Prasidėjęs šildymo sezonas Lazdijų rajono gyventojams gerų žinių nežada. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lazdijuose šį spalį siekia 15 centų už kilovatvalandę be PVM – tai beveik dvigubai daugiau nei šalies vidurkis. Per metus šiluma pabrango penktadaliu, todėl gyventojams tenka ruoštis didesnėms sąskaitoms. Ypač nelengva bus mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kuriems net ir nedidelis šildymo išlaidų padidėjimas gali tapti rimtu iššūkiu šeimos biudžetui.
Kodėl Lazdijuose šiluma tokia brangi? Ar tokias kainas lemia vien pabrangęs kuras, ar priežasčių reikėtų ieškoti giliau – pačioje šilumos ūkio sistemoje? Kodėl renovuojant daugiabučius, mažėjant šilumos suvartojimui, jos kaina už kilovatvalandę išlieka tokia aukšta? Ir svarbiausia – ar yra realių galimybių šią kainą sumažinti?
Šie klausimai ypač aktualūs nedideliems miestams, kuriuose centralizuoto šildymo infrastruktūros išlaikymo išlaidos tenka palyginti nedideliam vartotojų skaičiui. Lazdijai ir Veisiejai – ne išimtis. Čia šilumos tiekėjams tenka spręsti sudėtingą uždavinį: kaip išlaikyti ir modernizuoti šilumos ūkį, kai vartotojų mažėja, o infrastruktūros priežiūra nemažai kainuoja.
Tačiau gyventojams svarbiausia ne šilumos kainos dedamosios ar sudėtingos ekonominės formulės, o tai, kokio dydžio sąskaitas teks apmokėti pasibaigus mėnesiui. Ne vienam rajono gyventojui šildymo išlaidos gali tapti sunkiai pakeliama finansine našta. Tokiais atvejais pagalbos galima tikėtis iš savivaldybės, kuri kompensuoja dalį arba, priklausomai nuo šeimos pajamų ir kitų aplinkybių, visas apskaičiuotas šildymo išlaidas už normatyvinį būsto plotą.
„Dzūkų žinios“ pasidomėjo, kodėl Lazdijuose šiluma tokia brangi, kokių priemonių imamasi jos kainai mažinti ir kokios kompensacijos šį sezoną priklausys gyventojams.
Kodėl šiluma Lazdijuose tokia brangi?
Apie šio šildymo sezono kainas, jų augimo priežastis ir galimybes mažinti šilumos gamybos bei tiekimo sąnaudas kalbamės su bendrovės „Lazdijų šiluma“ direktoriumi Sigitu Naruševičiumi.
– Šių metų spalį šilumos kaina Lazdijuose siekia 15 ct/kWh be PVM, nors prieš metus buvo 12,50 ct/kWh. Per metus ji išaugo 20 procentų, o Lietuvos vidurkis siekia 7,60 ct/kWh. Kodėl Lazdijuose šiluma beveik dvigubai brangesnė nei vidutiniškai šalyje?
– Šilumos kainos struktūra tai labai gerai parodo. Nuo 2026 metų spalio 1 dienos nustatytą 15 ct/kWh šilumos kainą sudaro 7,89 ct/kWh pastovioji ir apie 7,11 ct/kWh kintamoji dedamoji. Vadinasi, daugiau kaip pusę galutinės kainos sudaro sąnaudos, kurios nėra tiesiogiai proporcingos pagamintos šilumos kiekiui.
UAB „Lazdijų šiluma“ tiekiamos šilumos kaina yra reikšmingai didesnė už Lietuvos vidurkį pirmiausia dėl objektyvių Lazdijų ir Veisiejų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ypatumų.
Lazdijai ir Veisiejai yra nedideli miestai, kuriuose palyginti mažai centralizuotos šilumos vartotojų. Čia praktiškai nėra pramonės įmonių, kurios sunaudotų didelius šilumos ir karšto vandens kiekius. Be to, pagal savivaldybės specialųjį šilumos ūkio planą artimiausiu metu reikšmingos naujų centralizuotos šilumos vartotojų plėtros nenumatyta.
Centralizuoto šilumos tiekimo sistema turi būti eksploatuojama ir prižiūrima nepriklausomai nuo to, ar vartotojai sunaudoja daug, ar mažai šilumos. Todėl mažėjant šilumos vartojimui, tos pačios būtinosios sąnaudos paskirstomos mažesniam parduodamos šilumos kiekiui. Kuo mažiau šilumos parduodama, tuo didesnę vienos kilovatvalandės kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos.
Kita priežastis – mažėjanti centralizuoto šilumos tiekimo vartotojų rinka. Individualiuose namuose vis plačiau naudojami šilumos siurbliai ir kitos individualaus šildymo technologijos, kurių diegimui taip pat taikomos valstybės paramos priemonės. Tai mažina centralizuoto šilumos tiekimo vartotojų skaičių ir parduodamos šilumos kiekį.
Nemažą įtaką turi ir biokuro kainos. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, biokuro – skiedrų – kaina išaugo nuo 22,5 Eur/MWh 2025 metais iki 34,5 Eur/MWh šiemet.
– Kokius darbus ir investicijas bendrovė įgyvendino per pastaruosius dvejus metus, siekdama mažinti šilumos gamybos sąnaudas ir kainą vartotojams?
– Veisiejų katilinėje 2025 metais baigta diegti 490 kW galios biokuru arba granulėmis kūrenamo katilo „Hamont 499 USZI“ technologija.
Šiuo metu pradėta tolesnė Veisiejų katilinės modernizacija – nusidėvėjęs ir neefektyvus katilas keičiamas modernesniu įrenginiu, automatizuojamas katilinės valdymas.
Modernizavus katilinę, gamyboje bus galima sumažinti keturis–penkis darbuotojų etatus. Tai leis mažinti pastoviąsias sąnaudas.
– Ar, Jūsų nuomone, šilumos kainą mažesniuose miestuose būtų galima sumažinti pakeitus dabar galiojančius teisės aktus ar šilumos kainų reguliavimo tvarką?
– Dabartinis reguliavimo modelis nepakankamai įvertina mažų, mažėjančio vartojimo šilumos tiekimo sistemų specifiką. Pirmiausia reikėtų peržiūrėti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) šilumos kainų nustatymo metodikos taikymą mažoms sistemoms ir centralizuoto šilumos tiekimo reguliavimo modelį, kad jis geriau atitiktų mažų miestų realybę.
Lazdijų atveju būtų pagrįsta siūlyti Energetikos ministerijai ir VERT atskirai įvertinti mažų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų reguliavimą, kai vienu metu vyksta keli procesai: mažėja gyventojų skaičius ir vartotojų bazė, dėl daugiabučių renovacijos mažėja vieno vartotojo šilumos poreikis, o dėl šilumos siurblių ir kitų alternatyvų naudojimo mažėja centralizuotai tiekiamos šilumos paklausa.
Kompensacijos – pagalba tiems, kuriems šildymo sąskaitos tampa
per didele našta
Kol šilumos tiekėjai ieško galimybių mažinti gamybos ir infrastruktūros išlaikymo sąnaudas, gyventojams tenka spręsti kur kas paprastesnį, tačiau nelengvą klausimą – kaip apmokėti šildymo sąskaitas.
Ne mažiau aktuali ši problema ir individualių namų savininkams, kurie būstus šildo malkomis, granulėmis ar kitu kuru. Šildymo išlaidos šį sezoną gali išaugti ir jiems.
Viena svarbiausių paramos priemonių – būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Praėjusį sezoną tokia pagalba pasinaudojo daugiau kaip trys tūkstančiai Lazdijų rajono gyventojų, o bendra jiems kompensuota suma siekė beveik 890 tūkstančių eurų.
Kas šiemet gali tikėtis kompensacijų, kokio dydžio jos gali būti ir kaip pateikti prašymą? Apie tai kalbamės su Lazdijų rajono savivaldybės Socialinės apsaugos ir sveikatos skyriaus vedėja Rima Šukiene.
– Prasideda naujas šildymo sezonas. Kas šiemet gali pretenduoti į būsto šildymo išlaidų kompensacijas? Ar pasikeitė jų skyrimo sąlygos, palyginti su praėjusiu sezonu?
– Šį šildymo sezoną kompensacijų skyrimo tvarka iš esmės nesikeičia. Sprendžiant, ar žmogui priklauso kompensacija, vertinamos jo ar šeimos pajamos, šeimos sudėtis ir turimas turtas, įskaitant pinigines lėšas. Kompensacijos dydis priklauso ir nuo būsto šildymo išlaidų.
Dėl padidėjusio valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio ir nuo 2026 metų birželio 1 dienos palankesnio piniginių lėšų vertinimo kompensaciją gali gauti daugiau gyventojų.
Vienos visiems taikomos pajamų ribos nėra – kiekvieno žmogaus ar šeimos situacija vertinama atskirai.
Jei žmogus pasitraukė iš pensijų kaupimo ir atgavo sukauptas lėšas, jos gali turėti įtakos teisei į kompensaciją. Dėl konkrečios situacijos reikėtų kreiptis į savivaldybę.
– Kokio dydžio kompensacijų gyventojai gali tikėtis? Gal galėtumėte pateikti konkrečių pavyzdžių – kiek galėtų gauti vienas gyvenantis pensininkas ar šeima, auginanti du vaikus?
– Kompensacijos dydis priklauso nuo žmogaus ar šeimos pajamų, būsto ploto ir šildymo išlaidų.
Vienam pensininkui, kurio būstui taikomas 50 kv. m plotas, praėjusį sezoną kompensacija už septynis mėnesius siekė 485,31 Eur. Šį sezoną, malkų kainai pakilus nuo 47 iki 68 Eur už kubinį metrą, ji siektų apie 702,10 Eur, jei pensija ir kitos aplinkybės nepasikeitė.
Keturių asmenų šeimai, kurios mėnesio darbo pajamos po mokesčių yra 1 650 Eur, įvertinus neįskaitomą jų dalį, skaičiuojamos pajamos būtų 1 237,50 Eur. Kadangi tai mažiau nei šeimai taikoma 1 864 Eur suma, galėtų būti kompensuojama 100 procentų šildymo išlaidų už 70 kv. m būsto plotą, jei šeima atitinka ir kitas sąlygas.
– Lazdijų rajone daug gyventojų būstus šildo malkomis, granulėmis ar kitu kietuoju kuru. Ar jiems kompensacijos skiriamos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip centralizuotai šildomų būstų gyventojams? Ar būtina pateikti kuro įsigijimo dokumentus?
– Gyventojai, būstus šildantys malkomis, granulėmis ar kitu kuru, dėl kompensacijos gali kreiptis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir centralizuotai šildomų būstų gyventojai.
Vertinamos pajamos, turtas ir šeimos sudėtis, o kompensacija apskaičiuojama pagal būsto plotą, šildymo išlaidas ir savivaldybės patvirtintą vidutinę kuro kainą.
Kuro pirkimo dokumentų paprastai pateikti nereikia. Išimtiniais atvejais savivaldybė gali paprašyti papildomų dokumentų.
– Kur gyventojai turėtų kreiptis dėl kompensacijų ir kokius dokumentus pateikti? Ar galima gauti kompensaciją ir už jau praėjusius šildymo sezono mėnesius?
– Prašymą galima pateikti internetu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) arba atvykus į savo seniūniją ir kreipiantis į socialinio darbo organizatorių.
Paprastai pakanka pateikti asmens dokumentą ir užpildyti prašymą. Pajamas patvirtinančių dokumentų reikia tik tada, jei savivaldybė negali gauti šių duomenų iš registrų. Prireikus gali būti paprašyta ir papildomų dokumentų.
Sprendimas priimamas per mėnesį nuo tada, kai gaunami visi reikalingi dokumentai. Prašymą pakanka pateikti vieną kartą.
Kreipiantis nuo rugsėjo 1 dienos iki šildymo sezono pabaigos, kompensacija gali būti skiriama už visą sezoną, jeigu žmogus turėjo teisę ją gauti visą šį laikotarpį. Taigi ji gali apimti ir jau praėjusius šildymo sezono mėnesius.
– Kiek Lazdijų rajono gyventojų praėjusį šildymo sezoną pasinaudojo kompensacijomis ir kokia suma jiems buvo išmokėta? Ką patartumėte žmonėms, kurie sunkiai išgali susimokėti už šildymą, tačiau abejoja, ar turi teisę į kompensaciją?
– 2025–2026 metų šildymo sezoną kompensacijas gavo 2 393 gyventojai, būstus šildantys malkomis ir kitu kuru. Jiems iš savivaldybės biudžeto išmokėta 696 143 Eur.
Centralizuotai šildomų būstų gyventojams – 698 asmenims – kompensuota 193 735,82 Eur.
Kompensacijos dydis apskaičiuojamas individualiai, įvertinus asmens ar šeimos pajamas, turimą turtą ir šildymo išlaidas.
Todėl gyventojus kviečiame teikti prašymus. Tik įvertinus konkrečią situaciją galima nustatyti, ar kompensacija priklauso.
Merė Ausma Miškinienė: mažų šilumos ūkių problemoms spręsti būtini valstybės sprendimai
Lazdijų rajono savivaldybės merės komentaras
„Lazdijų rajone šilumos kaina aukšta ne todėl, kad ją gaminame neefektyviai. Pagrindinė priežastis – visą centralizuoto šilumos gamybos ir tiekimo infrastruktūrą turi išlaikyti nedidelis ir kasmet mažėjantis vartotojų skaičius.
Pateiksiu pavyzdį. Spalio mėnesį šildymo kaina siekia 15 ct/kWh. Bet ar žinojote, kad daugiau nei pusę šios sumos, beveik 8 centus, sudaro ne pati šiluma, o jos gamyba ir tiekimas – katilų, trasų, katilinių priežiūra ir išlaikymas, atlygis darbuotojams ir kitos būtiniausios „Lazdijų šilumos“ veiklos išlaidos?
Lazdijuose ir Veisiejuose daugiabučiuose turime tik kiek daugiau nei 1100 centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų. Stambių gamyklų, kurios naudotųsi centralizuotu šildymu, rajone nėra. Vadinasi, visos infrastruktūros išlaikymas gula ant nedidelio gyventojų skaičiaus pečių.
Ką daro savivaldybė?
Modernizuojame, keičiame katilus, efektyviname šilumos gamybos ir jos tiekimo procesus. Taip pat papildomas lėšas skiriame trasų atnaujinimui – 2025 metais buvo skirta daugiau nei 40 tūkst. Eur, 2026 metais suplanuoti dar 150 tūkst. Eur.
Skatiname daugiabučių renovaciją ir juos renovavus tvarkome infrastruktūrą aplink. Labai džiaugiuosi, kad Lazdijuose renovuoti 22 daugiabučiai iš 38, Veisiejuose – 19 iš 23.
Gyventojai taupo, šilumos sunaudojama vis mažiau. Tačiau trasų ilgis dėl to nesumažėja, jas vis tiek reikia prižiūrėti, o katilus kūrenti tiek, kad šilta būtų visiems. Dėl to, mažėjant vartojimui, kaina už vieną kilovatvalandę vis tiek išlieka gana aukšta, o didėjant kuro kainai – neišvengiamai kyla.
Tačiau akivaizdu, kad savivaldybės vienos kylančių šilumos kainų problemos neišspręs. Televizijos forume aiškiai kėliau klausimą – valstybė privalo keisti reguliavimo ir paramos tvarką bei pritaikyti ją ir mažiems šilumos ūkiams.“
