Kas Kapčiamiestyje bus karalius Saliamonas?

Jeigu anksčiau nemaža dalis tautiečių net neįsivaizdavo, kas yra Kapčiamiestis ir kur jis yra, tai per pastarąsias tris savaites šis nedidelis Lazdijų rajono miestelis tapo visos Lietuvos dėmesio centru. Ir ne be priežasties – dėl planuojamo čia steigti karinio poligono bei kilusio ažiotažo, lydimo emocijų, baimių ir politinių pareiškimų.

Apie planus Kapčiamiestyje steigti karinį poligoną oficialiai paskelbta praėjusių metų gruodžio 15 dieną, po Valstybės gynimo tarybos posėdžio. Po savaitės Kapčiamiestyje surengtas pirmasis Krašto apsaugos ministerijos, kariuomenės ir kitų atsakingų institucijų susitikimas su vietos gyventojais. Visi pripažino – pirmasis blynas prisvilo. Valdžios atstovams nepavyko rasti bendros kalbos su vietiniais, neatsakyta į esminius, žmonėms gyvybiškai svarbius klausimus.

Vėliau beveik trims savaitėms viskas buvo palikta savieigai. Jokie susitikimai nevyko, tačiau Kapčiamiestyje virė emocijų katilas. Žmonės gyveno nežinioje – nebuvo aišku, kaip ir kada bus tęsiamas dialogas, ar apskritai kas nors juos girdės.

Galbūt būtent tada reikėjo skubiai Kapčiamiestyje steigti nuolatinį konsultacijų centrą, kuriame kiekvienas gyventojas jam patogiu metu galėtų gauti kvalifikuotus, aiškius ir konkrečius atsakymus. Toks centras galiausiai atsirado – nuo šiol tris dienas per savaitę žmonės gali ateiti į Kapčiamiesčio biblioteką pasikonsultuoti. Tačiau šis sprendimas, panašu, buvo pavėluotas. Sausio 9 dieną Lazdijuose įvykęs antrasis susitikimas dėl poligono klausimo taip pat buvo audringas: auditorija jau buvo emociškai įsiaudrinusi, o valdžios atstovui, įskaitant renginio vedėją, sunkiai sekėsi auditoriją suvaldyti.

Šią savaitę Kapčiamiesčio poligono klausimas įgauna naują pagreitį – su žmonėmis kalbėtis atvyksta Prezidentas Gitanas Nausėda ir politikas Remigijus Žemaitaitis. Akivaizdu, kad jie kalbės skirtingomis kalbomis. Vienas bandys aiškinti, kodėl poligonas reikalingas ir kaip bus ieškoma kompromisų su nukentėsiančiais žmonėmis. Kitas tvirtins, kad poligono apskritai nereikia, jog tai – valdžios klaida. Ir vėl bus skal­doma visuomenė.

Liūdniausia šioje situacijoje tai, kad diskusija dažnai redukuojama iki primityvaus pasirinkimo: arba esi „už“, arba „prieš“. Juoda arba balta. Tačiau gyvenimas retai būna toks paprastas. Ši situacija reikalauja platesnio, gilesnio žvilgsnio, rimtos analizės ir, svarbiausia, saliamoniškų sprendimų.

Kodėl mes taip lengvai įsivaizduojame, kad viską išmanome? Kad žinome, ar Lietuvai reikia naujo poligono, kur ir kodėl jis turi būti įkurtas? Kodėl nepasitikime profesionalais – kariškiais, gynybos analitikais? Juk atsakymas, kodėl Lietuvai reikalingas dar vienas poligonas, jau seniai įvardytas: gyvename greta agresyvių kaimynų, turime ruoštis dienai X. Kodėl Kapčiamiestyje? Atsakymas taip pat aiškus – dėl Suvalkų koridoriaus strateginės reikšmės.

Ne vienas išmintingas, patriotiškai nusiteikęs žmogus, mūsų krašto išeivis, laikomas moraliniu autoritetu, viešai pasisakė už poligono steigimą šiame regione. Tačiau tokie žmonės socialiniuose tinkluose sulaukia ne diskusijos, o keiksmų, paniekinimo ir patyčių. Tai ne dialogas – tai emocinis smurtas.

Žinoma, neįmanoma nesuprasti žmonių, kuriems dėl poligono gali tekti palikti savo namus, atsisakyti miško ar žemės. Pagal dabartinius planus, daugiau nei dešimt sodybų atsidurtų šaudymo zonoje ir turėtų būti iškeldintos. Dar pora dešimčių liktų poligono kaimynystėje. Tai sunkūs sprendimai, reikalaujantys empatijos ir pagarbos.

Prieš trisdešimt penkerius metus šimtai tūkstančių mūsų žmonių beginkliai stojo prieš tankus, negalvodami nei apie sužeidimus, nei apie mirtį – vedini pareigos ginti laisvę. Gal skamba patetiškai, bet šiandien Kapčiamiesčio žmonėms tenka savotiškai panašus išbandymas – pilietinė pareiga leisti Lietuvai tapti saugesne.

Mūsų istorija liudija: laisvė visada reikalavo aukų. Kartais – gyvybes, kartais – tylų pasipriešinimą, kartais – asmeninių vertybių atsisakymą. Šiandien kai kam tenka aukoti savo turtą. Už jį bus atlyginta, tačiau tai nėra vien materialinė, tai – moralinė auka. Tam tikra prasme tai Kapčiamiesčio žmonių Sausio 13-oji.

Politikai, kariškiai, valdininkai – nepamirškite, kad žmonės, su kuriais kalbate, yra taikūs, mąstantys ir supratingi. Ieškokite bendros kalbos. Visi gyvename tame pačiame laike ir toje pačioje valstybėje. Istorija ne kartą parodė, kad net sudėtingiausi konfliktai gali būti sprendžiami diplomatiškai – su atvira širdimi ir sveiku protu.

Akivaizdu viena: Kapčiamiesčio situacijai reikia karaliaus Saliamono išminties.