Dzūkų žinios

Antanui Žmuidzinavičiui skirtus metus įprasmins konkursai, piknikas, laiškai ir dirbtinis intelektas

Dalintis:
Z. Ščerbetkienė: „Žmuidzinavičiaus vardas įpareigoja – tradicijas puoselėjame nuolat, o ateinantys metai leis dar plačiau atskleisti dailininko palikimą.“

Lazdijų kraštas turtingas iš jo kilusiomis garsiomis asmenybėmis, kurių atminimą stengiamasi saugoti. Vienas iš jų – Seirijuose gimęs žymus Lietuvos dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, kurio gimimo 150-ąsias metines minėsime ateinančiais metais. Ta proga Lazdijų rajono savivaldybės taryba nusprendė 2026-uosius metus paskelbti A. Žmuidzinavičiaus metais. Kovo mėnesį bus pristatytas šiems metams skirtas renginių planas, tačiau jau dabar jau yra žinoma apie kai kuriuos šiai progai skiriamus renginius.

Panašu, jog didesnė A. Žmuidzinavičiaus metams skirtų renginių dalis bus susijusi su garsaus dailininko vardu pavadinta Seirijų gimnazija.

Gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė, paklausta, kaip gimnazijoje puoselėjamas dailininko atminimas, sakė, jog tai, kad gimnazija pavadinti Antano Žmuidzinavičiaus vardu, bendruomenę atitinkamai įpareigoja.

„Tai nėra tik šie metai, kuriuos minėsime, mes turime nusistovėjusias tradicijas. Kiekvienais metais per dailininko gimtadienį, spalio 31 d., vyksta tradicinė diena, tai būna susieta su daile. Vyksta vaikų dailės plenerai, rengiami minėjimai su filmų peržiūromis apie dailininką, viktorinos, konkursai. Pas mus veikia dailės būrelis, kuris vadinasi „Jaunieji Žmuidzinavičiukai“. Bendradarbiaujame su Kauno A. Žmuidzinavičiaus muziejumi, kasmet ten nuvyksta mūsų moksleiviai. Turime savo muziejų, kuriame vyksta renginiai, per kuriuos atnaujiname žinias apie A. Žmuidzinavičių“, – pasakojo gimnazijos direktorė.

Gimnazijoje dešimtmetį buvo eksponuojamas dailininko nutapytas originalus paveikslas, kurį buvo paskolinusi jo anūkė, tačiau dabar ji paveikslą atsiėmė, todėl gimnazijos erdvėse – A. Žmuidzinavičiaus darbų reprodukcijos.

Direktorė sakė, jog gimnazija bendrauja su dailininko giminėmis – prieš kelerius metus buvo atvykęs dailininko sūnus Rimantas, kuris padovanojo mokyklai dvi gėles, kurias augino gimnazijos bendruomenė.

Paklausta, ar jau kuriamas A. Žmuidzinavičiaus metams skirtų renginių planas, Z. Ščerbetkienė sakė, jog šis planas jau yra parengtas. Jame, anot direktorės, ir tradiciniai, ir originalūs renginiai.

„Mes jau turime savo planą, kuris apima visą mokyklos bendruomenę, išeina į miestelį, į rajoną. Organizuosime piešinių konkursus rajonui, bus Antaninių piknikas, darysime sumuštinius su svogūniukais, kuriuos mėgo A. Žmuidzinavičius. Planas – visaapimantis, bus į tai įtrauktas ir dirbtinis intelektas. Ketiname pažiūrėti į A. Žmuidzinavičių ne tik kaip į dailininką, bet kaip ir į šaulį. Bus prisiminti jo pomėgiai, tarp jų ir velnių kolekcionavimas, drožyba. Numatytos išvykos į Kaune esantį muziejų, bus konferencijos, bus daug kitų renginių, kuriuos pasiūlė bendruomenė. Įtrauksime į šias veiklas ir mūsų miestelį, ir kitus miestus. Ketiname siųsti sveikinimus A. Žmuidzinavičiaus gatvėse gyvenantiems žmonėms“, – ateinančių metų planais dalijosi gimnazijos direktorė.

Apie Antaną Žmuidzinavičių
2026 m. sukanka 150 metų, kai 1876 m. spalio 31 d. Seirijuose, Lazdijų rajone, gimė Antanas Žmuidzinavičius – dailininkas, visuomenininkas, pedagogas, žmogus, gyvenęs radikalių Lietuvos istorijos pasikeitimų laikotarpiu. Tai Pirmosios lietuvių dailės parodos rengėjas, ilgametis Lietuvių dailės draugijos pirmininkas, šaulys, Lietuvos šaulių sąjungos vadovas, skautas, keliautojas.
A. Žmuidzinavičius aktyviai dalyvavo ne vienoje visuomeninėje organizacijoje. Jo kūrybinio kelio pradžia sutapo su nacionaliniu išsivaduojamuoju sąjūdžiu. 1906–1907 m. kartu su Marija Žmuidzinavičiene, M. K. Čiurlioniu, Antanu Jaroševičiumi, Petru Kalpoku, Petru Rimša, Kajetonu Sklėriumi surengė Pirmąją lietuvių dailės parodą, įkūrė Lietuvių dailės draugiją. 1917–1918 m. dalyvavo parenkant Lietuvos vėliavos spalvas. A. Žmuidzinavičius prisidėjo ir prie pirmųjų pokario lietuviškų pinigų kūrimo. 1927 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino tėvūno garbės ženklu, 1928 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, 1932 m. Latvijos Trijų žvaigždžių ordinu. 1929–1934 m. buvo Šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas.
1926–1940 m. dėstė piešimą Kauno meno mokykloje, 1941–1951 m. Kauno taikomosios dailės institute. 1947 m. suteiktas profesoriaus vardas. Mirė 1966 m. rugpjūčio 9 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
1989 m. Seirijų gimnazijai suteiktas Antano Žmuidzinavičiaus vardas.

Dalintis:

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: