
Augančios Lazdijų rajono savivaldybės skolos bankams kai kuriems rajono politikams kelia nerimą. Ar sugebės savivaldybė grąžinti skolas, ar dėl to nenukentės savivaldybės įstaigų dotacijos, nekils problemų dėl einamųjų veiklų finansavimo ir Lazdijai nebus praskolinti?
Šį nerimą dar labiau pakurstė praėjusią savaitę vykusiame Tarybos posėdyje priimtas sprendimas skolintis dar beveik 2 mln. eurų ir taip padidinti savivaldybės skolų naštą.
Lazdijų rajono savivaldybės prisiimti skoliniai įsipareigojimai 2025 m. rugsėjo 30 d. sudarė 8 968 tūkst. eurų.
Šį lapkritį Lazdijų rajono savivaldybė nusprendė paimti dar 1 mln. 975 tūkst. eurų paskolą. Jei paskola bus suteikta, per 2025 m. grąžinus 1 mln. 19 tūkst. eurų anksčiau prisiimtų skolinių įsipareigojimų, savivaldybės skola padidės iki 10 mln. 617 tūkst. eurų arba iki 44,5 proc. iš galimų 60 proc.
Kontrolieriaus tarnyba palygino pajamų iš savarankiškosios savivaldybių funkcijos ir paskolų santykį Lazdijų rajone ir nustatė, kad jis yra pats didžiausias tarp visų Lietuvos savivaldybių. Tai rimtas signalas, kalbant apie sisteminį savivaldybės skolinimąsi.
„Dzūkų žinių“ redakcija domėjosi, kaip skolinimosi procesą vertina savivaldybės administracijos darbuotojai ir Tarybos nariai.

Į redakcijos klausimus atsakė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorė Šarūnė Dumbliauskienė.
– Kodėl savivaldybė ima paskolas? Kam bus skirta paskutinė paimta paskola?
– Pagal galiojančius teisės aktus, savivaldybės paskolas gali imti ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti ir investicijų projektams finansuoti. Tad Lazdijų rajono savivaldybė visas iki šiol imtas paskolas, o taip pat ir paskutinę, ima įgyvendinamiems investiciniams projektams finansuoti ar paskoloms refinansuoti.
– Dabar Lazdijų rajono savivaldybė yra paėmusi beveik 10 mln. eurų paskolų. Iš kokių lėšų grąžinamos paskolos? Ar rajono biudžete numatyta eilutė paskolų grąžinimui? Kiek dar pagal galiojančius normatyvinius aktus Lazdijų savivaldybė galėtų pasiskolinti?
– Patikslinu, kad per 10 mln. eurų skolinių įsipareigojimų bus su paskutine paskola, kurios dar nesame paėmę, sprendimas priimtas tik praėjusį penktadienį. Visos paskolos yra grąžinamos iš savivaldybės biudžeto, tai yra iš savivaldybės prognozuojamų pajamų. Be jokios abejonės, savivaldybės administracija atsakingai planuoja prisiimtus įsipareigojimus ir kiekvienų metų savivaldybės biudžete suplanuoja asignavimus tiems kalendoriniams metams tenkančiai paskolų daliai grąžinti.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir finansinius rodiklius savivaldybė galėtų skolintis dar apie 4 mln. eurų.
– Paskolos – ar tai galimybė finansuoti naujus projektus ir eiti į priekį, ar tai rajono praskolinimas?
– Atsakingai planuojamos ir naudojamos paskolos yra tvari priemonė sparčiau finansuoti infrastruktūros projektus, pagerinti gyvenimo kokybę, pritraukti investicijas ir skatinti rajono ekonominį augimą. Kuomet atsakingai valdome viešuosius finansus ir priimame išmintingus sprendimus, negali būti kalbos apie praskolinimą.
– Kokios pasekmės laiku negrąžinus paskolų?
– Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsakingai planuoja ir deda visas pastangas, kad finansiniai įsipareigojimai būtų vykdomi laiku, todėl nematau poreikio svarstyti pasekmių, susijusių su negrąžintomis paskolomis.
Pasidomėjome, ką apie savivaldybės paskolas galvoja rajono politikai.

Mantas Valukonis, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys:
„Šiuolaikinis viešasis sektorius neįsivaizduojamas be investicijų, projektinių veiklų. Pasvertos investicijos, ypatingai kalbant apie infrastruktūros tobulinimą, prisideda prie rajono patrauklumo, gyvenimo kokybės gerinimo ir ekonominio savivaldybės augimo. Todėl normalu, kad tam pasitelkiamas ir paskolos ėmimo instrumentas.
Paskola nėra tik išlaidos, tai įrankis, leidžiantis paspartinti rajono plėtrą, projektų įgyvendinimą ir išvengti ilgalaikių finansinių nuostolių. Savivaldybė, įgyvendindama svarbius projektus, tokius kaip Lazdijų sporto centras, savivaldybės pastato rekonstrukcija, yra įsivertinusi finansinę situaciją, kurioje numatyta galimybė sklandžiai padengti įsipareigojimus. Savivaldybių paskolų ėmimas yra įprasta ir visoje Lietuvoje taikoma praktika. Tuo labiau, kad jokios paskolų ėmimo ribos nėra peržengiamos“.

Artūras Margelis, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, opozicijos lyderis:
„Viskas priklauso nuo to, į ką investuoji, tai – ūkiškumo klausimas. Kai ėjau mero pareigas, visada stengdavausi išsisukti be paskolų, skolindavomės tik kraštutiniu atveju, o dabar masiškai skolinamasi, gyvenama į skolą. Savivaldybė turės paskolas atiduoti, reikės skaičiuoti išlaidas, reikės apkarpyti savivaldybės įstaigų finansavimą. Dabar milijonas bus skirtas esančios skolos padengimui, kita dalis – Sporto centrui, kuris „suėdė“ visus savivaldybės pinigus. Į Sporto centrą investuota beveik 13 mln. eurų, tarp jų skirta apie 7 mln. eurų savivaldybės lėšų. Ir tai dar ne viskas. Toliau bus investuojama, suma gali pasiekti ir 20 mln. eurų. Tokias išlaidas reikia iš anksto prognozuoti. Ar reikėjo tiek lėšų skirti Sporto centrui? Išaugo tokios didelės skolos, kad teks sumažinti būtiniausioms išlaidoms. Mes anksčiau galvodavome, kaip neprisiskolinti, o dabar gal toks mentalitetas – gyventi iš skolintų pinigų? Kas sugrąžins tas paskolas? Liūdna, bet gyventojų rajone vis mažiau, gimstamumas pasiekė pavojingą ribą. Jei bus mažai gyventojų, tai ir mokesčių mažiau. Kaip grąžinti paskolas? O gal dabartinė valdžia galvoja: „Po mūsų nors ir tvanas?“

Na pinigų taškymas – toks pat kaip ir visur. Cesiulis užsimojęs statyti polikliniką už 10mln, Vilniuje stumia stadioną už 160mln. Kaip daili mergelė gali atsilikti nuo žavių bernelių ?Ir nei vienam galvos dėlto neskauda , nes pinigai tai „valdiški”…