Gražia mūsų krašto tradicija tapo pavasarį ir rudenį artojams susiburti draugėn ir puoselėti senąsias arimo arkliais tradicijas.
Praėjusią savaitę Žemaitkiemyje, ūkininko Marijaus Bernatonio laukuose, šurmuliavo ypatinga rajono artojų bendrystės šventė – rudeninio arimo talka. Tai ne tik proga artojams pademonstruoti savo meistriškumą, bet ir galimybė kartu švęsti išsaugotą mūsų krašto tradiciją, jungiančią kartas, bendruomenes.
Į talką atvyko artojai ne tik iš Lazdijų rajono, bet ir iš įvairių šalies vietovių – Vilkaviškio, Kauno, net Punsko. Visi jie atvyko dėl vieno tikslo – tęsti ir puoselėti arimo arkliais paprotį, kuris turi gilias šaknis Lazdijų krašte. Ši tradicija, Ingridos Neverdauskienės iniciatyva ir pastangomis, pernai buvo įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą – tai įpareigoja rajono artojus dar labiau branginti ir saugoti šį paveldą, nuolat jį puoselėti, nes tai – mūsų krašto išskirtinumas.
Laukuose savo gebėjimus demonstravo tiek patyrę meistrai, garsinantys Lazdijų kraštą – Algimantas Macionis, Mantas Sujeta, Marijus Bernatonis, Bernardas Blažauskas, Linas Apanavičius, tiek svečiai iš kitų regionų. Šventės grožį ypatingai sustiprino šeimų įsitraukimas: plūgą į rankas paėmė net trijų kartų Macionių šeima – Algimantas, jo sūnus Linas bei anūkas Rokas, o prie jų prisijungė ir Manto Sujetos sūnus Adomas. Arė ir tradicijas bei istoriją puoselėjantis Donatas Mazurkevičius iš Kybartų kaimo.
Šventės dalyviai buvo prasmingai pagerbti – Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė kartu su laukų šeimininku M. Bernatoniu ąžuolo vainikais apdovanojo vyriausią artoją Algimantą Macionį bei jauniausius – Adomą Sujetą ir Roką Macionį.
„Ši šventė – pagarba visiems, ir priminimas, kad už dyką niekas nieko neduoda, jei nori turėti, tai reikia dirbti, ne vieną lašą prakaito turi nubraukti. Tokios mūsų tradicijos. Tokių tradicijų puoselėjimas, tokia vienybė, toks susibūrimas rodo, kad mes nebėgam per gyvenimą, bet sugebame sustoti ir pasidžiaugti bei įvertinti tai, ką turim. Nuoširdžiai dėkoju visiems artojams, Žemaitkiemio bendruomenei ir pirmininkui Marijui Bernatoniui, ačiū visiems, kurie esate čia, kad mes tai turim“, – kalbėjo A. Miškinienė.
