Aldona Aleksonienė
Rugpjūčio 30 d., paskutinį rugpjūčio šeštadienį, kai gamta nepagailėjo šilumos ir saulės spindulių, Veisiejų seniūnijos Paliūnų kaime jautėsi pakili, šventiška nuotaika. Į susitikimą iš visos Lietuvos rinkosi žmonės, kurie gimė, augo, mokėsi, dirbo, gyveno ir tebegyvena šiame kaime.
Šventė prasidėjo Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčioje, kurioje buvo aukojamos šv. Mišios už Paliūnų kaimo gyvuosius ir Anapilin iškeliavusius žmones. Nuoširdžiai pasimeldę ir aplankę mirusių artimųjų kapus, kraštiečiai sugrįžo į gimtąsias vietas. Kaimo kryžkelėje visus pasitiko naujas, iš toli matomas kryžius. Jo autorius – alytiškis medžio dirbinių meistras Alius Muliuolis, kuris su didele meile, atidumu ir kruopštumu atkūrė pasenusį ir sunykusį medinį kryžių, anksčiau stovėjusį gatvinio kaimo kryžkelėje ant Bobelių kalno. Šis kalnas anksčiau buvo kaimo žmonių susirinkimų ir jaunimo pasilinksminimų vieta. Pirmą kartą ant Bobelių kalno kryžius buvo pastatytas apie 1880 metus. Pasenęs ir sunykęs kryžius keletą kartų buvo atnaujintas. Paskutinį kartą kryžius buvo atstatytas ir pašventintas 1995 metais. Bėgant metams, pasikeitė Paliūnų kaimo infrastruktūra, prie namų užaugo medžiai ir krūmai, kurie užstojo senąjį kryžių. Natūraliai kaimo kryžkelė susiformavo Bobelių kalno papėdėje. Senąjį medinį kryžių renovuoti buvo netikslinga. Paliūniškiai, pasitarę su Veisiejų parapijos klebonu ir meistriškai medinius kryžius kuriančiu Aliumi Muliuoliu, nusprendė naująjį kryžių pastatyti naujai susiformavusioje kaimo kryžkelėje, kad jis būtų iš toli matomas ir pasitiktų kiekvieną į kaimą atvykstantį žmogų bei išlydėtų kiekvieną išvykstantį.
Visus, atvykusius į Paliūnų kaimą ir susirinkusius prie naujojo kryžiaus kraštiečius, maloniai pasitiko šventės vedančioji Inga Motiejūnaitė. Buvo prisiminti mirusieji kaimo žmonės, jų atminimas pagerbtas tylos minute.
Apie kryžiaus prasmę ir vietą Lietuvos kaime įdomiai kalbėjo šv. Mišias aukojęs Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčios klebonas Žydrūnas Burnys. Jis pašventino naująjį kryžių Paliūnų kaime.
XIV amžiaus pabaigoje į pagoniškąją Lietuvą atėjusi krikščionybė atnešė naują simbolį – kryžių, kuris tapo žmogaus išgyvenimų ir dvasinės būsenos liudytoju. Prie sodybų parimę kryžiai saugojo nuo ligų ir nelaimių. Kryžius darželyje prie namų minimas dainose, eilėse ir giesmėse. Statydami kryžius žmonės išreiškė ne tik savo rūpesčius, maldavimus, liūdesį, prašymus, bet ir džiaugsmą bei padėką. Kryžiai buvo statomi ir protėviams atminti. Ant Paliūnų kaimo kryžiaus yra išraižytas užrašas „Nuo maro, bado, ugnies ir karo gelbėk mus, Viešpatie“. Toks pat užrašas buvo ir ant senojo kryžiaus.
Į šventę susirinkusius kraštiečius pasveikino Smarliūnų seniūnaitijos seniūnaitė Aldona Aleksonienė. Ji pasidžiaugė, kad puoselėjamos protėvių brangintos tradicijos, padėkojo kryžiaus autoriui Aliui Muliuoliui ir įteikė Veisiejų seniūno Zenono Sabaliausko padėką, pasakė daug gražių ir prasmingų palinkėjimų susirinkusiems kraštiečiams.
Šventėje kalbėjęs vienas seniausių Paliūnų gyventojų Juozas Petrauskas priminė Paliūnų kaimo istoriją ir svarbesnius jos momentus.
Buvusio Veisiejų bažnyčios klebono Jono Reitelaičio monografijoje „Veisiejai, istorija, žmonės, likimai“ nurodoma, kad Paliūnų kaimas minimas nuo 1774 metų. 1839 metais Paliūnuose gyveno 112 gyventojų, iš jų 9 ūkininkai ir 2 bežemiai. 1870 metais kaime gyveno 17 ūkininkų ir 1 grytelninkas. Prieškary kaime buvo 32 šeimos. Karo ir pokario suirutė išblaškė paliūniškius į svetimus kraštus, skausmingai paveikė daugelio likimus. Apie 1950 metus Paliūnuose buvo 26 trobos, gyveno apie 150 žmonių. 1966–1970 metais buvo 31 troba, gyveno apie 170 žmonių. Šiuo metu kaime yra 20 sodybų. Paliūnai įsikūrę gražios gamtos apsuptyje prie vaizdingo Termento ežero, todėl pamažu tampa poilsio zona atvykstantiems iš miestų. Džiugina tai, kad kaime gyvenantys nuolatiniai gyventojai ir į gimtas vietas atvykstantys kraštiečiai stengiasi išlaikyti bei puoselėti protėvių tradicijas, saugo senąsias vertybes.
Šventės iniciatorius Vidas Vabuolas pasidžiaugė, kad paliūniškiai noriai atsiliepė į kvietimą dalyvauti susitikime, geranoriškai prisidėjo atnaujinant kryžių ir organizuojant šventę. Senieji kaimo gyventojai buvo apdovanoti atminimo ženklu „Paliūnų širdis – jų žmonės“, daugiausiai prisidėjusiems atstatant Paliūnų kryžių žmonėms ir svečiams buvo įteiktas atminimo ženklas „Paliūnai 2025“. Šventėje dalyvavo vyriausia Paliūnuose gyvenanti moteris Aldona Šimoniūtienė, sulaukusi 95 metų, ir vyriausias kaimo vyras Sigitas Šimoniūtis, sulaukęs 85 metų.
Besišnekučiuodami, dalindamiesi susitikimo įspūdžiais ir praeities prisiminimais, susirinkusieji patraukė į Zinos ir Aloyzo Motiejūnų sodybą, kurioje kiekvieną atvykusįjį maloniai pasveikino užrašas „Sveiki atvykę“. Susirinkusiųjų laukė svetingi šeimininkai ir gausiomis suneštinėmis vaišėmis nukrauti stalai. Nenutrūkstamai liejosi seniai nesimačiusių žmonių prisiminimai ir nuotaikingi pasakojimai, kuriuos sužadindavo senų nuotraukų peržiūra. Buvę ir esami kaimynai prisiminė kartu nugyventus metus, išeiviai su ašaromis akyse kalbėjo apie stiprų gimtųjų vietų ilgesį, buvusių namų trauką. Ne vienas kraštietis išsakė dėkingumą už suteiktą progą visiems suvažiuoti, pasimatyti, pavaikščioti vaikystės takais, prisiminti senąsias tradicijas. Kaimo jaunimas turėjo galimybę paklausyti senolių pasakojamų prisiminimų.
O kokia šventė be muzikos ir dainų? Paragavus vaišių, atsirado noras pajudėti, pakalbėti, įspūdžiais ir prisiminimais pasidalinti, apsisukti valso ritmu ar jaunystės dainą sudainuoti. Paliūnai visada garsėjo muzikaliais ir dainingais žmonėmis. Pranas ir Ramutė Petrauskai sudainavo Prano sukurtą dainą apie Paliūnus. Jaunystėje dainuotas dainas noriai dainavo visi šventės dalyviai. Maloniai susirinkusius nustebino sodybos šeimininkų Motiejūnų anūkė Augustė, sudainavusi jaunosios kartos dainuojamą dainą. Iki vėlaus vakaro Paliūnų kaime skambėjo armonikos vinguriuojamos melodijos ir skambios dainos.
Kad ši graži, prasminga ir įsimintina šventė įvyktų, nemažai padirbėjo vietiniai Paliūnų kaimo gyventojai, kurie išreiškė gražų norą ir ateityje į būrį sukviesti kraštiečius iš visų Lietuvos kampelių.
