Irma Gurevičienė,
Rudaminos tradicinių amatų centro kultūrinės veiklos administratorė
Lazdijų rajone pasklido pykčio, pavydo, šmeižto ir panašių dalykų „epidemija“. Draugai tapo ne draugais, kaimynas kaimyno nesisveikina, giminės ir šeimos susiskaldė.
Mes visi esame Lazdijų krašto žmonės, aš tikiu, kad kiekvienas iš jūsų mylite savo kraštą. Gal vienas taip, kitas kitaip, betgi meilės rūšių ir yra labai daug… Viskas gerai, mes kiekvienas esame asmenybė, esame labai skirtingi. Mes vis reikalaujame, kad mums to ir dar ano reikia, kad tas ir dar anas privalo mums padėti ar už mus kažką padaryti.
Aš galvoju, kad viskas prasideda nuo mūsų pačių. Daug kas priklauso nuo mūsų požiūrio į gyvenimo vertybes, pasaulio suvokimo sampratą. Pirmadienį minėjome Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Tai puiki proga visiems pamąstyti, ką mes kiekvienas padarėme šiuo atveju, kad Lazdijų krašte gyventi būtų gera. Vienas žmogus man yra pasakęs, jog vertinti, kad kažkas gerai ar blogai padaryta, yra lengviausia, bet visgi kažkas stengėsi, suko galvą, kaip tai padaryti, ir tikrai jis tikėjosi geriausio rezultato. Tai reikia vertinti, kad dėl mūsų kažkas stengiasi. Pirmiausia gerbkime save, tada gerbsime ir kitus.
Lazdijų rajono bendruomenę palyginsiu su šeima. Kas geriausiai žino, ko reikia šeimai, kokios stipriosios ar silpnosios jos pusės? Tai geriausiai žino tos šeimos nariai. Taigi tik Lazdijų krašte gyvenantis žmogus gali suprasti, ko reikia mūsų kraštui, kuo mes esame stiprūs, o kur mums dar reikia pasitempti. Mūsų krašte yra daug išmintingų, kūrybingų įvairių profesijų žmonių.
Dirbkime visi kaip komanda, kad Lazdijų rajone gyventi būtų gera. Yra sakoma, kad gerus darbus atsimena ilgai, o blogus dar ilgiau. Kodėl mes visi kalbame tik apie blogus dalykus? Juk Lazdijų krašte tiek daug gerų darbų padaryta. Apsidairykite aplinkui, ar tikrai pas mus taip blogai?.. Kiekvienas kaimas ar miestelis daugiau ar mažiau Lazdijų rajone eina į priekį.
Žmogų vertinu pagal jo darbus, nes „liežuviais mala“, kas nieko nedaro. Mylėkime savo kraštą ne žodžiais, o darbais.