Praėjusį šeštadienį šventėme ir minėjome vieną svarbiausių datų per ištisus metus – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Valstybės dieną, visa Lietuva ir užsienyje gyvenantys lietuviai vienu metu giedojo „Tautišką giesmę“. Tai iš tiesų visai valstybei ir jos žmonėms išskirtinė ir neeilinė diena.
Šios dienos proga visos lietuviškos televizijos stengėsi parengti žiūrovams kuo įdomesnę ir šventiškesnę programą, o bene geriausiai tokiu atveju tinka filmai ir koncertai. Valstybės dienos proga itin pasistengti turi nacionalinis transliuotojas LRT. Kaip banaliai beskambėtų, jis yra išlaikomas visų mokesčių mokėtojų. Ir ką jūs sau galvojate?! Nacionalinis transliuotojas taip pasistengė, kad maža nepasirodė. Liepos 6-ąją vakare pačiu geriausiu laiku buvo rodomas sovietinės Lietuvos kino šedevras „Niekas nenorėjo mirti“!!! Taip, taip, akys jūsų neapgavo ir norėdami tuo įsitikinti dar kartą perskaitykite prieš tai parašytą sakinį. Valstybės dieną buvo rodomas filmas apie gerus stribus ir blogus partizanus, šiame „šedevre“ paniekinamai vadinamus banditais, apie dorus komunistus ir niekšus buržuazinius nacionalistus, apie šlovingus kolchozų laikus!
Iš pradžių apie tai išgirdęs net nenorėjau patikėti, kad tai tiesa, bet deja, deja… Štai jums, mielieji, ir puikioji, naujoji, išgirtoji ir išliaupsintoji LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Kai kas pasakys, kad ne ji sudarinėja programų tinklelį ir dėl tokio akibrokšto neturi atsakyti, bet M. Garbačiauskaitės-Budrienės apgailestavimas, kad rodyti tokį filmą kaip „Niekas nenorėjo mirti“ Valstybės dienos proga buvo netinkamas sprendimas, tėra biurokratinis atsikalbinėjimas. Taip, ji teigė, kad kažkas dėl to bus nubaustas. Pirmiausia atsakomybę dėl tokio žiauraus antausio visiems Lietuvos patriotams turėtų prisiimti pati ponia generalinė direktorė, bet matyt, kad ji neturi nei sąžinės, nei drąsos… Mažiausiai, ką ji turėjo padaryti po tokio akibrokšto, tai įteikti atsistatydinimo pareiškimą, o už jos skyrimą atsakinga institucija tegul sprendžia, ką tokiu atveju daryti.
Norisi tikėti, kad filmo „Niekas nenorėjo mirti“ rodymas Liepos 6-ąją tebuvo klaida, apsirikimas ar nelemtas atsitiktinumas, bet kažkodėl nepalieka tamsios mintys, kad tai buvo padaryta specialiai ir gerai apgalvojus. Liūdniausia, kad šis filmas vadinamas šedevru! Atleiskit, mielieji, kaip galima filmą, kuriame niekinami mūsų tikrieji didvyriai partizanai, vadinti šedevru? Kada režisieriaus talentas panaudojamas klastoti mūsų istoriją, tai yra dar blogiau. Tokį filmą rodyti ir eilinę dieną galima tik tuomet, kai prieš jį yra surengiama istorikų, politikų, dar gyvų partizanų diskusija apie tragiškus Lietuvai pokario laikus.
Ar galite įsivaizduoti, kad kokios nors Izraelio televizijos eteryje būtų rodomas filmas apie šaunius fašistus ir blogus žydus? O nacionalinė Kroatijos televizija kokios nors valstybinės šventės proga rodytų „šedevrą“ apie šauniuosius serbų karius?
Nejaugi nacionalinis transliuotojas taip jau neturi nieko įdomaus parodyti Valstybės dienos proga? Rodykite „Herkų Mantą“ ar net „Velnio nuotaką“, bet ką, tik kad nežemintumėte mūsų „šedevrais“ apie gerus stribus ir blogus partizanus, nes LRT nežino, koks iš tikrųjų skausmas yra žiūrėti „Niekas nenorėjo mirti“.
Algi,tu esi IDIOTAS.