Dar, atrodo, visai neseniai prasidėjo vasara, o šiandien jos teliko tik šešios dienos. Vaikystėje tos vasaros atrodydavo be galo ilgos ir trukdavo visą amžinybę. Vasaros pabaiga ir rudens pradžia šiemet yra labai simbolinis slenkstis, nes jis žymi artėjančią aršios rinkiminės kampanijos pradžią. Jeigu ji iki šiol jau vyko, tai dar kažkaip lyg ir vangokai, bet prasidedant kalendoriniam rudeniui turėtų įsisiūbuoti kaip reikiant.
Įvykus 2019 metų Lazdijų rajono savivaldybės tarybos ir mero rinkimams, triumfavo visos politinės jėgos, kurios prieš tai susijungė ir vieningai kovojo norėdamos nuversti ilgai valdžioje buvusį A. Margelį, ir tai joms pavyko. Sulaukusi rinkimų rezultatų, viename iš Lazdijų restoranų antimargelinė sąjunga krykštavo iš džiaugsmo ir juoko, bet juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Kad vadinama valdančioji koalicija būtų taip vieningai ir stipriai dirbusi, kaip nekentė A. Margelio ir jo komandos, būtų tikrai padaryta ir nuveikta daug gerų darbų rajono labui. Bet jėgų ir vienybės turėta tik rinkiminei kampanijai. Didieji koalicijos partneriai, gerbiamos merės politinė jėga ir rajono konservatoriai, teturėdami vieną valdžios kaldrą, ją tampė vienas nuo kito, kol pagaliau tapo aišku, kad darbas koalicijoje nevyksta kaip sviestu patepus. Darbas koalicijoje yra ne tik abiejų politinių jėgų noras iš valdžios turėti kuo daugiau dividendų. Darbas koalicijoje yra ir nuolatinis sutarimo ieškojimas, kai kartą nusileisti turi vienas, o kitą kartą kitas. Be to, 2019 metais po savivaldos rinkimų valdančiojoje koalicijoje atsidūrė ne tik ambicingos politinės jėgos – žalieji valstiečiai ir konservatoriai, bet ir jų itin ambicingi politiniai vadai – A. Miškinienė ir A. Klėjus. Tarp jų dirbant rajono valdžioje pasitaikė visko – nemažai plačioji visuomenė sužinojo iš žiniasklaidos, bet turbūt dar daugiau nežinome, apie savo tarpusavio santykius galėtų papasakoti tik Ausma ir Audrius.
Kaip ten bebūtų, bet valdančioji koalicija žlugo. Valdžioje liko Lazdijų rajono žalieji valstiečiai su smulkiaisiais koalicijos partneriais, o konservatoriai tapo opozicine partija. Prie žaliųjų Lazdijų rajono valstiečių liko liberalai, socdemai ir tvarkietis. Tik reikia paminėti, kad Lazdijų rajono žalieji valstiečiai virto sąjungos „Vardan Lietuvos“ demokratais.
Reikia pabrėžti, kad kuo labiau artėja savivaldybės tarybų ir merų rinkimai, Lazdijų rajono valdžia vis labiau buksuoja ir klimpsta, nes priiminėti politinius sprendimus rajono savivaldybės taryboje tampa vis sunkiau, nes vis sudėtingiau darosi rasti patikimų pritariančių partijų. Jau ne vieną ir ne du kartus Lazdijų rajono valdžia su pačia mere A. Miškiniene nepriėmė jai reikalingų sprendimų. Tad kuo labiau artėja rinkimai, tuo labiau neramu turėtų darytis rajono valdžiai, nes jeigu jų rinkimų rezultatas bus prastas ar net vidutinis, valdžios vairas išsprūs iš jų rankų. Rajono demokratams gali nepakakti ir gero rezultato, nes susivienijusios kitos partijos gali suformuoti valdančiąją koaliciją. Pati merė A. Miškinienė taip pat netapo visas ar bent didesnę dalį rajono politinių jėgų vienijančia asmenybe. Pakankamai daug nusivylusių bendradarbiavimu su ja ir jos pažadais.