Vasaros karščiams įsibėgėjus, o gyventojams masiškai renkantis poilsį prie ežerų, mokslininkai teigia, kad karštas ir protarpiais stipriai lietingas klimatas padidina ežerų užterštumo riziką, tuo metu Higienos institutas tikina, kad šiais metais vanduo Lietuvoje švaresnis nei pernai.
„Galiu pasakyti, kad šita vasara netgi mažiau (užterštų ežerų turi nei praeitais metais – BNS) vertinant visas stebimas maudyklas, kurių yra 121. Buvo nustatoma tarša, bet ir rečiau, ir mažiau paviršinių vandenų turėjo tą taršą“, – BNS teigė Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vadovė Gražvydė Norkienė.
Anot jos, paviršiniai šalies vandens telkiniai mažiau užteršti dėl to, kad didėja žmonių sąmoningumas.
„Daug faktorių – gal savivaldybės tiesiog geriau susitvarkė pakrantes, gal paprasčiausiai žmonės jau suvokė ir suprato, kad vengs laukinius paukščius maitinti prie maudyklų“, – teigė G. Norkienė.
Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, etnologas, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka BNS teigė, kad atšilus orams vandenyse geresnės sąlygos veistis įvairioms bakterijoms, greičiau auga dumblas, o ši vasara – ypač pavojinga.
„Visų pirma, deguonies mažėja vandenyje, tai panašiai kaip žiemą gali pradėti dusti žuvys, mikroflora labai dauginasi,
dumbliai, pavyzdžiui, pradeda vanduo žydėti. Labai daug kas pasikeičia. Kai kurie dumbliai žmogui yra pavojingi. (…) Taip pat visokios bakterijos, ir žmogui pavojingos bakterijos, pradeda daugintis, tad šiltame vandenyje galima užsikrėsti Dievas žino kuo“, – sakė jis.
Anot L. Klimkos, ryškus skirtumas matomas tuose telkiniuose, kur vandens temperatūra siekia 20 laipsnių, o gylis – mažiau nei 15 metrų. Mokslininko teigimu, esamas Lietuvos klimatas taip pat nepalankus tuo, kad staigios ir stiprios liūtys į telkinius suneša įvairių nešvarumų iš aplinkos.
„Geriausia pasiieškoti gilių ežerų, kur didesnės gelmės, tada ten įšilimas menkas, ypač jeigu vėjuota, tai vanduo gerai susimaišo. (…) Kur mažiau žmonių, tikrai saugiau, nes kai kurie patogeniniai mikrobai nuo vienų žmonių pereina į kitus, na, ir patys žmonės kartais higienos nesilaiko“, – aiškino L. Klimka.
„Didesnių ežerų geriau ieškoti arba miško ežerėlių, kurie medžių užstoti, mažiau saulės gauna“, – pridūrė jis.
G. Norkienės teigimu, maudantis užterštame ežere galima užsikrėsti įvairiomis odos ligomis, taip pat plaukiojant netyčia atsigerti užteršto vandens ir apkrėsti virškinamąjį traktą, o labiausiai pasisaugoti reikėtų turintiesiems silpnesnį imunitetą.
„Infekcijos gali būti tiek virškinamojo trakto, tiek patekęs vanduo į akis, ausis gali sukelti uždegimus. (…) Yra tos tokios pažeidžiamesnės grupės su silpnesniu imunitetu, vaikų nesusiformavęs pilnai imunitetas, vyresnio amžiaus žmonių grupė (…) ir yra tie žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis“, – sakė G. Norkienė.
„Mano patarimas, geriausia iš kaimo šalto šulinio pasisemt vandens ir ant galvos jį apsipilt, tada ir atsigaivinsi tikrai, nes šuliny požeminis vanduo visada šaltas ir visada švaresnis yra, neturintis bakterijų, bacilų. Tai tokiu būdu geriausia atsigaivinti, o paplūdimyje tai rizikos faktorius neabejotinai didėja“, – apibendrino L. Klimka.
Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro duomenimis, rugpjūčio pirmoje pusėje iš 114 ištirtų maudyklų vandens kokybė neatitiko Paežerių ežero (Vilkaviškio rajone) ir Šventosios upės (Anykščių rajone) paplūdimių maudyklose.
Ištyrus 96 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę rugpjūčio 7 dieną rastas didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius Babruko ežero (Trakų rajone) vandenyje, tačiau po trijų dienų pakartotinai atlikus tyrimą vandens kokybė atitiko reikalavimus.