Lazdijų rajono savivaldybės administracija, įstaigos kasmet pasipildo naujais profesionaliais darbuotojais. Praėjusią savaitę darbą Šventežerio seniūnijoje pradėjo seniūnė Lijana Kubilienė, kuri iki tol devyniolika metų dirbo Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūno pavaduotoja ir šioje srityje sukaupė daug vertingos patirties. Naujoji seniūnė taip pat yra Žagarių kaimo bendruomenės pirmininkė.
Paklausta, kaip atsitiko, kad ji nusprendė dalyvauti Šventežerio seniūno konkurse, moteris sakė pamačiusi skelbimą ir nusprendusi pabandyti.
„Pamaniau, jog laikas eiti į priekį, imtis naujų karjeros galimybių, įgytą patirtį parnešti į savo kraštą, nes juk gyvenu Žagarių kaime“, – sakė Lijana.
Ji pripažino, jog Šventežeris yra daug arčiau nei Leipalingis, kur ji iki šiol dirbo, todėl kelionės nepatogumų tikrai nebus.
Paklausta, kiek ji pažįsta Šventežerio seniūnijos žmones, Lijana sakė, jog kai kurių kaimų žmones ji tikrai pažįsta, o su kitais ketina kuo greičiau susipažinti.
Lijana pasakojo, jog Leipalingyje daug teko dirbti su dokumentais, taip pat aktyviai bendrauti su bendruomenėmis.
„Kai Druskininkų savivaldybėje kūrėsi bendruomenės, važinėjau po kaimus, bendravau su seniūnaičiais, mezgiau ryšius su žmonėmis. Jie mokėsi iš manęs, aš mokiausi iš jų – bendrai augome. Paskui ir pati įkūriau Žagarių kaimo bendruomenę“, – pasakojo Lijana.
Paklausta, kokiomis charakterio savybėmis turi pasižymėti seniūnas, Lijana sakė, jog ji nenori būti griežta, nori siekti abipusio pasitikėjimo, kurį, anot moters, galima pasiekti tik savo darbu.
„Tik pažinusi šį kraštą, šiuos žmones, galėsiu jiems tinkamai dirbti, esu žmonėms atvira ištisą parą“, – sakė naujoji Šventežerio seniūnė.
Leipalingio seniūnija yra įsikūrusi prabangiai restauruotame dvare, o Šventežerio seniūnijos pastatas palyginti kuklus, tačiau Lijana pripažino, jog ne patalpos, o žmonės jai svarbiausia.
„Čia ėjau ne dėl patalpų, bet dėl žmonių. Susitvarkysiu ir Šventežeryje seniūnijos patalpas“, – sakė naujoji seniūnijos vadovė.
L. Kubilienė sakė Lazdijų rajono aktualijas žinanti, nors daug metų važinėdavo į Leipalingį.
„Labai norėsiu, kad ir čia bendruomenės klestėtų. Matau, kad Šventežeryje bendruomenės gyvos, čia nemažai jaunimo, buriasi senjorai, džiaugiuosi, kad mane čia šiltai sutiko. Man reikia apsižiūrėti, čia žmonės geri, man atrodo, jog jie laimingi, kraštas labai gražus, esu nusiteikusi optimistiškai. Nieko nepažadu, bet nekantrauju sužinoti, ko jie iš manęs tikisi“, – kalbėjo Lijana.
