Rugpjūčio 29–30 dienomis vyko dviejų dienų seminaras „Efektyvumas gamybinės įmonės veiklos grandinėje – skaitmenizacija, inovacijos, MTEP veiklos“. Į jį susirinkę klasterio nariai diskutavo apie tarptautinės rinkos iššūkius, efektyvumo didinimo galimybes ir dalijosi gerosiomis praktikomis.
Skaitmenizacija ir inovacijos – būtinybė, o ne pasirinkimas
Seminaro pradžioje AB „Astra LT“ direktorius dr. Vaidas Liesionis pabrėžė, kad tarptautinėje rinkoje konkurencingumą lemia nuolatinis tobulėjimas ir inovacijų diegimas.
„Tarp „Formulės 1“ ir AB „Astra LT“ procesų evoliucijos matome daug pranašumų. Jie analizuoja klaidas – tiek savo, tiek svetimas, nuolat mokosi, treniruojasi ir turi trenerius, gebančius sustabdyti griūties procesus. Jie kuria inovacijas, ir ne bet kokias, o labai reikšmingas. Tuo keliu einame ir mes“, – sakė dr. V. Liesionis.
Anot jo, didelis pranašumas yra stipri vidinė komunikacija. „Tvarka ir procedūros yra būtinybė, bet be nuolatinio žmogiško bendravimo visa tai duoda tik ribotą rezultatą, nes „Savaime suprantamų dalykų nėra.“
Dr. V. Liesionis atkreipė dėmesį, kad komunikacijos stoka dažnai kainuoja brangiai. „Vienas sužinojo, kitas žinojo, bet nepasikalbėjo. IT sistemos padeda, bet jos negali pakeisti gyvo bendravimo. Nesusikalbėjimas gimdo kaltinimus, o kaltųjų paieška mus stabdo. Po daugiau nei dvidešimties metų darbo supratau – niekas mūsų nepastums į priekį, jeigu patys to nenorėsime. Turime ruoštis pasitarimams, kitaip rizikuojame gauti „Aliaską“ – chaotišką ir tuščią rezultatą.“
Komunikacija – daugiau nei pramoga
Komunikacijos ekspertė Giedrė Simanauskaitė savo pranešimuose pabrėžė, kad vidinė komunikacija nėra tik priedas prie organizacijos veiklos, o esminis įrankis siekiant rezultatų.
„Vidinė komunikacija yra įrankis įmonei pasiekti strateginius tikslus. Bet kad tai įvyktų, pirmiausia turime aiškiai žinoti, kokie tie tikslai. Į kokybę visada būtina sutelkti dėmesį – būtent per komunikaciją mes ir pasiekiame rezultatus“, – sakė G. Simanauskaitė.
Anot jos, klaidinga manyti, kad komunikacija gali išspręsti visas problemas. „Jeigu mokate mažą atlyginimą ir žmonės dėl to išeina į kitą įstaigą – komunikacija čia nepadės.“
Ji taip pat pabrėžė, kad organizacijos augimas reikalauja naujo požiūrio: „Mažose įmonėse žmonės vieni kitus pažįsta, žino vardus, pomėgius, santykiai susiklosto savaime. Tačiau augant įmonei reikia ieškoti sprendimų, kaip optimizuoti procesus ir užtikrinti, kad visi žinotų, kur link einama.“
Kalbėdama apie dabartinį kontekstą, ekspertė priminė, kad „po pandemijos vidinės krizės akimirksniu tampa išorės problemomis. Socialinių tinklų eroje kiekvienas gali tapti komunikatoriumi, todėl tai, kas nutinka įmonės viduje, labai greitai gali išplisti už jos ribų.“
„Dažnai vidinė komunikacija yra suprantama kaip pramoginė veikla – pasveikinimai su gimtadieniu, apklausos, padėkos. Visa tai gražu, bet jei nėra nuolatinio strateginių tikslų komunikavimo, mes prarandame esmę. Pasakyti vieną kartą ir pagirti neužtenka – strateginiai tikslai turi būti komunikuojami nuosekliai“, – akcentavo G. Simanauskaitė.
Vadovų iššūkis – kaip prakalbinti žmones
Seminaro metu ne kartą nuskambėjo mintis, kad komunikacija turi būti visos organizacijos, o ne tik vadovų rūpestis. „Galima turėti geriausias strategijas ar mokymus, bet jei vadovas pats neįsitraukia, visa tai lieka tik popieriuje. Ir čia slypi viena priežasčių, kodėl vadovai nemiega naktimis – jie ieško atsakymo, kaip prakalbinti žmones, kad šie iš tiesų įsitrauktų“, – pabrėžė G. Simanauskaitė.
Dalyviai aktyviai įsitraukė į interaktyvias užduotis. Jie ieškojo sprendimų neapibrėžtose situacijose, dalijosi patirtimi iš tarptautinių rinkų ir kartu reflektavo, kaip komandinė dinamika padeda įveikti iššūkius. „Toks praktinis formatas labai praturtina – pamatai, kad ir kitos įmonės susiduria su panašiomis dilemomis, ir kartu gali atrasti naujus kelius“, – po užduoties teigė vienos iš įmonių vadovas.
Antroji diena buvo skirta vidinės komunikacijos tobulinimui ir inovacijų diegimui. Dr. Vaidas Liesionis analizavo, kokie pokyčiai organizacijose gali ženkliai padidinti efektyvumą. „Dažnai didžiausias barjeras ne technologijose, o mūsų įpročiuose. Jei mokame komunikuoti ir pasitikėti komanda, technologijos tampa tik pagreitinimo įrankiu“, – pažymėjo jis.
Klasterio narė Algimanta Ščiglinskienė pristatė, kaip šiandien tarptautinėje rinkoje komunikuoja FTD LT nariai. „Mūsų įmonės jau turi stiprių komunikacijos pavyzdžių, bet yra kur augti – ypač kai kalbame apie nuoseklią skaitmeninę komunikaciją užsienio partneriams“, – sakė ji.
Seminare buvo aptarti konkrečiai efektyvumą lemiantys organizacijų veiksniai, o pavyzdžiai iš užsienio partnerių praktikos atskleidė, kaip inovacijos gali būti sėkmingai integruojamos į verslo modelius. „Turime mokytis ne tik kurti inovacijas, bet ir jas sėkmingai parduoti bei pritaikyti globaliame kontekste“, – pabrėžė dr. V. Liesionis.
Susidomėjo ir potencialūs klasterio nariai
Seminaras sulaukė ne tik esamų, bet ir potencialių klasterio narių dėmesio. UAB „TexTera“ vadovė Ramunė Žemėnienė šyptelėjusi prisipažino atėjusi pasiklausyti, kaip klasterio valdybos pirmininkui dr. V. Liesioniui sekasi spręsti vidinės komunikacijos iššūkius AB „Astra LT“.
„Dalyvavau seminare ir supratau – lyg viskas apie mano įmonę. Panašu, kad vidinės komunikacijos klaidos kartojasi kaip abėcėlė, tiek didesnėse, tiek mažesnėse įmonėse“, – sakė verslininkė.
Kad klasterio idėja plečiasi, patvirtino ir VšĮ Alytaus verslo konsultacijų centro vadovė Algimanta Ščiglinskienė. Ji džiaugėsi, jog prisijungti prie veiklos norą pareiškė Alytaus profesinio rengimo centras. Jo vadovas Vytautas Zubras įsitikinęs – ši partnerystė turi didelį potencialą.
Į seminarą atvyko ir Kauno kolegijos Alytaus fakulteto dekanas dr. Mindaugas Samuolaitis. Pasak jo, prisijungti prie klasterio veiklos verta: „Kolegijoje ką tik startavo projektas – kursime maisto technologijų laboratorijas bei žaliąją inovacijų erdvę, kuri taps mokslo ir taikomųjų tyrimų centro dalimi.“
Praktinėje seminaro dalyje netrūko diskusijų. Aktyviai įsitraukė ir esami klasterio nariai – Lietuvos energetikos instituto atstovai. Savo įžvalgomis pasidalijo mokslininkas dr. Rimantas Levinskas.
Seminaras organizuotas įgyvendinant projektą „Brandaus inovacijų klasterio plėtra“ (Nr. 02-046-K-0006).
