Mažesni finansiniai įsipareigojimai atrodo patrauklūs, nes suteikia galimybę greitai gauti pinigų nenumatytiems poreikiams ar smulkesniems pirkiniams. Tačiau net ir nedidelė paskola yra rimtas sprendimas, galintis turėti įtakos asmeninei finansinei drausmei. Todėl prieš pasirašant sutartį svarbu įvertinti ne tik pinigų poreikį šiandien, bet ir pasekmes rytoj.
Ar tikrai reikia papildomų pinigų?
Pirmiausia vertėtų paklausti savęs, ar skolinimasis yra būtinas. Maža paskola gali atrodyti nekaltai, tačiau net ir nedidelės sumos su palūkanomis tampa brangesnės, nei atrodo iš pradžių. Jei įmanoma lėšų sutaupyti atsisakant nereikalingų išlaidų ar pasitelkus santaupas, toks pasirinkimas bus naudingesnis nei papildomas įsipareigojimas kreditoriui. Skolinimasis turėtų būti laikomas kraštutiniu sprendimu, kai kitos galimybės nebetinka.
Sąlygos ir palūkanos
Prieš pasirašant sutartį būtina įsigilinti į kreditoriaus siūlomas sąlygas. Mažos sumos dažnai siejamos su didesnėmis palūkanų normomis, todėl bendra skolos kaina gali būti netikėtai aukšta. Reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į nominalias palūkanas, bet ir į visą metinę palūkanų normą (BVKKMN), nes ji apima administracinius ir kitus papildomus mokesčius. Tik tokiu būdu galima objektyviai palyginti kelių kredito įstaigų pasiūlymus ir pasirinkti naudingiausią variantą. Be to, pravartu atkreipti dėmesį į papildomas sutarties sąlygas, pavyzdžiui, galimybę grąžinti paskolą anksčiau be papildomų mokesčių.
Įsipareigojimų našta
Net ir nedidelė paskola tampa finansiniu įsipareigojimu, kurį reikia vykdyti kas mėnesį. Prieš skolinantis būtina pasitikrinti, ar paskolos įmoka neviršys patogios ribos – paprastai rekomenduojama, kad visų įsipareigojimų suma nesiektų daugiau kaip trečdalio mėnesio pajamų. Jei tokia riba jau viršyta, naujas įsipareigojimas gali dar labiau apsunkinti finansinę padėtį ir kelti įtampą kasdienybėje. Toks neapgalvotas sprendimas gali sukelti domino efektą, kai pradedama skolintis vien tam, kad būtų padengtos ankstesnės skolos.
Psichologinis aspektas
Skolinimasis nėra tik matematiniai skaičiavimai – tai ir psichologinis įsipareigojimas. Žmonės, linkę spontaniškai leisti pinigus, dažnai pasirenka greitą finansinį sprendimą, kuris vėliau sukelia papildomą stresą. Mažos paskolos gali tapti įpročiu – jei vieną kartą skolintis atrodo paprasta, atsiranda pagunda tą kartoti. Todėl prieš priimant sprendimą verta įvertinti savo išlaidų įpročius ir gebėjimą laikytis finansinės disciplinos.
Praktinis pavyzdys
Įsivaizduokime žmogų, kuriam netikėtai sugedo automobilis ir jam reikia 600 eurų remontui. Jei jis turi sukaupęs bent dalį santaupų, logiškiau būtų panaudoti jas ir tik trūkstamą dalį skolintis. Jei santaupų visai nėra, verta palyginti kelių kreditorių pasiūlymus ir rinktis tą, kuris siūlo mažiausią bendrą skolos kainą. Tokiu atveju mažos paskolos gali būti naudingas sprendimas, tačiau tik tada, kai aiškiai numatyta, iš kokių lėšų bus grąžinama ir kad šis įsipareigojimas netaps kasdiene našta. Papildomai pasvėrus galimybes, toks sprendimas gali padėti išsisukti iš sudėtingos situacijos, bet nepakenkti ilgalaikiam finansiniam stabilumui.
Užs. Nr. 104
