš viešųjų paplūdimių. Atskiro fondo steigimas, mano manymu, nebūtų efektyvus – turizmo infrastruktūros atnaujinimas yra brangus, tad esminį pokytį galime pasiekti sistemingai planuojamais projektais ir investicijomis.
Parengė daug projektų
„Dzūkų žinios“ domėjosi, kokius žingsnius šioje srityje planuoja Lazdijų rajono savivaldybės administracija.
Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, laikinai einantis skyriaus vedėjo pareigas, Gediminas Giedraitis sakė, kad šiuo metu rengiama arba tikslinama techninė dokumentacija, vykdomi kiti reikalingi darbai dėl nemažai projektų, susijusių su turizmo objektų pritaikymu lankymui, pasiekiamumo didinimu Lazdijų rajono savivaldybėje.
Lazdijų rajono savivaldybės taryba yra pritarusi šiems turizmo projektams:
• Baltajo ežero pasiekiamumo didinimas ir pritaikymas lankymui;
• Lazdijų rajono savivaldybėje esančių lankytinų objektų pasiekiamumo didinimas ir pritaikymas lankymui;
• Metelių regioninio parko gamtos ir turizmo objektų pasiekiamumo didinimas ir pritaikymas lankymui;
• Kalniškės mūšio atminimo vietos pasiekiamumo didinimas ir pritaikymas lankymui;
• Vandens turizmo trasų ežeruose plėtra ir pritaikymas turizmo poreikiams;
• Vandens turizmo trasų upėse pritaikymas turizmo poreikiams;
• Būdviečio dvaro sodybos fragmentų pasiekiamumo didinimas ir pritaikymas lankymui;
• „Stebuklingųjų ančių“ maršruto Veisiejuose plėtra, didinant lankytinų objektų prieinamumą.
Visi šie projektai, anot G. Giedraičio, yra finansuojami Europos Sąjungos finansinės paramos lėšomis, tačiau prie kiekvieno jų yra numatytas prisidėjimas iš savivaldybės biudžeto lėšų.
„Visų šių projektų vertė yra virš 9 mln. Eur, iš jų savivaldybės biudžeto lėšos apie 1,4 mln. Šiuo metu finansavimo sutartis su CPVA yra pasirašyta dėl vieno projekto – „Baltajo ežero pasiekiamumo didinimas ir pritaikymas lankymui“, kitiems projektams yra rengiami techniniai dokumentai, būtini pateikti projekto įgyvendinimo planams (investicinių projektų parengimas, statybos supaprastintų projektų parengimas ir t. t.). 2025 m. biudžete lėšos yra numatytos techniniams dokumentams parengti“, – sakė G. Giedraitis.
