Prekyba žmonėmis išlieka itin aktuali problema Lietuvoje, mat tai yra viena pelningiausių nusikalstamų veiklų pasaulyje. Nors visuomenė dažnai linkusi šį nusikaltimą sieti su seksualiniu išnaudojimu ir aukos išvežimu į užsienį prievarta, šiuo metu stebimos pavojingos tendencijos: antra pagal paplitimą forma tapo išnaudojimas nusikalstamoms veikoms daryti (pvz., vagystėms), taip pat stebimas aukų struktūros pasikeitimas – vis dažniau nukenčia vyrai, jaunuoliai ir nepilnamečiai.
Nors oficialios institucijos ir nevyriausybinės organizacijos nuolat vykdo prevenciją ir šviečia visuomenę, Lietuvos gyventojų požiūris į šią problemą dažnai yra siauras ir stereotipinis. Vyrauja tendencija manyti, kad prekybos žmonėmis aukomis tampa tik socialiai pažeidžiami asmenys, o pati auka yra kalta, nes „sutiko“ išvykti ar pasirašyti dokumentus. Dėl šios siauros sampratos ir nuvertinimo didelė dalis visuomenės tinkamai neatpažįsta naujų išnaudojimo formų, ypač kai asmuo yra apgautas ar išnaudojamas dėl savo priklausomybės ar sunkios socialinės padėties (skolos, skurdas). Tačiau tikslinga edukacija apie įvairias išnaudojimo formas (įskaitant prievartą nusikaltimams) ir apie tai, kad aukomis gali tapti bet kas, pamažu keičia šią situaciją, skatindama didesnį budrumą.
Prekybos žmonėmis nusikaltimai vykdomi ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į šiuos fizinės ir psichologinės kontrolės bei išnaudojimo požymius:
• Ribota judėjimo laisvė: asmuo nuolat prižiūrimas, jam neleidžiama išeiti vienam iš namų ar darbo vietos ar bendrauti su išoriniu pasauliu.
• Dokumentų konfiskavimas: kaltininkai yra paėmę aukos asmens tapatybės dokumentus (pasą, asmens kortelę) ir jų negrąžina.
• Asmeninio telefono kontrolė: aukoms draudžiama turėti savo telefoną, arba leidžiama skambinti tik prižiūrint.
• Nepakankamas darbo užmokestis arba jo stoka: žmogus dirba ilgas valandas, tačiau gauna labai mažą atlyginimą arba atlyginimas nuolat mažinamas už tariamas skolas, apgyvendinimą ir pan.
• Prasta fizinė išvaizda: akivaizdžiai prasta higiena, nešvarūs ar netinkami drabužiai.
• Fizinės traumos: pastebimi sumušimai, nudegimai ar kitos traumos, kurias auka bando nuslėpti arba paaiškina neįtikinamais būdais.
• Baimė ir nepasitikėjimas: auka atrodo išsigandusi, sunerimusi, nekalba su nepažįstamaisiais arba rodo nepasitikėjimą valdžios atstovais.
• Emocinis nestabilumas: asmuo gali atrodyti apatiškas, depresuotas arba turi psichologinių sutrikimų.
• Nežinojimas: asmuo nežino savo tikslios gyvenamosios ar darbo vietos adreso, nežino, kiek uždirba, ar kada gali išeiti iš darbo.
• Nepilnamečiai, nuolat keičiantys arba visai nelankantys mokyklos.
• Nepilnamečiai, staiga atrodantys turtingesni nei anksčiau, be paaiškinamo pajamų šaltinio.
Kur kreiptis pagalbos?
Nukentėjai nuo prekybos žmonėmis Lietuvoje ar užsienyje? Atrodo įtartinas darbo pasiūlymas užsienyje, o gal jau patiri išnaudojimą ir nežinai kur kreiptis? Netylėk! kreipkis į pagalbą teikiančias organizacijas, skambink 24/7 į karštąją pagalbos liniją.
Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis vienija nevyriausybines organizacijas, kurios dirba tiesiogiai su asmenimis, nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis, ir jų šeimų nariais – teikia visapusišką (socialinę, psichologinę ir teisinę) pagalbą.
Alytaus apskrityje: Alytaus miesto moterų krizių centras, tel. +370 608 13236 (I-V 8.00–17.00)
Pagalba Lietuvoje (24/7): tel. +370 800 91119 (visą parą)
Iš užsienio (24/7): tel. +370 616 91119 (visą parą)
