Lazdijų rajono savivaldybės įstaigose daugėja profesionalių ir šiuolaikiškai mąstančių vadovų. Simboliška, bet prieš pat Lietuvos socialinių darbuotojų dieną Lazdijų socialinių paslaugų centras pasitinka naują įstaigos vadovą.
Po įvykusio konkurso ir visų privalomų patikrinimų nuo šio antradienio VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro (toliau – Centras) direktoriaus pareigas pradėjo eiti Jolita Žilionytė. Dvejus metus buvusi laikinąją direktore, Jolita tapo visaverte Centro vadove. Tai didelis pasitikėjimas ir atsakomybė, kurią ji priima su pagarba bei motyvacija. Ne vienerius metus socialinėje srityje dirbanti moteris puikiai supranta, su kokiais iššūkiais ir lūkesčiais susiduria tiek paslaugų gavėjai, tiek darbuotojai, bet ji tiki, kad nuoširdus bendradarbiavimas, pagarba žmogui ir nuoseklus darbas gali sukurti teigiamus pokyčius tiek įstaigos viduje, tiek visoje bendruomenėje.
Apie socialiniams darbuotojams kylančius profesinius ir žmogiškuosius iššūkius, apie šios profesijos žmonėms būtinas asmenines savybes, Lazdijų rajono socialinių problemų specifiką, svarbiausius žmones, esančius šalia, „Dzūkų žinios“ kalbasi su J. Žilionyte.
– Iš kur esate kilusi, kokius mokslus esate baigusi, kokia Jūsų darbinė karjera?
– Esu lazdijietė, baigusi Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnaziją, Vilniaus edukologijos universitete įgijau edukologijos bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją, o šiuo metu viešąjį administravimą studijuoju Kauno technologijos universitete, tiksliau, visi studijų programos moduliai įveikti, egzaminai išlaikyti ir dabar esu magistro baigiamojo projekto rašymo etape. Darbinę veiklą pradėjau Aštriosios Kirsnos mokykloje, o vėliau apie 8 metus mokytoja dirbau Šventežerio mokykloje, nuo 2017 metų iki 2023 metų dirbau vaiko teisių apsaugos srityje, na, o nuo 2023 birželio mėn. dirbu VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centre direktoriaus pavaduotoja ir daugiau nei dvejus metus ėjau direktoriaus pareigas, todėl turiu sukaupusi įvairiapusės darbinės patirties tiek dirbant tiesiogiai su kolektyvu, tiek organizuojant socialinių paslaugų teikimą.
– Kodėl pasukote į socialinį darbą?
– Visuomet jaučiau vidinį poreikį padėti kitiems, būti šalia tų, kuriems sunku, ir prisidėti prie teigiamų pokyčių žmogaus gyvenime. Man svarbu matyti, kad mano darbas turi prasmę, kad galiu ne tik atlikti pareigas, bet ir suteikti žmogui palaikymą, pagarbą, orumą.
VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centre kiekviena diena yra skirtinga, pilna iššūkių, bet kartu ir galimybių augti – tiek kaip specialistui, tiek kaip žmogui. Vertinu kolektyvo bendrystę, tikslą padėti, o svarbiausia – galimybę prisidėti prie realios pagalbos tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
– Kokios savybės būtinos socialiniam darbuotojui?
– Socialinis darbuotojas turi būti empatiškas, kantrus, atsakingas ir gebantis bendrauti su labai įvairiais žmonėmis. Taip pat svarbu nuolatinis domėjimasis naujovėmis, gebėjimas analizuoti situacijas, priimti sprendimus net sudėtingomis aplinkybėmis. Socialinis darbuotojas – tai daugiau nei specialistas. Tai žmogus, kuris kasdien dirba su kitų žmonių gyvenimo iššūkiais, dažnai sudėtingomis ar net skausmingomis situacijomis. Todėl ši profesija reikalauja ne tik žinių, bet ir labai stipraus vidinio pasirengimo bei vertybinio stuburo. Pirmiausia – empatija. Gebėjimas nuoširdžiai įsiklausyti, suprasti kito žmogaus jausmus ir poreikius yra būtinas. Empatiškas socialinis darbuotojas geba kurti pasitikėjimu grįstą ryšį, kuris dažnai tampa pirmu žingsniu pokyčiams kliento gyvenime. Ne mažiau svarbios – kantrybė ir emocinis atsparumas. Socialiniame darbe rezultatai ne visada matomi iš karto, o sprendžiamos problemos dažnai yra gilios ir kompleksinės. Darbuotojas turi gebėti išlaikyti vidinę pusiausvyrą, net susidūręs su neviltimi, agresija ar bejėgiškumu. Taip pat būtina turėti atsakomybės jausmą, nes socialinis darbuotojas priima sprendimus, darančius tiesioginę įtaką žmogaus gyvenimui. Net ir menkiausias aplaidumas čia gali turėti rimtų pasekmių. Be abejo, svarbus ir gebėjimas dirbti komandoje, nes dažnai tenka bendradarbiauti su kitomis institucijomis – medikais, pedagogais, teisėsaugos atstovais, savivaldybių specialistais. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas reikalauja komunikabilumo ir lankstumo. Nepamirškime ir nuolatinio tobulėjimo. Socialinė sritis sparčiai kinta – atsiranda nauji teisės aktai, metodikos, požiūriai. Atsakingas darbuotojas turi domėtis naujovėmis ir nuolat kelti kvalifikaciją. Ir, žinoma, – žmogiškumas, nuoširdumas bei pagarba kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, amžiaus ar gyvenimo būdo.
Trumpai tariant, socialinis darbuotojas turi turėti tiek profesinių, tiek asmeninių savybių visumą ir būti pasiruošęs nuolat augti, kad galėtų padėti augti ir kitiems.
– Kokią pagalbą suteikia Jūsų vadovaujama įstaiga?
– Lazdijų socialinių paslaugų centras teikia įvairias socialines paslaugas skirtingoms žmonių grupėms – senjorams, asmenims su negalia, šeimoms, susidūrusioms su sunkumais, vaikams. Įstaiga teikia pagalbą tiek asmens namuose, tiek Centre. Paslaugų spektras – labai platus ir įvairius. Mūsų tikslas – padėti žmogui išlikti savarankiškam, užtikrinti orią kasdienybę, stiprinti šeimas.
– Kokie Jūsų pastebėjimai dėl socialinių paslaugų poreikio dinamikos? Ar poreikis auga? Kas yra Jūsų vadovaujamos įstaigos lankytojai? Kas dirba Jūsų vadovaujamame Centre?
– Taip, pastaraisiais metais socialinių paslaugų poreikis akivaizdžiai auga. Vis daugiau gyventojų susiduria su įvairiais socialiniais, sveikatos ar emociniais sunkumais, didėja vyresnio amžiaus žmonių skaičius, tačiau mažėja šeimų, kurioms reikia kompleksinės pagalbos. Mūsų paslaugomis naudojasi labai įvairūs žmonės – nuo vaikų iki senjorų. Per pastaruosius kelerius metus pastebime aiškią tendenciją – socialinių paslaugų poreikis Lazdijų rajone nuosekliai auga. Tam įtakos turi keli svarbūs veiksniai. Visų pirma, visuomenės senėjimas.
Antrasis aspektas – jaunesnio amžiaus žmonės dažnai išvyksta į didmiesčius ar užsienį, o jų senstantys artimieji lieka be artimos šeimos pagalbos. Tai reiškia, kad socialinių paslaugų centras tampa pagrindine atrama šiems žmonėms – tiek emocine, tiek praktine prasme.
Kalbant apie mūsų įstaigos lankytojus, tai labai įvairi grupė. Didžiausią dalį sudaro senyvo amžiaus asmenys, kuriems teikiamos paslaugos namuose, dienos socialinė globa asmens namuose, pagalba į namus ar ilgalaikė globa. Taip pat turime socialinę riziką patiriančių šeimų, vienišų tėvų, neįgaliųjų ar asmenų, patiriančių priklausomybių.
Norėčiau pabrėžti, kad mūsų Centro darbuotojai – tai žmonės, kurie kasdien dirba iš širdies. Tai socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros specialistai, slaugytojų padėjėjai, vairuotojai, pagalbinis personalas – kiekvienas jų atlieka labai svarbų vaidmenį. Mūsų tikslas – ne tik suteikti paslaugą, bet ir kurti žmogui saugią aplinką, kurioje jis jaustųsi išgirstas, suprastas ir palaikomas.
– Kokią įžvelgiate Lazdijų krašto socialinių paslaugų poreikių specifiką?
– Visų pirma, Lazdijų rajonas yra viena iš labiausiai nutolusių savivaldybių Pietų Lietuvoje, besiribojanti su Lenkija. Tai lemia, kad turime nemažai atokių, mažai apgyvendintų kaimų, kur žmonės gyvena toli nuo VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro, sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų. Tokiose vietovėse ypač aktualios yra mobilios paslaugos ir paslaugų teikimas asmens namuose. Čia Lazdijų rajono gyventojams itin didelę pridėtinę vertę turi įgyvendinant projektą „Integralios pagalbos teikimas ir plėtra Lietuvos savivaldybėse“ teikiamos paslaugos. Antra specifika – didelis senyvo amžiaus žmonių skaičius. Lazdijų kraštas, kaip ir daugelis pasienio ar kaimiškų savivaldybių, susiduria su gyventojų senėjimu ir jaunimo migracija į miestus ar užsienį. Dėl to didelė dalis mūsų paslaugų gavėjų yra senjorai, kuriems reikalinga nuolatinė ar periodinė pagalba.
Trečia, mūsų kraštui būdinga gana stipri bendruomeninė kultūra, tačiau tuo pat metu yra šeimų, kurios patiria kompleksinių sunkumų – socialinę riziką, priklausomybes, smurtą artimoje aplinkoje. Šiems atvejams reikalingos kompleksinės paslaugos – ne tik socialinė pagalba, bet ir psichologinė, teisinė ir kt.
Taip pat pastebime, kad vis daugiau žmonių drįsta kreiptis pagalbos – tiek dėl emocinių sunkumų, tiek dėl vienišumo ar net smurto patirties. Tai rodo, kad keičiasi požiūris į socialines paslaugas: jos nebėra suvokiamos tik kaip „pagalba vargstantiems“, bet kaip žmogiška, normali parama kiekvienam, susidūrusiam su gyvenimo iššūkiais.
Apibendrinant, Lazdijų krašto specifika lemia tai, kad turime orientuotis į mobilumą, paslaugų prieinamumą net ir atokiausiose vietovėse, senėjančios visuomenės poreikius bei kompleksišką pagalbą šeimoms. Toliau intensyviai teiksime prevencines paslaugas, kad pagalba būtų teikiama ne tik tada, kai jau ištinka krizė, bet ir anksčiau, kai galima užkirsti kelią didesnėms problemoms.
– Kokius darbus norėtumėte atlikti, dirbdama Socialinių paslaugų centro vadove?
– Kadangi pastaruosius dvejus metus dirbau Lazdijų socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja ir laikinai ėjau direktoriaus pareigas, gerai pažįstu tiek įstaigos veiklą, tiek kolektyvą, tiek ir paslaugų gavėjų kasdienybę. Ši patirtis leido ne tik įsigilinti į centro struktūrą bei veiklos specifiką, bet ir aktyviai prisidėti prie daugelio svarbių darbų įgyvendinimo. Todėl mano, kaip vadovės, pagrindinis tikslas – užtikrinti tęstinumą, tęsti pradėtus darbus ir stiprinti tai, kas jau sukurta.
Mūsų įstaiga turi labai stiprią, profesionalią ir motyvuotą komandą, ir tai yra viena iš didžiausių mūsų stiprybių. Vienas iš pagrindinių mano siekių – išlaikyti šią komandą, užtikrinti geras darbo sąlygas, palaikančią atmosferą ir nuolatinį profesinį tobulėjimą. Tikiu, kad tik stipri, vieninga ir į bendrą tikslą orientuota komanda gali užtikrinti kokybiškas, žmogui reikalingas paslaugas.
Taip pat labai svarbu ir toliau teikti paslaugas, kurios atitiktų realius Lazdijų rajono gyventojų poreikius.
– Ar Jums pavyksta namuose atsiriboti nuo darbe patirtų emocijų?
– Tai – vienas iš didesnių iššūkių, su kuriais susiduria dauguma socialinėje srityje dirbančių žmonių. Stengiuosi saugoti emocinę sveikatą, skirti laiko poilsiui, bendravimui su artimaisiais. Žinoma, kartais kai kurios istorijos mane paliečia iki širdies gelmių, bet svarbu išmokti su tuo gyventi ir nenusinešti darbo į namus.
– Papasakokite apie save – šeima, pomėgiai, laisvalaikis, vertybės.
– Didžiausias mano turtas ir geriausia draugė – mano dukra Kamilė. Ji jau trečius metus studijuoja farmaciją Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Net ir įtemptų studijų metu vasaros atostogomis ji grįždavo namo ir dirbdavo visiems gerai žinomo virtuvės šefo Justino Raugalos užkandinėje bei jo restorane.
Pastaruoju metu mano pomėgiams ir laisvalaikiui lieka vis mažiau laiko – daugumą laisvų akimirkų tenka skirti savo studijoms. Tačiau, kai tik atsiranda galimybė, visuomet smagu praleisti laiką gražiose Lazdijų rajono apylinkėse. Mėgstu ramų poilsį, buvimą gamtoje. Kalbant apie vertybes, man iš karto iškyla trys pagrindinės: atsakomybė, tiesa ir teisingumas, o kartu – ir atjauta žmogui. Šios vertybės man nėra tik gražūs žodžiai – jos man rodo kryptį, kaip gyventi. Stengiuosi jas taikyti kasdieniuose pasirinkimuose: elgiuosi su kitais taip, kaip norėčiau, kad būtų elgiamasi su manimi.
– Ateinantį šeštadienį Lietuvoje bus minima Socialinių darbuotojų diena. Ką norėtumėte palinkėti ta proga savo kolegoms ir visiems socialiniams darbuotojams?
– Pasinaudodama proga, noriu pasveikinti visus VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinius darbuotojus ir socialinių paslaugų srities darbuotojus su Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Nuoširdžiai dėkoju už Jūsų kantrybę, stiprybę ir žmogiškumą. Už tai, kad nepaisydami iššūkių, vis tiek einate pirmyn – tyliai, bet tvirtai, keisdami gyvenimus. Tegul Jus lydi sveikata, šilti žmonės šalia, prasmės jausmas kasdienybėje ir tikėjimas tuo, ką darote.
