Tamsioji darbo viešumoje pusė
• Ką jūs čia rodot.
• Tavo balsas netinka žinioms.
• Tave sendina.
• Gyvenime atrodai geriau nei ekrane.
• Kas ten jus taip rengia.
Šie ir kiti komentarai yra įprasta darbo eteryje dalis.
Prieš įsidarbindama girdėjau daugybę patarimų, kaip nereikia kreipti dėmesio į išorės komentarus.
Susitaikyti, kad kiekvienas pilietis, net ir tas, kuris su žiniasklaida neturi nieko bendro, turės savo nuomonę apie tai, ką savo darbe darai blogai.
Per daug raukaisi, per daug pikta.
Per daug švelni.
Per neemocionali.
Per daug emocionali.
Vakar kalbėjai per greitai, o šiandien – per lėtai.
Mažiau jaudinkis, atsipalaiduok. Būk natūralesnė.
Pamiegojus kelias valandas stengiesi susifokusuoti į tai, ką turi daryti, nepriklausomai nuo to, ar koks nors gerb. pilietis iš miesto X tą rytą nubudęs nuspręs parašyti asmeniškai, jog spalva X tau absoliučiai netinka ir prideda papildomus 10 metų.
Mintyse palinki gero ryto ir tęsi savo darbo dieną.
„Čia jautriems ne vieta“, – teko girdėti ne kartą.
Save laikau pakankamai jautria.
Vis dėlto, kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad mus apibrėžia visai kiti dalykai, nei piliečio X, Y, Z nuomonė apie tai, kas mes esame, kaip dirbame, ar kokie, kažkienio subjektyvia nuomone, turėtume būti.
Monika
@monikapasakoja