Lazdijų kraštas pelnytai didžiuojasi jį garsinančiomis iškiliomis asmenybėmis ir kolektyvais. Jau tapo gražia tradicija Vasario 16-ąją įteikti apdovanojimus „Už reikšmingus nuopelnus Lazdijų kraštui ir valstybei“.
Kandidatus garbingam apdovanojimui siūlo bendruomenės, kariškiai, seniūnijos, politikai, žiniasklaidos priemonės. Apdovanojimo vertus asmenis ir kolektyvus renka specialiai sudaryta komisija, o jų kandidatūras patvirtina savivaldybės merė.
Šiemet apdovanojimams buvo pateiktas didelis būrys nusipelniusių asmenų ir kolektyvų. Komisija išrinko ir apdovanojo du fizinius asmenis ir vieną kolektyvą.
Garbingo apdovanojimo sulaukė žinoma rajono verslininkė, renginių rėmėja Danutė Jurkevičienė.
Garbingas apdovanojimas buvo paskirtas Būdviečio seniūnijos Kybartų kaime esančio muziejaus „Jotvingių kiemas“ įkūrėjui, Lietuvos karininkui Donatui Mazurkevičiui.
Garbingas apdovanojimas buvo paskirtas Būdviečio seniūnijos Kybartų kaime esančio muziejaus „Jotvingių kiemas“ įkūrėjui, Lietuvos karininkui Donatui Mazurkevičiui. Garbingo apdovanojimo taip pat sulaukė žinoma rajono verslininkė, renginių rėmėja Danutė Jurkevičienė. Už patriotinių renginių organizavimą taip pat buvo pagerbtas Lazdijų kultūros centras.
Tarp kandidatų garbingam apdovanojimui buvo ir Lietuvos Sąjūdžio dalyvė Danutė Pankevičienė, taip pat sveikatingumo puoselėtojai Dovilė ir Remigijus Paulioniai, mūsų kraštietis, rašytojas Gintaras Bleizgys bei istorinės atminties puoselėtojas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Albinas Kamarūnas.
„Dzūkų žinių“ skaitytojus norime supažindinti su dviem, redakcijos nuomone, šio apdovanojimo vertomis asmenybėmis – istorinės atminties sergėtoju, patriotu Albinu Kamarūnu ir žinomu rašytoju, mūsų kraštiečiu Gintaru Bleizgiu.
Albinas Kamarūnas
Albinas Kamarūnas gimė 1954 m. kovo 23 d. Marijampolės rajone. Pasikeitus politinei situacijai, Kamarūnų šeima sugrįžo į tėviškę – Lazdijų rajoną. 1961 m. Albinas pradėjo lankyti Sapiegiškių pradinę mokyklą. Penktą ir šeštą klases baigė Lazdijų vidurinėje mokykloje, o septintą ir aštuntą klases – Veisiejų vidurinėje.
1969 m. įstojo į Kauno A. Kvedaro miškų technikumą, kurį baigė tik sugrįžęs po tarnybos sovietų kariuomenėje. 1972 m. gegužę, po R. Kalantos žygdarbio, A. Kamarūnas pasivadino kalantiečiu.
Darbinį kelią pradėjo 1971 m. buvusiame Veisiejų miškų ūkyje, nuo 1978 m. iki 1980 m. dirbo Panevėžio rajono Naujamiesčio valstybiniame medžioklės ūkyje. Iki 1983 m. dirbo Lazdijų krašto melioracijos ir kolūkių sistemose. Nuo 1983 m. iki 2013 m. dirbo Lazdijų vidurinėje mokykloje.
Nuo 1988 m. įsijungė į Sąjūdžio veiklą, dalyvavo paruošiant ir iškeliant Trispalvę Lazdijuose –skverelyje tarp bažnyčios ir mokyklos. 1991 m. įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, kurios veikloje dalyvauja iki šiol.
Labai plati A. Kamarūno visuomeninė veikla. Dalyvauja partizanų palaikų paieškose, padeda statyti ir atstatyti Kalniškės mūšio vietos paminklą.
1993–1994 m.surinko informaciją ir daug faktų apie Sapiegiškių kaime žuvusį partizaną Vladą Venckūną (slapyvardžiu Jovaras). 1995 metais, minint V. Venckūno žūties 50-ąsias metines, A. Kamarūnas savo iniciatyva partizano žūties vietoje pastatė atminimo kryžių, uždėjo antkapį ir surengė viešą minėjimą.
2022 metais apie partizano V. Venckūno palaidojimo vietą informavo Lietuvos genocido ir rezistencijos centrą, inicijavo palaikų identifikavimo procedūrą. 2022 m. lapkričio 12 d. kartu su Kultūros vertybių globos tarnybos specialistais dalyvavo iškasant partizano V. Venckūno palaikus.
A. Kamarūnas viešai įsipareigojo ieškoti ir surasti ir kitų Lietuvos partizanų bei per II pasaulinį karą žuvusių vokiečių karių palaidojimo vietas.
Nuo 2001 metų dalyvauja įvairiose veiklose – dainuoja Kučiūnų folkloro ansamblyje, kuris 2005 metais tapo varžytuvių „Duokim garo“ laureatu, taip pat gieda Kučiūnų parapijos bažnytiniame chore.
2022 metais A. Kamarūnas vaidino Lazdijų kultūros centro spektaklyje apie Lietuvos partizanus. A. Kamarūnas pasiūlytas apdovanoti „Už pilietiškumą, saugant istorinę tautos atmintį“. A. Kamarūno kandidatūrą apdovanojimui pateikė UAB „Dzūkų žinios“.
Gintaras Bleizgys
Gintaras Bleizgys gimė Druskininkuose 1975 metų liepos 4 dieną. Tų pačių metų rudenį su šeima persikraustė gyventi į Lazdijus, kur abu tėvai dirbo mokytojais Lazdijų vidurinėje mokykloje (dabar – Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija).
Vėliau šeima išvyko gyventi į Druskininkus, tačiau 1983 metais Gintaras su mama atvyko gyventi į Veisiejus. Mama (Alytė Bleizgienė) dirbo vokiečių kalbos mokytoja Leipalingio vidurinėje mokykloje (dabar – Druskininkų savivaldybės Leipalingio progimnazija), vėliau – Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje.
1993 metais G. Bleizgys baigė Veisiejų vidurinę mokyklą (dabar – Veisiejų Sigito Gedos gimnazija) ir išvyko į Vilnių. Vilniaus universitete studijavo lietuvių filologiją, literatūros teoriją, vėliau – verslo vadybą ir administravimą.
Gintaras Bleizgys yra žinomas Lietuvos poetas, rašytojas, eseistas, literatūros kritikas bei kultūros lauko darbuotojas. Jo kūryba įvertinta prestižinėmis literatūros, meno, kultūros premijomis. Gintaras Bleizgys yra išleidęs dešimt poezijos knygų, romaną, dienoraščių tomą bei dvi eseistikos knygas.
Visa šio autoriaus kūryba yra glaudžiai susijusi su Lazdijų rajonu. Tiek romane, tiek dienoraščiuose, eseistikos knygose bei poezijoje autorius pasakoja apie savo vaikystės, paauglystės metus, apie Lazdijų rajono žmones, gamtą. Eseistikos knygose „Estafetė“ ir „Jautis“ bei dienoraščių knygoje „Sūpavimas“ (už šią knygą 2021 m. autoriui paskirta Albino Andrulionio premija) atskleidžiamas visas Lazdijų rajono dabarties ir prisiminimų sankirtų laukas, kuriame meniškai sukomponuotos trijų rajono dešimtmečių ekonominės, kultūrinės, demografinės raidos linijos, aprašomos konkrečios vietovės (Veisiejai, Kučiūnai, Lazdijai ir kt.), piešiami čia gyvenančių žmonių paveikslai, jų charakterių, būdo bruožai.
Gintaro Bleizgio kūryba yra versta į anglų, lenkų, ispanų, italų, rusų ir kinų kalbas. Į anglų kalbą išversti eseistikos kūriniai iš knygų „Estafetė“ ir „Jautis“, pasakojantys apie Veisiejus, ten gyvenančius žmones, gamtą bei šio Lietuvos krašto ypatumus, yra skirti Šiaurės Amerikos ir Australijos angliakalbei publikai, platinami minėtuose žemynuose su leidiniu „Lithuanus“.
Knyga „Jonas Krikštytojas“, kuri išversta į lenkų kalbą (Jan Chrzciciel: poezja. – Warszawa: CONVIVO, 2019), buvo pateikta kaip prestižinės, Krokuvoje teikiamos Nobelio premijos laureatės, lenkų poetės Wislawos Szymborskos vardo literatūrinės premijos nominantė. Knygoje „Jonas Krikštytojas“ (Jan Chrzciciel) Gintaras Bleizgys pasakoja apie skaudžią motinos netektį, vaikystę, gyvenimą Veisiejuose, persikraustymą į Vilnių.
Būdamas tarptautinės rašytojų organizacijos Lietuvių PEN centro prezidentu bei Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos nariu, Gintaras Bleizgys skatina bei vykdo aktyvią iš Lazdijų rajono kilusių arba su šiuo rajonu susijusių menininkų aktualizavimo, jų kūrybos sklaidos bei tyrinėjimų veiklą.
G. Bleizgio kandidatūrą apdovanojimui pateikė Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Artūras Margelis.
„Dzūkų žinių“ informacija