Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt pateikiamas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI) papildytas 2022 m. duomenimis. Į TOP savivaldybių penketuką pagal bendrą gyvenimo kokybę 2022 m. sugrįžo Birštono savivaldybė, išstūmusi iš jo Neringą, o Klaipėdos miestas pakilo į 3-ą poziciją, apsikeisdamas vietomis su Kauno rajonu. Pirmos dvi vietos liko tos pačios – Vilniaus miestas ir Kauno miestas.
GKI sudarytas iš 40 rodiklių* 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2022 m.
*Pastaba. Siekiant tiksliau atspindėti gyvenimo kokybę savivaldybėse, 2024 m. buvo atlikti GKI pakeitimai, atnaujinant 2022 m. duomenis: iš sub-indekso „Viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas“ buvo atsisakyta rodiklio Į paviršinius vandenis išleistų užterštų (nevalytų) ir nepakankamai išvalytų ūkio, buities ir gamybos nuotekų dalis bendrame nuotekų sraute dėl sumažėjusio jo aktualumo.
TOP 5 savivaldybės pagal aukščiausią GKI ir sub-indeksus
2022 m. pirmoje GKI vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė su 1,0014 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0,58. Lyginant su 2021 m. duomenimis, TOP 5 išliko beveik tos pačios savivaldybės, tik lyderių gretas papildė Birštono savivaldybė, paskutinį kartą į TOP 5 iškopusi 2018 metais. 2022 m. 2-oje vietoje išliko Kauno m. savivaldybė (0,797), 3-oje – Klaipėdos m. (0,779), 4-oje – Kauno r. (0,774) (Klaipėdos miestas ir Kauno rajonas apsikeitė vietomis) ir 5-oje – iš 7 pozicijos pakilusi Birštono savivaldybė (0,74) (vietoje šioje pozicijoje buvusios Neringos savivaldybės).
Vertinant savivaldybes pagal atskiras sritis tarp lyderių patenka ir žemesnes pozicijas užimančios savivaldybės. Materialinės gyvenimo sąlygos 2022 m. geriausios buvo: 1 vieta – Vilniaus m. (0,375), 2 vieta – Kauno r. (0,35), 3 vieta – Kauno m. (0,339), 4 vieta – Vilniaus r. (0,328), 5 vieta – Birštono savivaldybė (0,32), pakilusi iš 7 pozicijos. 2021 m. savivaldybės pagal šį sub-indeksą rikiavosi taip: Vilniaus m. (0,396), Kauno r. (0,355), Kauno m. (0,351), Klaipėdos r. (0,338) ir Vilniaus r. (0,337).
Pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso reikšmes 1-ą vietą nuo 2013 m. stabiliai ir toliau užima Vilniaus m. (0,3) savivaldybė, toliau rikiuojasi Mažeikių r. (0,216), Klaipėdos m. (0,172), Neringos (0,156) ir Kauno m. (0,154) savivaldybės. 2021 m. savivaldybės pagal šį sub-indeksą rikiavosi taip: Vilniaus m. (0,314), Klaipėdos m. (0,178), Neringos (0,16), Kauno m. (0,152) ir Mažeikių r. (0,143).
Pagal sveikatos paslaugų sub-indekso reikšmes antrus metus iš eilės lyderiauja Palangos m. (0,093) savivaldybė, toliau rikiuojasi Šiaulių m. (0,074), Kauno m. (0,074), Klaipėdos m. (0,072), Panevėžio m. (0,072) savivaldybės. Pastaroji iš lyderių išstūmė Vilniaus miestą, kuris 2022 m. užima 7 poziciją. 2021 m. savivaldybės pagal šį sub-indeksą rikiavosi taip: Palangos m.(0,088), Kauno m. (0,079), Šiaulių m. (0,072), Klaipėdos m. (0,071) ir Vilniaus m. (0,068);
Pagal švietimo paslaugų sub-indekso reikšmes Kauno m. (0,0638) užima 1 vietą, toliau rikiuojasi 2021 m. 11-ą vietą šioje srityje užėmusi Pakruojo r. (0,0627) savivaldybė, 3 vietoje – iš 7 pozicijos pakilusi Marijampolė (0,0608), 4 vietoje – iš 6 pozicijos pakilęs Birštonas (0,0599), bei 5 vietoje – iš 1 pozicijos nusileidęs Vilniaus m. (0,0598). 2021 m. savivaldybės pagal šį sub-indeksą rikiavosi taip: Vilniaus m. (0,067), Kauno m. (0,067), Panevėžio m. (0,059), Klaipėdos m. (0,059), Palangos m. (0,058).
Pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso reikšmes savivaldybės rikiuojasi taip: antrus metus iš eilės lyderio poziciją išlaikanti Neringos savivaldybė (0,1367), Kauno r. (0,1197), Vilniaus r. (0,117), Trakų r. (0,1112), Vilniaus m. (0,1037). 2021 m. savivaldybės pagal šį sub-indeksą rikiavosi taip: Neringos (0,131), Kauno r. (0,105), Klaipėdos r. (0,103), Vilniaus r. (0,092) ir Trakų r. (0,086).
Pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indekso reikšmes nuo 2014 m. pirmauja Neringos (0,1328) savivaldybė, Birštonas – 2 vietoje (0,1285), Druskininkai – 3 vietoje (0,101), 4 vietoje – iš 10 vietos pakilęs Rietavas (0,0937), 5 vietoje – iš 6 pozicijos pakilęs Klaipėdos miestas (0,0929). 2021 m. savivaldybės pagal šį sub-indeksą rikiavosi taip: Neringos (0,138), Birštono (0,124), Druskininkų (0,105), Joniškio r. (0,091), Alytaus m. (0,089).
Žemiausią GKI ir sub-indeksus turinčios savivaldybės
Žemiausias pagal bendrą gyvenimo kokybę GKI rodiklis 2022 m. buvo nustatytas Skuodo r. (0,452) savivaldybėje. Toliau seka Kalvarijos (0,453), Vilkaviškio r. (0,464), Lazdijų r. (0,473) ir Kelmės r. (0,476) savivaldybės. Tačiau vertinant savivaldybes, esančias žemiausiose GKI pozicijose. pagal atskiras sritis tarp visų savivaldybių, matyti, kad Skuodo r. savivaldybė užima gana aukštą – 10 vietą – pagal švietimo paslaugas, Kalvarijos savivaldybė – 19 vietą pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksą. Pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksą Kelmės r. užima 15 vietą, Skuodo r. – 16 vietą, Vilkaviškio r. – 32 vietą, Kalvarijos savivaldybė užima 35 vietą pagal sveikatos paslaugas.
Pagal materialinių gyvenimo sąlygųsub-indeksą žemiausias vietas užima šios savivaldybės: Kalvarijos (0,222), Varėnos r. (0,226), Vilkaviškio r. (0,23), Šalčininkų r. (0,233), Lazdijų r. (0,237).
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso apačioje yra šios savivaldybės: Skuodo r. (0,011), Lazdijų r. (0,013), Zarasų r. (0,018), Vilkaviškio r. (0,019), Ignalinos r. (0,02).
Sveikatos paslaugų sub-indekso žemiausias vietas užima šios savivaldybės: Skuodo r. (0,028), Pagėgių (0,0344), Kazlų Rūdos (0,0346), Alytaus r. (0,0348), Kalvarijos (0,035).
Švietimo paslaugų sub-indekso žemiausias vietas užima šios savivaldybės: Neringos (0,0234), Alytaus r. (0,03), Šalčininkų r. (0,032), Vilniaus r. (0,0328), Kalvarijos (0,034).
Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso žemiausias vietas užima šios savivaldybės: Skuodo r. (0,031), Ignalinos r. (0,032), Kelmės r. (0,038), Biržų r. (0,044), Anykščių r. (0,045).
Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indekso žemiausias vietas užima šiossavivaldybės: Mažeikių r. (0,06), Kalvarijos (0,0623), Akmenės r. (0,0626), Radviliškio r. (0,067), Šilutės r. (0,07).
Papildoma informacija:
• GKI pirmą kartą viešai pristatytas 2021 m. lapkritį.
• GKI sudarytas iš 40 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.
• Savivaldybių GKI sudarytas siekiant įvertinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalies savivaldybių. Tokio išsamaus įrankio, kuris leistų palyginti bet kurią savivaldybę su kitomis panašiomis, apskrities ar tiesiog visomis 60 Lietuvos savivaldybėmis šešiose srityse ir matyti pokyčius, Lietuva iki šiol neturėjo.
• Tikimasi, kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo. Taip pat – kad naudojant GKI rodiklius ir kiti socialiniai partneriai, akademinės institucijos, įstaigos bei organizacijas aktyviau įsitrauks į viešojo valdymo problemų sprendimus.
Vertinimas atliktas įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“ (Nr. 04-004-P-0001).
Projekto tikslas – išanalizuoti savivaldybių palyginamuosius rodiklius ir duomenis, siekiant sukurti prielaidas įrodymais grįstų sprendimų priėmimui, leidžiančių mažinti fiskalinį atotrūkį tarp savivaldybių bei didinti savivaldybių pajamas bei optimizuoti tęstinės veiklos lėšas. Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
Finansų ministerijos informacija