Kai visur sniego iki kelių, daugelis, jei tik nėra būtinybės, nosies iš namų nekiša, o kiti, griebia kastuvus ir – sportuoja, kasa sniegą. Tačiau atsiranda ir tokių bendruomeniškų žmonių, kurie rūpinasi ne tik savam kieme nukasti sniegą, bet ir kitais – savo iniciatyva valo gatves.
Virginijus Mitrikevičius nuoširdžiai dėkoja Šeštokų miestelio Naujosios gatvės gyventojams.
„Noriu pasidžiaugti, kad mūsų miestelyje gyvena neabejingi žmonės. Pamatėme, kaip atrodo tikra žiema – užpustyti kiemai ir gatvės. Mūsų Naujosios gatvės gyventojas, jaunas vyrukas, be jokio atlygio, rytais ar vakarais valo gatvelę nuo to balto žiemos darinio. Negana to, šiandien kitas neabejingas keturračio „vadeliotojas“ su pritvirtintu sniego peiliu prastumdė sniegą gatvelėse“, – pasakoja Virginijus.
Jis sako, kad padėkoti nori ne tik žodžiais: „Jums tariu ačiū, bet ačiū ant duonelės neužtepsi ir į baką neįpilsi. Siūlau Naujosios gatvės gyventojams, pastebėjus jaunuolį su traktoriuku ar keturračio savininką, stumdančius sniegą, paremti juos pinigėliu bent simboliškai ir paminėti geru žodžiu. Sušildykime vieni kitų širdis. Kaip sakau – saugokime ir branginkime jaunimą, nes kitaip nebus kam mums pensijas mokėti“, – šypsodamasis priduria jis.
Pasiteiravus, kas tie nepažįstami geradariai, Virginijus sako, jog jaunas vyras gyvena jų gatvėje, tačiau be jo žinios pavardės atskleisti nenorintis. Vis dėlto padėkoti – būtina. Juolab, kad Šeštokų gyventojai jau pradėjo pavydėti Naujosios gatvės gyventojams: jų gatvė, pasirodo, visada nuvalyta.
„Nesu matęs, kad mūsų gatvę valytų kelių technika. O šis vyrukas ir dar keturračio su sniego peiliu savininkas pravalo ne tik mūsų, bet ir kitas Šeštokų gatveles – Kovo 11-osios, Gėlių. Kaip galima nepadėkoti už tokį gražų gestą? Viską daro savo noru, be atlygio. Super“, – sako Virginijus.
Jis pasakoja, kad tai – ne pirmas kartas, kai jaunuoliai taip padeda bendruomenei.
„Nuėjau pasikalbėti su traktoriuko vairuotoju. Jis net nustebo – galvojo, kad kažką ne taip padarė. O aš jam tiesiog paspaudžiau ranką ir padėkojau. Prisipažino, kad viską daro savo lėšomis“, – pasakoja Virginijus. Nors vyrukas pinigėlių imti nenorėjo, Virginijus juos kone per prievartą įbrukęs – ne kaip užmokestį, o iš pagarbos ir dėkingumo.
„Apie šeštą ryto jis jau būna nuvalęs gatvę. Dievaži, pagarba jaunimui. Reikia tik džiaugtis. Geras žodis nieko nekainuoja, o žmogui malonu žinoti, kad jo darbas reikalingas“, – pagyrų negaili Virginijus.
Jis pastebi, kad tas pats Naujosios gatvės gyventojas ir vasarą, prisikabinęs reikiamą techniką, važiuoja gatve – jei pakelė nešienauta, nupjauna ir žolę.
„Šaunuoliai abu – ir mūsų gatvės gyventojas, ir keturračio savininkas. Tokia graži iniciatyva tikrai negali likti nepastebėta“, – apibendrina Virginijus.
