Dzūkų žinios

Vyriausybės naujienos

Dalintis:
(Juliaus Kalinsko / ELTA nuotr.)

Vyriausybė pritarė papildomų lėšų skyrimui gynybos sistemoms bei sutartam mokytojų atlyginimų didinimui nuo rugsėjo

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui skirti papildomų lėšų būtiniems gynybos sistemų pirkimams bei sutartam mokytojų atlyginimų didinimui nuo rugsėjo 1 d. Tiek Krašto apsaugos ministerijos, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymams įgyvendinti skiriama 168 mln. eurų. Vertinant pagal naujausias ekonomikos prognozes, su šiomis papildomomis lėšomis gynybos finansavimas šiemet pasieks 3 proc. Lietuvos Bendrojo vidaus produkto (BVP), o mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimai – 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU).  

„Praėjusią savaitę Seime priėmus mūsų parengtą Gynybos fondo paketą bei atnaujinus ekonomikos projekcijas matome, kokiems ilgalaikiams projektams turime tvarų finansavimą ir su jais galime startuoti jau šiemet. Pasinaudojame Biudžeto įstatymo suteiktais įgaliojimais ir skiriame papildomą finansavimą iš skolintų lėšų išankstiniams mokėjimams reikalingų trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų bei pėstininkų kovos mašinų įsigijimui. Dėl šio sprendimo šiemet pasiekiame 3 proc. BVP finansavimo gynybai kartelę“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministerija atliepia Krašto apsaugos ministerijos prašymą skirti 136 mln. eurų spartesniam svarbių ginkluotės projektų įgyvendinimui. Iš šios 51 mln. eurų bus nukreipti išankstiniams mokėjimams už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, dar 45 mln. eurų – už mobilaus trumpo nuotolio oro gynybos sistemas bei 40 mln. eurų – už pėstininkų kovos mašinas.

Mokytojams atlyginimai šiemet pasieks 130 proc. VDU

„Pagal atnaujintas Lietuvos ekonomikos projekcijas įvertinome, kiek šalia biudžete numatytų asignavimų reikia papildomų lėšų Vyriausybės tikslui dėl mokytojų atlyginimų dydžio įgyvendinti. Todėl skiriame papildomą finansavimą didinti mokytojų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimus, pakeliant juos nuo rugsėjo 1 d. iki 130 proc. VDU“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministerija naudodamasi Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo suteiktais įgaliojimais skolintis valstybės vardu įgyvendina Vyriausybės duotą pažadą mokytojams ir skiria 31,9 mln. eurų mokytojų atlyginimams didinti, pasiekiant, jog mokytojų ir pedagoginių darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, vertinant pagal naujausias ekonomines prognozes.

Vyriausybė pritarė įstatymų pakeitimams atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemai tobulinti

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam įstatymų pakeitimų paketui, tobulinančiam atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą. Daugelis pakeitimų susiję su apmokestinamųjų gaminių, ypač padangų, taip pat alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybės stiprinimu, taip pat su efektyvesniu komunalinių atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemos  veikimu.

Kas keistųsi tvarkant padangų, filtrų ir amortizatorių atliekas ir eksploatuoti netinkamas transporto priemones?

Padangų, filtrų, amortizatorių atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą siūloma organizuoti tik kolektyviai. Padangų, filtrų ir amortizatorių gamintojas ar importuotojas šių gaminių atliekų tvarkymui organizuoti galės pasirinkti skirtingas organizacijas.

Numatoma, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonės ir transporto priemonių gamintojų ir importuotojų organizacijos turės įvykdyti aplinkos ministro nustatytas kokybines užduotis.

Atliekų tvarkymo įstatyme padangų gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas turėtų vykdyti ir transporto priemonių gamintojai bei importuotojai, kuriems netaikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, ir komplektinių ratų (ratlankių su padangomis) gamintojai bei importuotojai. Ši nuostata nebūtų taikoma padangų restauruotojams, atnaujinantiems Lietuvos vidaus rinkai jau tiektas padangas (ne padangų atliekas).

Dar vienas siūlymas – padangų gamintojams ir importuotojams nereikės dengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo išlaidų, jos bus finansuojamos rinkliavos lėšomis.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės nemokamai priimtų tik iš gyventojų buityje susidarančių automobilių, motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekas.

Kas keistųsi tvarkant alyvos atliekas?

Siūloma alyvos gamintojus ir importuotojus įpareigoti vykdyti kiekybines alyvos atliekų naudojimo ir perdirbimo užduotis.

Įmones, savo reikmėms įvežančias į Lietuvos teritoriją ar joje pagaminančias ne daugiau kaip 25 litrus alyvos per kalendorinius metus, numatoma atleisti nuo Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų pareigų alyvos gamintojams ir importuotojams.

Kas keistųsi tvarkant elektros ir elektroninės įrangos atliekas?

Siūloma nustatyti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojai, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir tvarkomų atliekų rūšis, privalėtų turėti atitinkamus Europos standartų sertifikatus minėtų atliekų surinkimui, gabenimui, tvarkymui ir pakartotiniam naudojimui.

Numatoma, kad elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams ar jų organizacijoms nereikės dengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo išlaidų, jos bus finansuojamos rinkliavos lėšomis.

Kas keistųsi tvarkant tabako gaminių, jų filtrų atliekas?

Siūloma nustatyti, kad gamintojai ir importuotojai Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą finansavimo pareigą privalės vykdyti kiekvienais metais, pervesdami lėšas už praėjusius kalendorinius metus. Finansiniai įnašai būtų mokami pagal daugiametes fiksuotas sumas. Dėl to gamintojams ir importuotojams kiekvienais kalendoriniais metais nebereikėtų sudaryti sutarčių su komunalinių atliekų tvarkytojais dėl atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo.

Pokyčiai, susiję su reikalavimais atliekų tvarkymo įmonėms

Siūloma, kad aplinkos ministras nustatytų išimtis, kokiais atvejais tvarkant nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas nereikia turėti leidimo jų apdorojimui. Išimtys būtų taikomos nesudėtingoms pirminėms atliekų apdorojimo veikloms. Nustatant šias išimtis būtų užtikrinama, kad apdorojant atliekas nekiltų pavojus žmonių sveikatai ir nebūtų pakenkta aplinkai.  

Planuojama nustatyti, kadatliekų vežėjams ir surinkėjams neprivaloma registruotis Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre, kai atliekų surinkimas ar vežimas nėra šių įmonių įprastinė veikla.

Keičiama atliekų surinkimo ir tvarkymo įmokų kainodara

Planuojama, kad į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas galės būti įskaičiuojamos ne tik su komunalinių, bet ir su kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos, įskaitant statybines, neapmokestinamų padangų, pvz., dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg, atliekas.

Patikslinama, kad į rinkliavos dalį, susijusią su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) reguliuojama komunalinių atliekų tvarkymo kaina, būtų įskaičiuojamos regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomų didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių bei kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudos.

Į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos dalį būtų įskaičiuojamos komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo bei plėtros, šių atliekų apdorojimo, taip pat atliekų prevencijai skirtų priemonių įgyvendinimo sąnaudos.

Pasikeitimai, susiję su rūšiuojamuoju surinkimu, savivaldybių motyvavimu

Numatoma, kad Aplinkos ministerija parengs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimo reikalavimus ir rūšiuojamuoju surinkimo būdu surenkamų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų sąrašą, kuriais privalės vadovautis savivaldybės, atliekų tvarkytojai ir turėtojai, gamintojai ir importuotojai, jų organizacijos.

Savivaldybės būtų įpareigotos prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip atliekų turėtojai rūšiuoja komunalines ir kitas buityje susidarančias atliekas.

Siūloma įpareigoti gamintojus ir importuotojus finansuoti ne tik pakuočių atliekų, bet ir kitų antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų) turėtojų aprūpinimą  rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis, taip pat visų iš šių priemonių surinktų atliekų tvarkymą.

Savivaldybes, kurios neįgyvendino Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių, numatoma įpareigoti prisidėti prie Europos Komisijos finansinės sankcijos, kuri būtų skirta Lietuvai už tai, kad nepasiekti Atliekų pagrindų direktyvoje nustatyti tikslai, apmokėjimo.

Pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijų veiklos pokyčiai

Pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančių gamintojų ir importuotojų organizacijos įsteigta kontrolės taryba ir jos nariai būtų įpareigojami pranešti Aplinkos apsaugos departamentui ir Aplinkos apsaugos agentūrai apie nustatytus galimus teisės aktų reikalavimų nesilaikymo atvejus.

Be to, pakuočių organizacijos savo interneto svetainėje kasmet turėtų skelbti apibendrintą informaciją apie kontrolės tarybos atliktų sutartinių įsipareigojimų patikrinimų rezultatus.

Kaip keisis mokesčiai už aplinkos teršimą?

Siūloma patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių tarifą. Eksploatuojant ne keliais judančius mechanizmus, turinčius dokumentus, patvirtinančius jų atitiktį ES išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų ribinėms vertėms, šis mokestis nebūtų didesnis nei eksploatuojant mechanizmus, neturinčius tokių dokumentų.

Taip pat nustatyti ekonominių sankcijų už nuslėptą taršą skyrimo tvarką ir už mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo tvarką, kai mokesčio mokėtojas nuslepia taršą.

Numatyta automatizuoti mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių deklaracijų teikimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinę sistemą.

Siūloma kiekvienais metais apskaičiuojant sąvartyno mokesčiui taikomą vartotojų kainų indeksą mokestinio laikotarpio liepos mėnesio kainas lyginti su 2023 m. liepos mėnesio kainomis.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. fosfogipso atliekų šalinimui sąvartyne siūloma nustatyti mokestį už aplinkos teršimą. Šiuo metu mokestis nėra taikomas.

Įstatymų paketas apima Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos, Rinkliavų įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus. Jiems dar turės pritarti Seimas.

Glaustai siūlomi pakeitimai apibendrinti prezentacijoje.

Patvirtinta Valstybinė aplinkos monitoringo programa šešeriems metams

Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos kartu su kitomis valstybės institucijomis, įvairių sričių ekspertais parengtą Valstybinę aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programą.

Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas norint gauti informaciją, leidžiančią integruotai vertinti gamtinius procesus ir antropogeninį poveikį gamtinei aplinkai bei gamtinės aplinkos kokybę Lietuvos teritorijoje, prognozuoti ir valdyti gamtinės aplinkos būklę, ūkinės veiklos jai daromą įtaką tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

Programoje apibrėžtas tikslas, uždaviniai ir priemonės, kuriems įgyvendinti būtini gamtinės aplinkos būklės stebėjimai nacionaliniu mastu. Taip pat numatyti tikslų, uždavinių ir priemonių vertinimo kriterijai, jų reikšmės, kokios įstaigos už tai atsakingos.

Atsižvelgus į Bendrosios vandens politikos direktyvos reikalavimus ir Europos Komisijos pastabas dėl pavojingų medžiagų tyrimų naujojoje programoje optimizuotas fizikinių-cheminių, biologinių ir hidromorfologinių kokybės elementų tyrimų dažnumas.

Patikslinus bendrų su kaimyninėmis šalimis vandens telkinių ribas, padidintos pavojingų medžiagų tyrimų apimtys, vandens telkinių monitoringo vietų skaičius. Pavojingų medžiagų tyrimų apimtys padidintos ir dėl to, kad vandens telkiniuose pasikeitus sąlygoms neliko galimybės atlikti jų būklės ekspertinio vertinimo.  

Gyvosios gamtos srityje išplėstos Europos Bendrijos svarbos buveinių monitoringo apimtys. Siekiant efektyviai panaudoti žmogiškuosius, finansinius išteklius, surinkti daugiau patikimų duomenų apie gyvosios gamtos būklę, stebėjimai bus atliekami daugiau vietų, buveinių apsaugai svarbiose teritorijose. Keičiamas ir Europos Bendrijos svarbos rūšių stebėjimo vietų skaičius bei dažnumas. Numatytos naujos stebėjimo sritys, pavyzdžiui, ruonių gaišenų tyrimai. Taip pat bus atliekamas ekologinių kompensavimo funkcijų gamtinio karkaso teritorijose pokyčių monitoringas.

Numatyti uždaviniai ir priemonės, skirti stebėti neigiamą antropogeninės veiklos poveikį požeminio vandens telkinių, jūros, priekrantės, upių, ežerų ir tvenkinių būklei, dirvožemio kokybės prastėjimą, biologinės įvairovės nykimą ir neracionalų gyvosios gamtos išteklių naudojimą.

Programoje skiriamas dėmesys tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų iš kitų valstybių grėsmės ir klimato pokyčių įtakos ekosistemoms įvertinimui, stebėjimams. Remiantis jų         rezultatais bus sprendžiamos įvairios aplinkosauginės problemos: didėjančios Baltijos jūros taršos, biologinės įvairovės ir agroekosistemų produktyvumo mažėjimo, šachtinių šulinių užterštumo nitratais, vertingiausių ir ekologiškai jautrių kraštovaizdžio kompleksų nykimo, dėl klimato kaitos ir kitų veiksnių įtakos intensyvėjančių karstinių procesų.

Greiti klimato pokyčiai gali ypač sutrikdyti nusistovėjusį organinės anglies balansą. Todėl programoje numatyta, kad Lietuvoje turės būti atliekami šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dioksido, metano ir azoto oksido koncentracijų ir jų cirkuliacinių srautų virš miško dangos stebėjimai. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamas „Forest 4.0 Teaming“ projektas, kuriantis išmaniąsias miškininkystės inovacijas ir technologijas tvariam miškų naudojimui, leidžia vertinti anglies balanso apskaitą šalies miškuose.

Programa reglamentuoja Valstybinio aplinkos monitoringo įgyvendinimo sistemą, kuria siekiama įgyvendinti įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, taip pat tenkinti svarbiausius nacionalinius informacijos apie aplinkos būklę surinkimo poreikius. Valstybinis aplinkos monitoringas yra plačios geografinės aprėpties, kad būtų galima atlikti kompleksinę analizę nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu.

Rengiant programą atsižvelgta į 2021–2030 m. Nacionaliniame pažangos plane, Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytus tikslus ir uždavinius aplinkos kokybės srityje, Europos Sąjungos ir tarptautinius reikalavimus.

Patvirtinus programą sudarytos galimybės rinkti duomenis apie aplinkos būklę, prognozuoti jos kitimo tendencijas, užtikrinti ne tik visuomenės informuotumą aplinkos būklės klausimais, bet ir kryptingą aplinkosaugos politikos formavimą, pagrįstų ir efektyvių politiką įgyvendinančių priemonių tvirtinimą, aplinkos kokybės nacionaliniu bei Europos mastu valdymą.

Pritarta pasiūlymams, kaip efektyviau naudoti valstybinę žemę

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Žemės įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimams, kurie leis valstybinę žemę naudoti efektyviau ir sudarys sąlygas visuomenei gauti maksimalią naudą. Šiuos pakeitimus paskatino Konstitucinio teismo sprendimas ir identifikuotas teisinio reguliavimo trūkumas.

Įstatymų pakeitimais ištaisoma Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai ir kurios prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai.  Taip pat keičiant poįstatyminius teisės aktus nustatytas nesuderinamumas tarp tam tikrų Administracinio nusižengimo kodekso, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės valstybinės priežiūros įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatų.

Žemės įstatymo projekte didelė dalis nuostatų pakeitimų skirta aiškesniam žemės nuomos (tiek aukciono būdu, tiek ir be aukciono) reglamentavimui.

Siūloma atsisakyti teisės atleisti nuo nuomos mokesčio, kai valstybinė žemė išnuomota aukciono būdu, bei nustatyti, kad sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties šalies pakeitimo kitos šios sutarties sąlygos nebūtų keičiamos.

Numatoma, kad aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype ar jo dalyje pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama, tačiau toks valstybinės žemės sklypas arba jo dalis parduodamas šių statinių savininkui, sumokant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertę. Ši vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Savivaldybės tarybai be aukciono išnuomojant valstybinės žemės sklypą ar jo dalį statiniams, nurodytiems Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1-3 punktuose, eksploatuoti, siūloma suteikti teisę savo biudžeto sąskaita, pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 proc. arba visai nuo jo atleisti.

Žemės įstatymo projekte numatyti nauji valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atvejai: energetikos bendrijai netekus savo statuso ar nevykdant veiklos, kuriai buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas arba jo dalis, taip pat bendraisiais Civilinio Kodekso nustatytais sutarties nutraukimo pagrindais. Siūloma nustatyti, kad įspėjimo dėl sutarties nutraukimo laikotarpiu valstybinės žemės nuomininkas moka valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo dienos, pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir padidinamas 10 proc.

Siekiant, kad sudėtingas priverstinio statinių išpirkimo procesas būtų aiškesnis, Žemės įstatymo projekte išskirti atvejai, kuomet statinius turi išpirkti valstybinės žemės patikėtinis, o kuomet  teritorijų planavimo dokumentą patvirtinęs asmuo ar jo organizatorius, jei tvirtinanti institucija yra Vyriausybė.

Norint sureglamentuoti atvejus, kuomet statiniams, įregistruotiems pagrindiniais daiktais, eksploatuoti išnuomojamas ar parduodamas ne visas valstybinės žemės sklypas, o tik jo dalis, šios žemės sklypo dalys nustatomos ir pažymimos žemės sklypo plane aplinkos ministro nustatyta tvarka,

Žemės įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Parengta pagal Lietuvos respublikos vyriausybės informaciją

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: