Kai jaunas, profesinį kelią didmiestyje pradėjęs medikas nusprendžia bent dalį savo darbo laiko skirti mažesnio miesto ar rajono žmonėms, tai – gera žinia visai bendruomenei. O kai gydytoją į Lazdijų kraštą sugrąžina ir asmeninis ryšys su gimtine, toks pasirinkimas įgauna dar daugiau prasmės.
Pastaruoju metu Lazdijų rajono savivaldybės sveikatos centro medikų gretas papildo vis daugiau jaunų, energingų specialistų. Tai leidžia tikėtis ne tik didesnio paslaugų prieinamumo, bet ir naujo požiūrio, šiuolaikiškesnės medicinos bei stipresnio gydytojo ir paciento ryšio.
Viena iš naujųjų specialisčių – šeimos gydytoja Kamilė Burbaitė. Nors ji gyvena ir dirba Kaune, dalį savo profesinio laiko nuo šiol skirs Lazdijų krašto žmonėms. Šis sprendimas jai nėra vien nauja darbo vieta. Kamilė kilusi iš Kapčiamiesčio, čia prabėgo jos vaikystė, todėl darbą Lazdijuose galima vadinti ir savotišku sugrįžimu namo – jau nebe kaip krašto mergaitei, o kaip gydytojai, pasirengusiai savo žiniomis ir patirtimi padėti gimtojo krašto žmonėms.
Apie medicinos pasirinkimą, profesinį kelią, ryšį su Dzūkija ir tai, kokį santykį norėtų kurti su būsimais pacientais, „Dzūkų žinios“ kalbėjosi su K. Burbaite.
– Kamile, esate kilusi iš Kapčiamiesčio. Kokių prisiminimų jums kelia gimtasis kraštas ir kiek jis iki šiol svarbus jūsų gyvenime?
– Kapčiamiestis man visada buvo ir liks vieta, su kuria siejasi patys nuoširdžiausi prisiminimai. Tai kraštas, kuriame užaugau, todėl čia likę labai daug gražių vaikystės ir jaunystės akimirkų. Man atrodo, kad gimtasis kraštas žmogui visada išlieka tam tikru atspirties tašku, net jeigu gyvenimas vėliau nuveda kitur.
Nors didžiąją savo profesinio kelio dalį praleidau Kaune, ryšys su Dzūkija niekur nedingo. Todėl labai vertinu galimybę dalį savo profesinio laiko skirti Lazdijų krašto žmonėms.
– Kada supratote, kad norite rinktis mediciną? Kas labiausiai paskatino tapti būtent šeimos gydytoja?
– Mediciną pasirinkau gana sąmoningai. Dar mokykloje mane domino biologija, žmogaus organizmas, norėjosi suprasti, kaip jis veikia. Tačiau svarbiausia buvo noras dirbti darbą, kuris žmogui teikia realią naudą.
Studijuodama supratau, kad medicinoje man svarbus ne tik pats ligų gydymas, bet ir bendravimas su žmogumi, galimybė matyti pacientą kaip visumą, pažinti jo sveikatos istoriją. Būtent todėl pasirinkau šeimos mediciną.
– Kaip klostėsi jūsų profesinis kelias po medicinos studijų? Kokios patirtys labiausiai padėjo formuotis jums kaip gydytojai?
– Baigusi medicinos magistro studijas, įstojau į šeimos medicinos rezidentūrą. Jos metu teko susidurti su labai įvairiomis situacijomis. Jos padėjo ne tik sukaupti medicininių žinių, bet ir išmokti priimti sprendimus, bendrauti su pacientais bei jų artimaisiais.
Iki rezidentūros pabaigos dirbau Kauno miesto poliklinikos skubios pagalbos kabinete. Ši patirtis buvo labai vertinga – skubioji pagalba išmokė greitai įvertinti situaciją, atskirti tai, kas yra skubu ir pavojinga, nuo to, kas gali būti sprendžiama planine tvarka.
– Dabar dalį savo profesinio laiko skirsite Lazdijų rajono savivaldybės sveikatos centro pacientams. Kaip atsirado toks sprendimas? Ar galima sakyti, kad tai savotiškas sugrįžimas namo?
– Lazdijus pasirinkau neatsitiktinai – tai mano gimtasis kraštas. Man labai svarbu sugrįžti čia jau kaip gydytojai ir savo žiniomis bei darbu prisidėti prie mūsų krašto žmonių sveikatos. Taip, manau, kad tai tikrai galima vadinti savotišku sugrįžimu namo.
– Ar jaunas gydytojas, pasirinkdamas dirbti mažesniame mieste ar savo gimtajame rajone, šiandien mato daugiau galimybių nei prieš kelerius metus? Kas jums pačiai čia atrodo patrauklu?
– Manau, kad šiandien gydytojas, pasirinkęs darbą mažesniame mieste, tikrai gali matyti daugiau galimybių. Medicina keičiasi ir tobulėja, technologijos leidžia konsultuotis, bendradarbiauti su kitais specialistais, nepriklausomai nuo to, kur dirbi.
Tačiau kartu išlieka labai svarbus tiesioginis ryšys su pacientu. Man atrodo, kad mažesnėje bendruomenėje gydytojo vaidmuo gali būti dar labiau matomas, o jo darbas – labai prasmingas.
– Kokį ryšį su pacientu norėtumėte kurti kaip šeimos gydytoja? Kas, jūsų nuomone, šiame darbe svarbu greta gerų medicinos žinių?
– Norėčiau, kad mano pacientai pirmiausia jaustųsi išgirsti. Manau, kad šiame darbe ne mažiau nei geros medicinos žinios svarbios empatija, gebėjimas klausytis, pagarba pacientui ir atsakomybė.
Medicinos žinios leidžia nustatyti diagnozę ir paskirti gydymą, tačiau žmogiškas ryšys padeda pacientui tuo gydymu pasitikėti. O pasitikėjimas tarp gydytojo ir paciento yra labai svarbus.
– Ko tikitės pradėdama darbą Lazdijuose ir ką norėtumėte pasakyti būsimiems savo pacientams, kurie pravers jūsų kabineto duris?
– Norėčiau, kad mano kabineto duris pravėręs žmogus jaustų, jog jo problema čia bus išgirsta ir į ją bus žiūrima atsakingai.
Kiekvienas pacientas turėtų žinoti, kad bendradarbiavimas su gydytoju gali labai padėti sprendžiant sveikatos problemas. Kuo daugiau galime vieni kitais pasitikėti ir atvirai kalbėtis, tuo geriau galime pasirūpinti sveikata.
Tikiuosi, kad mano sugrįžimas į šį kraštą bus prasmingas ne tik man, bet ir žmonėms, kuriems čia galėsiu padėti.
