Daugiausiai civiliai žmonės, kurie po Antrojo pasaulinio karo savanoriškai pasitraukė į pogrindinį kovoti su sovietiniais okupantais.
Merkinės Kryžių kalnelyje vykstant memorialo darbams, artimųjų ir istorijos puoselėtojų bendruomenė kelia klausimą – ar pirmiausia neturėtų būti surasti, ištirti ir oriai palaidoti žuvę laisvės kovotojai.
Tai pasakojimas apie žmones, pasirinkusius kovą tada, kai vilties buvo mažiausiai.
Gruodžio 14 d. Merkinėje ir Kasčiūnuose vyks renginiai, skirti vienai didžiausių partizanų puolamųjų operacijų Lietuvoje – Merkinės mūšiui – atminti.
Šventežeryje prasidėjo unikali istorinės atminties išsaugojimo iniciatyva – vietos bendruomenės ir mokslininkų pastangomis ieškoma pokario metais žuvusių partizanų ir jų rėmėjų palaidojimo vietų.
Birželio 19 d. 14 val. Alytaus miesto senamiesčio skvere, prie paminklo Dainavos apygardos partizanams atminti, visuomenei bus pristatyta kilnojamoji paroda „Mūsų jėga – mūsų sielose.
Vardan istorinės atminties Lietuvos partizanų ir jų ryšininkų amžinojo poilsio vietos pradėtos žymėti išskirtiniu antkapiniu ženklu „Lietuvos partizanas“.
Merkinėje, miškelyje tarp Kryžių kalnelio, kur sovietų pakalikai užkasinėdavo nukankintus partizanus, ir miestelio kapinaičių, archeologai atkasė neįtikėtiną radinį – net penkių laisvės kovotojų palaikus.
Artimųjų, alytiškių ir šūvių salvėmis į amžinojo poilsio vietą palydėtas J. Padegimas-Upelis.
Maloniai kviečiu Jus atvykti į dokumentinio filmo Juozas Jakavonis-Tigras pristatymą, kuris vyks kovo 3 d. 15 val. kino teatre „Dainava“, Sporto g. 2, Alytus.
Vitkaus-Kazimieraičio paieškų atomazga.
Paskutinį vasaros penktadienį Kapčiamiesčio kapinėse amžino poilsio palydėti du šiame krašte gimę partizanai.
Paskutinį vasaros penktadienį Kapčiamiesčio kapinėse amžino poilsio palydėti du šiame krašte gimę partizanai
Paskutinį vasaros penktadienį Lazdijų rajone Kapčiamiesčio kapinėse amžino poilsio palydėti du šiame krašte gimę partizanai – Juozas Barkauskas-Vėjūnas (1928–1949) ir Petras Bankieta (1918–1947), turėjęs slapyvardžius Medinis, Kanapynas.
Penktadienį, rugpjūčio 25 dieną, Lazdijų rajone Kapčiamiestyje vyks partizanų Petro Bankietos ir Juozo Barkausko palaikų laidotuvės.
Kiekvieną kartą, kai minimi partizanai, visada reikia pabrėžti, kad jeigu ne mūsų tikrųjų didvyrių pasipriešinimas sovietams, dabartinės savo nepriklausomybės nebūtume turėję.
Alytuje paminėtos vieno žymiausių Lietuvos partizanų Kazimiero Pyplio-Mažyčio 100-osios gimimo metinės.
J. Gegužis-Diemedis žuvo 1951 m. rugsėjo 27 d. Veisiejų r. (dabar – Lazdijų r. sav.) Bestraigiškės miške MGB 2-N valdybos surengtoje provokacijoje, panaudojus suimtą Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vado adjutantą ir agentų smogikų grupę.
Palaikų paieškas vykdė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir VŠĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“, partizanų tapatybės nustatytos DNR mėginių sugretinimo metodu ir antropologiniais tyrimais.
Prie svarbaus atradimo daug prisidėjo žinomas mūsų krašto patriotas, Sapiegiškių kaimo gyventojas Albinas Kamarūnas.
Prie svarbaus atradimo daug prisidėjo žinomas mūsų krašto patriotas, Sapiegiškių kaimo gyventojas Albinas Kamarūnas.
Kokio atlygio galėjo tikėtis partizanai, eidami į miškus, guldydami galvas už Tėvynę? Ko galėjo laukti iš sovietų pavergtos, komunistų, stribų ir išdavikų valdomos Lietuvos?
Tauro apygardos Vytauto rinktinės 4-oji kuopa pokario rezistencijoje suvaidino ypač svarbų vaidmenį.
Lazdijų rajono savivaldybės viešoji biblioteka sėkmingai įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Lazdijų rajono savivaldybės remiamą projektą Andrulionių giminės atminimui įamžinti.
Praėjusią savaitę lazdijiečiai ir rajono svečiai iškilmingai paminėjo Kalniškės mūšio 77-ąsias metines.
Šiandien galime nevaržomai kirsti Lenkijos ir Lietuvos sieną, bet sunku mums būtų įsivaizduoti, kaip ji atrodė ankstyvojo pokario laikais.
Lazdijų krašto nuostabioje vietoje, Veisiejų seniūnijoje, 2022 m. gegužės 7 d. vyko Lietuvos partizanams pagerbti skirtas renginys, kuriame dalyvavo ir gausus būrys alytiškių.
Pirmasis pasaulinis karas pakeitė Europos geopolitinę situaciją ir sudarė galimybę Lenkijai ir Lietuvai atgauti prarastą nepriklausomybę. Naujai susiklosčiusi padėtis teikė lenkams naujų vilčių. Dauguma jų net neįsivaizdavo, kad atkurta Lenkija gali būti ne su Abiejų Tautų Respublikos sienomis. To siekė ne tik lenkų Regentų taryba, bet ir visas jų politinis elitas. Lietuvių „separatizmas“ buvo lenkų … Skaityti toliau
