67-erių Tautvydas Prieskienis yra Varėnos rajono Kibyšių kaimo šviesulys. Vyras vadovauja Varėnos rajono kultūros centro Kibyšių filialui. Praėjusį šeštadienį jis surengė tradicinę Oninių šventę, kurioje inscenizavo senąsias javų kirtimo tradicijas ir duonos kelią iki stalo.
Ištikimas tradicijoms liaudies muzikantas
Tautvydas yra savamokslis muzikantas. Muzikos mokslų nebaigęs, bet turi gerą klausą ir norą mokytis groti. Jis, 16-metis, gavęs pirmą stipendiją ir šiek tiek tėvui pridėjus pinigų, nusipirko pirmąjį instrumentą – akordeoną. Pradžioje grojo iš klausos, vėliau tobulėjo besimokydamas iš kitų muzikantų. „Esu liaudies muzikantas“, – taip save vadina T. Prieskienis. Vyras jau 29-erius metus vadovauja liaudies muzikos kapelai, o Varėnos rajono kultūros centro Kibyšių filiale dirba 28-erius metus. Šiuo metu Kibyšių kapeloje groja 5 nariai, o per visą jos gyvavimo istoriją pasikeitė 39 muzikantai ir dainininkai. Pašnekovas sako, kad galėtų priimti ir šeštą narį groti smuiku.
Tautvydas ištikimas tradicijoms. „Aš pirmenybę teikiu mūsų senosioms tradicijoms, kaip gyveno tėvai, seneliai, proseneliai. Dabar daug renginių organizuojama „apie nieką“, o man svarbu rengti prasmingas šventes, ne tik paprastus koncertus, kurie tinka visoms progoms, bet esmės neatskleidžia. Renginys turi atitikti temą. Turime atsigręžti į savo šaknis, iš kur mes išaugome“, – įsitikinęs Tautvydas.
Oninių šventė Kybišiuose vyksta nuo 1995-ųjų. Kultūros centro Kibyšių filialui pradėjus vadovauti T. Prieskieniui, ne tik tęsiama šventė, bet jo iniciatyva atgaivintos Oninių tradicijos. Tautvydas – optimistas, jis džiaugiasi, kad į Onines, kuriose atvaizduojamos senosios apeigos – tautiniais drabužiais pasipuošę bendruomenės nariai su dainomis kerta rugius, meldžiasi ir prašo Dievo gero oro ir gero derliaus – susirenka daug jaunų žmonų. Ypatingai vyrą džiugina, kad į šį renginį atvyksta iš Kybišių kilę, bet svetur ir į didžiuosius Lietuvos miestus gyventi išvykę šeimos su vaikais, jaunimas. „Matau, kad jaunimui įdomu. Jie bando su dalgiu pjauti ar surišti rugių pėdą“, – pasakoja šventės organizatorius. Jam neramu, kad kaimuose uždaromos mokyklos, kultūros filialai. „Būtų gerai, kad kaime liktų kultūros darbuotojas arba pati bendruomenė įstengtų tęsti tradicijas“, – mąsto Tautvydas.
Gimė tremtyje
Tautvydo tėvas Petras Prieskienis gyveno Ryliškiuose. Čia turėjo sodybą, kūrė gyvenimą. Tačiau 1944 metais per Kalėdas gyvenimas griuvo. NKVD kariuomenės kareiviai kartu su vietiniais kolaborantais surengė baudžiamąją akciją, kurios metu nukentėjo ne tik Klepočių, bet ir aplinkinių kaimų sodybos. Spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, siekiant sunaikinti partizanų rėmėjus ir įbauginti vietinius gyventojus, buvo nužudyti 48 žmonės, sudeginta 70 sodybų, išgrobstytas turtas, o likę gyventojai palikti be pastogės, maisto ir drabužių. Išgyventa Klepočių tragedija skaudžiai palietė ir T. Prieskienio šeimą. Tarp sudegintų sodybų buvo ir Tautvydo senelių namai. Jo tėvas Petras Prieskienis buvo ištremtas. Tautvydas gimė Krasnojarsko krašte. „Į Lietuvą grįžau 9 mėnesių. Mama Aldona Adelė Navagruckaitė mane vystykluose parsinešė. Vyresnė 4 metų sesuo pati ėjo, o 10 metų brolis nešė mūsų lagaminą“, – sako pašnekovas, į Lietuvą grįžęs 1959 metais.
Po tremties parvykusi šeima neturėjo kur apsistoti, namai buvo sudeginti, tad glaudėsi kur papuolė. „Mums pasisekė sutikti šaunų Subartonių girininką Joną Tamulevičių, kuris mano tėvui lengvatinėmis sąlygomis davė medžio bei priėmė į darbą. Tėvas dieną dirbo miške, o vakare Subartonyse statėsi namą. Į naują namą įsikraustėme kuomet man buvo 5-eri“, – pasakoja pašnekovas. Vyras zooinžinieriaus specialybę įgijo technikume Buivydiškėse. Vyriausiuoju zootechniku dirbo vietos kolūkiuose, vėliau buvo paskirtas dirbti į Jonavą.
Nauji metai dovanojo žmoną
Besimokydamas Buivydiškėse, Tautvydas sutiko savo gyvenimo moterį – Janiną. „Su grupiokais ruošėmės sutikti Naujus 1978-uosius metus pas kitą kursioką iš Varėnos rajono Noškūnų kaimo, kuris pažadėjo į vakarėlį pasikviesti kaimo merginų. Buvo puikus vakaras prie žibalinės lempos, nes buvo dingusi elektra. Merginos pirmam šokiui rinkosi vaikinus ir mane pirmą pasirinko Janina“, – pasididžiuodamas pasakoja Tautvydas. Su Janina vestuves atšoko Gudžių kaime po 3 metų draugystės. Kurį laiką gyveno Jonavoje, vėliau grįžo į Kibyšius. Užaugino 2 sūnus, dabar džiaugiasi 4 vaikaičiais.
Paklaustas, ką jam reiškia muzika ir žmonės, T. Prieskienis atviras: „Tai ne darbas, o gyvenimo būdas. Nuo pat pirmų dienų, kai tik tarpusavio meilėje atsirasdavo nesutarimų, pykčių, imdavome groti ir dainuoti. Aš akordeonu, ji būgnu, o kuo tu begrotum, turi lygiuotis į būgno taktą.“ O Tautvydo svajonės žemiškos: kad artimiesiems viskas sektųsi ir sveiki būtų.
