Pabradės gyventojų patirtis: gyvenimas šalia poligono – saugumas, stabilumas ir investicijos. Poligonas buvo, yra ir bus

Kol Kapčiamiestyje dar verda emocijos dėl planuojamo karinio poligono, kitose Lietuvos vietose žmonės jau daugelį metų gyvena greta poligonų ir turi sukaupę savo patirtį. Pabradės ir Sarių seniūnijų pavyzdžiai rodo, kad gyvenimas šalia karinio objekto nebūtinai reiškia nuolatinį diskomfortą – priešingai, dažnai jis atneša saugumo jausmą, investicijas ir tvarkingesnę aplinką.

Poligonas Pabradėje – stabilumo ir saugumo dalis

Pabradės seniūnijos seniūnė Ana Zingerienė sako, kad Pabradėje poligonas yra natūrali vietos gyvenimo dalis jau kelis dešimtmečius.

„Aš čia gyvenu beveik 40 metų ir kiek save atsimenu – poligonas visada buvo. Žmonės prie jo priprato, jis tapo mūsų kasdienybės dalimi. Tai nėra kažkas staiga atsiradusio ar primesto“, – sako seniūnė.

Pasak jos, šiandien poligonas yra gerokai išplėstas ir modernizuotas, čia investuojamos didelės lėšos, o pati teritorija tapo savotišku strateginiu centru.

„Kartais juokaujame, kad poligonas pas mus – kaip dar vienas didelis miestas. Jis gyvas, jame nuolat vyksta veikla, pratybos, atvyksta sąjungininkų kariai. Tai suteikia labai aiškų saugumo jausmą – žinai, kad šalia yra tie, kurie pasirengę ginti“, – pabrėžia A. Zingerienė.

Nors pratybų metu kartais girdisi garsai, pasak seniūnės, žmonės prie to priprato ir tai nebėra didelė problema. „Tai primena, kad gyvename ne iliuzijų, o realybės laikais. Ir ta realybė – kad saugumas šiandien kainuoja“, – sako ji.

Investicijos ir infrastruktūra – apčiuopiama nauda

Seniūnė atkreipia dėmesį, kad kartu su poligono plėtra atsirado ir reali nauda vietos gyventojams.

„Kariškiai nuolat rūpinasi keliais – žvyrkeliai tvarkomi, prižiūrimi. Didelė investicija padaryta į vadinamąją „betonkę“, kurią šiandien naudoja ne tik kariškiai, bet ir vietos žmonės. Tai labai pagerino susisiekimą“, – pasakoja ji.

Pasak A. Zingerienės, dabar jau priimti sprendimai, kad dalis krašto apsaugos biudžeto būtų skiriama infrastruktūrai ten, kur veikia poligonai. „Tai reiškia, kad bus tvarkomi keliai, gerinama vandens kokybė, sprendžiamos ilgai kauptos problemos. Tai labai svarbu regionams“, – pabrėžia ji.

Gyvenimas šalia poligono – be iškeldinimų ir su pagarba žmonėms

Pabradėje, pasak seniūnės, žmonėms nereikėjo palikti savo namų – poligonas plėtėsi miškų teritorijose. „Viskas vyko ramiai, be konflikto, be žmonių iškeldinimo. Tai labai svarbus momentas“, – sako ji.

Kalbėdama apie Kapčiamiesčio situaciją, seniūnė sako suprantanti žmonių nerimą. „Kai visą gyvenimą gyveni ramioje vietoje, bet kokie pokyčiai kelia baimę. Tai žmogiška. Tačiau mūsų patirtis rodo, kad laikui bėgant dauguma baimių neišsipildo“, – teigia ji.

Sarių seniūnija: kariškiai – pilietiški ir bendradarbiaujantys

Sarių seniūnijos seniūnė Natalja Lukauskienė pasakoja, kad jų seniūnija yra tranzitinė – per ją juda karinė technika, vyksta pratybos, tačiau santykiai su kariškiais yra konstruktyvūs.

„Mes nuolat bendraujame. Jei kas nors sugadinama – kelias, pakelė, privati teritorija – kariškiai reaguoja, taiso, kalbasi su žmonėmis. Tai nėra uždara struktūra, kuri ignoruoja vietos gyventojus“, – pabrėžia seniūnė.

Pasak jos, gyventojai visada informuojami apie planuojamas pratybas, triukšmingesnes dienas. „Žmonės žino, kas vyksta. Tai labai sumažina įtampą“, – sako N. Lukauskienė.

Pilietiškumas ir pagalba – ne tik pratybos

Seniūnė pastebi ir kitą svarbų aspektą – kariškių pilietiškumą. „Tai jauni, motyvuoti žmonės, kurie prireikus padeda, reaguoja į situacijas, dalyvauja bendruomenės gyvenime. Jų buvimas suteikia saugumo jausmą ne tik valstybei, bet ir vietos žmonėms“, – teigia ji.

Miškai, pasak seniūnės, aiškiai pažymėti, žmonės ir toliau grybauja, uogauja, gyvena įprastą gyvenimą. „Didelių konfliktų nebuvo ir nėra. Mes tiesiog gyvename šalia poligono“, – sako ji.

Patirtis, kuri gali būti naudinga Kapčiamiesčiui

Pabradės ir Sarių seniūnijų patirtis rodo, kad gyvenimas šalia karinio poligono laikui bėgant tampa įprastas, o kartu atneša ir papildomų naudų – nuo infrastruktūros iki saugumo jausmo.

„Kai poligonas jau yra, supranti, kad svarbiausia – dialogas, pagarba žmogui ir realūs sprendimai. Tada galima gyventi kartu“, – apibendrina pašnekovės.