Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių Lietuvoje pradeda domėtis sveikesne gyvensena, subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu. Tačiau ne visi žino, kad pasaulyje sparčiai auganti medicinos sritis, gyvensenos medicina, jau pasiekė ir mūsų šalį. Tai medicina, kuri moko, kaip kasdieniai įpročiai gali ne tik pagerinti savijautą, bet ir padėti išvengti ar net suvaldyti lėtines neinfekcines ligas. Apie tai „Dzūkų žinioms“ pasakoja Lazdijų rajono savivaldybės Sveikatos centro Pirminio sveikatos priežiūros skyriaus darbuotoja, gyvensenos medicinos specialistė Sandra Gudaitienė.
Kas yra gyvensenos medicina?
Gyvensenos medicina – tai mokslo įrodymais pagrįsta medicinos šaka, tirianti, kaip gyvenimo būdas veikia mūsų sveikatą, ligų atsiradimą ir gijimo procesus. Kitaip tariant, tai medicina, kuri ne tik padeda gydyti ar kontroliuoti ligas, bet ir išvengti jų. Gyvensenos medicina apima šešias pagrindines gyvenimo sritis: mitybą, fizinį aktyvumą, miegą, streso valdymą, žalingų įpročių kontrolę bei socialinius ryšius. Skirtingai nei tradicinė medicina, kuri dažnai orientuojasi į simptomų gydymą ar vaistų skyrimą, gyvensenos medicina ieško ligų priežasčių, kodėl žmogus suserga ir kaip pakeitus gyvenimo būdą galima sugrąžinti sveikatą.
Gyvensenos medicina Lietuvoje: nuo idėjos iki praktikos
Lietuvoje gyvensenos medicina dar palyginti nauja sritis, tačiau ji sparčiai populiarėja. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) Kaune jau kelerius metus rengia gyvensenos medicinos specialistus, kurie geba taikyti moksliškai pagrįstas elgesio keitimo strategijas, padedančias žmonėms gyventi sveikiau. Ši medicina ne konkuruoja su tradicine, o ją papildo – padeda pacientams būti suinteresuotais savo sveikatos išsaugojimu, o ne vien pasyviais gydymo gavėjais. Vis daugiau pirminės sveikatos priežiūros centrų įtraukia gyvensenos medicinos specialistų konsultacijas į savo paslaugas. Ne išimtis ir Lazdijų sveikatos centras, kuriame pradėtos teikti gyvensenos medicinos specialisto paslaugos pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ar kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.
Kuo gali padėti gyvensenos medicina žmogui?
Moksliniai tyrimai rodo, kad net 80 proc. lėtinių ligų yra susijusios su mūsų gyvenimo būdu. Tarp jų – širdies ir kraujagyslių ligos, II tipo cukrinis diabetas, nutukimas, kai kurie vėžiniai susirgimai ir net depresija. Gyvensenos medicina gali:
• Padėti išvengti ligų – pakeitus mitybos ir judėjimo įpročius, galima žymiai sumažinti širdies ligų ar diabeto riziką.
• Sumažinti vaistų poreikį – kai kuriems pacientams, pavyzdžiui, sergantiems padidėjusiu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu, gyvenimo būdo pokyčiai leidžia sumažinti vaistų dozes arba jų visai atsisakyti.
• Pagerinti psichinę sveikatą – reguliari mankšta, geras miegas ir streso valdymas mažina nerimą, depresijos simptomus ir gerina bendrą savijautą.
• Didinti energijos lygį – subalansuota mityba ir aktyvumas suteikia daugiau jėgų, gerina nuotaiką ir darbingumą. Gyvensenos medicina veikia lėtai, bet užtikrintai – tai tvarus kelias į ilgalaikę sveikatą.
Ką veikia gyvensenos medicinos specialistas?
Gyvensenos medicinos specialistas – tai sveikatos priežiūros profesionalas, turintis žinių apie elgesio keitimą ir gyvenimo būdo įtaką sveikatai. Jo darbas prasideda nuo išsamios paciento gyvensenos analizės: kokia yra žmogaus mityba, kiek jis juda, kaip miega, kaip tvarkosi su stresu, ar turi žalingų įpročių, kaip palaiko santykius su aplinkiniais.
Remdamasis šia informacija, specialistas sudaro individualų planą, kuris apima konkrečius, pasiekiamus tikslus. Pokyčiai dažniausiai diegiami palaipsniui, siekiant, kad žmogus galėtų juos išlaikyti visą gyvenimą, o ne tik trumpam. Be to, gyvensenos medicinos specialistas padeda palaikyti motyvaciją, seka pažangą ir kartu su pacientu ieško sprendimų, kai iškyla sunkumų. Tai tarsi sveikatos kelionės partneris.
Sveikatai palankios gyvensenos rekomendacijos:
• Maitinkitės sveikai, bet be kraštutinumų
Valgykite kuo natūraliau ir kuo mažiau perdirbto maisto. Stenkitės, kad pusę lėkštės sudarytų daržovės, o kitoje būtų viso grūdo kruopos ir baltymų šaltiniai – pupelės, žuvis, kiaušiniai ar liesa mėsa. Valgykite reguliariai, nepersivalgykite, gerkite daug vandens. Saldumynus palikite kaip išimtį, o ne kasdienį įprotį. Svarbiausia – ne laikytis trumpalaikės dietos, o rasti ilgalaikį, malonų mitybos būdą.
• Kasdien judėkite
Net ir trumpas judėjimas geriau nei nieko. Ėjimas į darbą, važiavimas dviračiu, plaukimas ar darbas ūkyje, sode – jau yra gana nebloga mankšta, bet jei dirbate sėdimą darbą, nepamirškite bent 30 minučių pasivaikščioti. Svarbiausia – judėti reguliariai ir pagal savo galimybes. Judėjimas – ne tik kūnui, bet ir protui: jis mažina stresą, gerina nuotaiką, stiprina imunitetą.
• Pakankamai miegokite
Kokybiškas miegas – vienas svarbiausių sveikatos veiksnių. Suaugusiam žmogui reikia maždaug 8 valandų miego per naktį. Laikykitės pastovaus ritmo – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu. Venkite ekranų ir sunkaus maisto, likus bent 2–3 valandoms iki miego.
• Valdykite stresą
Net ir keli gilesni kvėpavimai, pasivaikščiojimas gamtoje ar pokalbis su artimu žmogumi padeda nusiraminti. Raskite kasdien laiko bent 10–15 minučių sau ir veikloms, kurios teikia džiaugsmą.
• Palaikykite artimus ryšius
Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius, gyvena ilgiau ir serga rečiau. Bendravimas su draugais, šeima, bendraminčiais ar kaimynais mažina stresą, suteikia emocinę paramą ir padeda jaustis reikalingais.
• Atsisakykite žalingų įpročių
Rūkymas, alkoholis ar kiti žalingi įpročiai dažnai yra būdas „numalšinti stresą“. Gyvensenos medicina moko, kaip šiuos įpročius pakeisti sveikesniais – pavyzdžiui, fizine veikla, bendravimu ar atsipalaidavimo pratimais.
„Sveikata nėra atsitiktinumas, o kasdienių pasirinkimų rezultatas. Kiekvienas mūsų turi galią keisti savo savijautą. Net ir mažas pokytis – papildoma daržovė ant stalo, stiklinė vandens, pusvalandis pasivaikščiojimo ar ankstesnis atsigulimas miegoti – ateityje duoda didžiulį rezultatą. Tad vietoje to, kad lauktume, kol prireiks gydytojo pagalbos ir vaistų, galime jau šiandien žengti pirmą žingsnį link sveikesnio ir laimingesnio gyvenimo“, – sakė S. Gudaitienė.
Gyvensenos medicinos specialistė S. Gudaitienė dirba šeimos gydytojo komandoje
Šiuo metu gyvensenos medicinos specialistė teikia kontaktines ir nuotolines konsultacijas cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kurie dalyvauja projekte „Sveikatos centro veiklos modelio diegimas paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimui Lazdijų rajono savivaldybėje“.
Dėl gyvensenos medicinos paslaugų pacientas gali kreiptis savarankiškai arba rekomendavus šeimos gydytojui ar jo komandos nariui, kuris pagal kompetenciją nustato poreikį įvertinti ir (ar) koreguoti paciento sveikatai palankią gyvenseną ribojančius rizikos veiksnius, keisti gyvenseną. Šeimos gydytojo sprendimu gyvensenos medicinos specialistas gali būti įtraukiamas į bendrus keliomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų sveikatos būklės aptarimus.
O taip pat organizuojamos paskaitos gyvensenos medicinos tematika. Sekite informaciją Lazdijų rajono savivaldybės sveikatos centro elektroninėje erdvėje.
Kviečiame prisirašyti prie Lazdijų rajono savivaldybės sveikatos centro Pirminio sveikatos priežiūros skyriaus ir gauti aukščiausio lygio paslaugas.
Kontaktai:
Lazdijų šeimos gydytojų kabinetai, tel. 0 318 51 451
Veisiejų šeimos gydytojų kabinetai, tel. 0 318 56 691
Kapčiamiesčio šeimos gydytojo kabinetas, tel. 0 318 43 173
„Dzūkų žinių“ ir Lazdijų rajono savivaldybės sveikatos centro informacija
