
Turime kuo pasidžiaugti ir didžiuotis. Šiemet Lietuvos konkūrų čempionatas, organizuotas sporto klube „Audruvis“, Joniškio rajone, buvo išskirtinis dėl rekordinio dalyvaujančių žirgų skaičiaus – jų net 275. Renginyje dalyvavo 184 profesionalūs ir mėgėjai raiteliai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurie varžėsi dėl 14 skirtingų medalių komplektų. Renginyje buvo galima išvysti ponių, jaunų žirgų, vaikų, jaunių, jaunimo, mėgėjų ir suaugusiųjų grupes. Tai didžiausios nacionalinės žirgų sporto varžybos, kuriose prizinis fondas siekia 23 500 eurų. Mūsų krašto raiteliams šis čempionatas buvo itin sėkmingas.
Lietuvos konkūrų čempionate įspūdingi pasiekimai
„Pavyko pakartoti praėjusių metų įspūdingus rezultatus: kiekvienas atsivežtas žirgas laimėjo čempionato medalį. Šį kartą du vicečempionai ir du bronzos medaliai. Buvo klaidų ir netikslumų, bet mūsų poniai viską atlaikė. Parvežėme į Lazdijus pergalių“, – džiaugiasi treneris Linas Balčiūnas.



Lazdijų sporto centro vardas Lietuvos konkūrų čempionate skambėjo išdidžiai: Erika Šarkelytė ir Takis, vicečempionai pirmoje grupėje, Erika Šarkelytė ir Twanksta (savininkas D. Marčinskas), vicečempionai antroje grupėje, Neringa Šarkelytė ir Kipšas (sav. D. Marčinskas), bronza antroje grupėje. 9 metų Ema Rodaitė ir Parakas (sav. D. Marčinskas) atstovavo Dzūkijos krašto žirginio sporto klubui ir iškovojo bronzą trečioje grupėje. Ema atvyksta treniruotis net iš Druskininkų, varžybose sugebėjo susitvarkyti su jauduliu ir parvežė medalį. „Didžiausias džiaugsmas dėl Kipšo, kad dar vienas planas pavyko: iškovota čempionato bronza“, – pasidžiaugia L. Balčiūnas. Tiesa, treneris įspėja tėvelius, norėtų, jog šie suprastų, kad ne taip viskas paprasta, kad neatrodytų, jog pasiimi žirgą, išvažiuoji į čempionatą ir laimi. „Tam, kad dalyvautum tokio lygio varžybose kaip Lietuvos konkūrų čempionatas ir dar kad žirgas dovanotų jauniesiems raiteliams klaidas, be 8000 eurų tokio žirgo nerasite. Mūsų žemaitukai – auksiniai. Sakau, kad neatrodytų visiems labai paprasta, tai labai sunkus kasdieninis darbas. Gal kai kas jau ir priprato prie laimėjimų ir atrodo, kad tai ranka pasiekiama, o iš tikrųjų taip nėra“, – tiesiai rėžia Linas. Ne paslaptis, kai mūsų raiteliai atsistoja ant aukščiausios apdovanojimų pakylos, „verkia“ kaimynai iš karės ir iš dešinės, kad nepasisekė. Dėkoja treneris žirgų savininkams, kurie žirgelių neparduoda, o suteikia tokius šansus mūsų krašto vaikams, kurie gyvenime daugiau nepasikartos, mat iškovoti medalį Lietuvos konkūrų čempionate yra didžiulis pasiekimas. „Ypač dėkoju žemaitukų žirgų veisėjui Donatui Marčinskui“, – atskirai dėkoja Linas.
Džiaugsmas ir jauniesiems raiteliams, mat pasiekti tokių puikių rezultatų tokio lygio varžybose – didžiulis pasiekimas. Kiek liūdniau nuskamba trenerio Lino Balčiūno balsas, kai paklausiu, kas parėmė, padėjo nuvažiuoti į Joniškį, atstovauti mūsų rajonui: „Važiavome iš savo asmeninių lėšų. Lėšos buvo mano.“ Kodėl taip nutikę, treneris paaiškinti negali, o kadangi čempionatas – itin svarbus, tad jis vežęs jaunuosius raitelius savomis lėšomis. „Aš labai pavydžiu kitiems treneriams, kuriems nereikia sukti galvos, kaip nuvežti vaikus į varžybas, kur juos apgyvendinti, kad jiems būtų saugu, patogu. Treneriai galvoja apie pasiekimus, o man pirmiausia reikia galvoti, kaip nuvažiuoti, tam juk reikia pinigų. Ir tai pinigai – tikrai ne į balą, tai pinigai – reprezentuoti Lazdijų kraštą tokio aukšto lygio varžybose“, – tiesiai sako jis. Linas sakosi nenorintis gadintis nervų, galų gale, mano, kad ne jo kompetencija aiškinti, kodėl neskiriama lėšų tokioms svarbioms išvykoms į varžybas. Sako, kad iš anksto, prieš metus, kreiptis dėl finansavimo negali, nes kvalifikacijas įvykdyti labai sunku, nežino, ar vaikai tai padarys, o kai jau tai žinoma, tada ir kreipiasi prašydamas lėšų, tik, deja, tenka ir nusivilti. O jauniesiems raiteliams didelė paspirtis net pašaras, kurio jie, kad būtų pigiau, vežasi į varžybas iš savo krašto. „Didelė padėka mano kaimynams, kurie labai mus paremia pašarais, kai važiuojame į varžybas. Vežamės kitkų, supresuotų Karužų kaime. Varžybose šieno rulono kaina siekia net 70 eurų“, – dėkoja Linas savo kaimynams.
Žemaitukas Takis lenkia didžiausius žemaitukų genofondus ir didžiausias žemaitukų žirgų bandas turinčius žirgynus


Dar vyko ir žemaitukų veislės žirgų čempionatas Harmony parke. Linas džiaugiasi žemaituko Takio pasiekimu. Tai privatus žirgas, treniruojamas ir laikomas Lazdijuose. „Sunku varžytis prieš didžiausius žemaitukų genofondus ir didžiausias žemaitukų žirgų bandas turinčius žirgynus, kurie finansuojami valstybės, tačiau vis dar laikomės. Takis sugebėjo nugalėti tokiame turnyre“, – patikina Linas. Trečioji Summer Cup varžybų diena buvo tikras išbandymas tiek žemaitukams, tiek raiteliams, padovanojusi daug emocijų, įtampos ir pergalių! Žemaitukas Takis (sav. L. Balčiūnas, veis. G. Burkys) su Auguste Kuzmickaite, treneris L. Balčiūnas, užėmė pirmą vietą ir tapo vieninteliu žemaituku, po trijų maršrutų ir persirungimo negavęs baudos taškų. 6 metų žemaitukas Takis pademonstravo stabilumą. „Takio savininkas esu aš kartu su Marijumi Bernatoniu, kuris jį surado, o aš pamatęs, kad jis tikrai geras ir, tikėtina, atneš daug pergalių, ką ir matome dabar, pradėjau jį treniruoti“, – paaiškina Linas. Antras liko Kartanatas (sav. ir veis. UAB „Lietuvos žirgynas“) su Jore Šapalaite, trenerė Miglė Undzėnaitė-Kurapkė, trečia vieta atiteko Prizui (sav. ir veis. LSMU Gyvulininkystės institutas) su Ugne Šveistyte, treneris Saulius Pužauskas.