Naujas poligonas: kodėl reikia ir kodėl būtent Kapčiamiestis

Kodėl Lietuvai reikia naujo poligono

Lietuvos kariuomenė naujo poligono poreikį išreiškė 2025 m. pradžioje. Šis poreikis tiesiogiai susijęs su divizijos sukūrimu ir didėjančiu sąjungininkų skaičiumi Lietuvoje.

Paprastai kalbant, divizijos pilnas operacinis pajėgumas nėra galimas, jeigu vienetai neturi kur treniruotis – lygiai tas pats galioja ir sąjungininkų buvimui Lietuvoje, kadangi viena iš esminių jų buvimo sąlygų yra realių treniruočių galimybių sudarymas.

Reikia pabrėžti, kad brigados dydžio vienetai centralizuotai gali treniruotis tik Pabradės ir Rūdninkų poligonuose – visos kitos treniruočių vietos yra ne didesnės nei kuopos lygmens ir geografiškai per mažos sutalpinti didesnius vienetus.

Lietuvos kariuomenė didėja ir sunkėja. Įsigyta nauja karinė technika – šarvuočiai, tankai, artilerija. Būtinas poligonas, kuriame vienu metu galėtų treniruotis brigados dydžio vienetas. Tokio poligono šiuo metu nėra.

Dažnai teigiama, kad kaimyninės šalys neturi tokių poligonų, tačiau išanalizavus statistiką matyti, jog Latvija ir Estija turi didesnius mokymo laukus, nors jų kariuomenės yra ženkliai mažesnės.

Geopolitinė būtinybė

Rusijos agresija prieš Ukrainą prasidėjo 2014 m. Ji peraugo į didžiausią invaziją nuo Antrojo pasaulinio karo. Tai atskleidė realias grėsmes regionui. Tuo tarpu Lietuva turi 700 km sieną su Baltarusija ir 300 km su Rusija.

Suvalkų koridorius jungia NATO sąjungininkus kontinentinėje Europoje. Kartu jis skiria Rusiją nuo Kaliningrado per Baltarusiją. Ši zona – interesų susikirtimo taškas. Todėl būtina vystyti gynybos pajėgumus atgrasymo tikslais ir karių treniravimui ten, kur ruošiamasi gintis.

Kodėl būtent Kapčiamiestis

Kapčiamiestis siūlomas dėl strateginės padėties – pietų Lietuvoje, besiribojant su Lenkija ir esant Suvalkų koridoriaus dalyje. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia reikšmingam Lietuvos gynybinių pajėgumų sustiprinimui.

Būtent todėl Lietuvos kariuomenės poligonai yra išdėstyti aplink perimetrą – Pabradė, Rūdninkai, Tauragė ir planuojamas Kapčiamiesčio poligonas. Visos šios karinio mokymo vietovės užpildo gynybinį žiedą ir yra numatytos kaip sudėtinė gynybos linijos dalis. Pietų Lietuvoje tokios infrastruktūros šiuo metu nėra.

Svarstant vietas vertinti keli kriterijai: valstybinės žemės plotas, gyventojų tankumas ir strateginė padėtis. Kitose svarstytose vietose gyveno keli šimtai gyventojų.

Kapčiamiesčio pasirinkimo kriterijai

Lietuvos kariuomenė atrinko kelias tinkamiausias teritorijas ir atliko išsamų vertinimą. Aplinkos ministerija patvirtino, kad vientisų teritorijų, atitinkančių visus karinius kriterijus, Lietuvoje nėra.

Buvo vertinamos 7 teritorijos visoje Lietuvoje pagal įvairius kriterijus: gyventojų skaičių, privataus turto kiekį, kultūros paveldo objektus, rezervatus ir draustinius, gamtosaugos reikalavimus ir karinius poreikius.

Kapčiamiesčio poligono teritorija yra labiausiai visoje Lietuvoje tinkama vieta poligonui dėl kelių priežasčių. Pirma, mažiausias poveikis gyventojams – teritorijoje gyvena 39 gyventojai (2021 m. duomenimis) ir yra apie 100 sodybų. Tai mažiausias skaičius tarp visų vertintų vietų, kur gyvena nuo 137 iki 779 gyventojų.

Antra, tinkamas žemės plotas – planuojama teritorija apima 14 600 hektarų Lazdijų rajono savivaldybėje. Šis plotas pakankamas brigados lygio mokymams su visa reikalinga technika ir ginkluote.

Trečia, strateginė vieta – Kapčiamiestis yra pietų Lietuvoje, netoli Lenkijos sienos ir Suvalkų koridoriaus.

Ketvirta, siūlomoje teritorijoje vienas iš mažiausiai saugomų teritorijų ir kultūros vertybių skaičius.

Trumpai: teritorija pasirinkta todėl, kad joje gyvena mažiausiai žmonių, yra pakankamai vietos, galima plėstis, ir vieta strategiškai svarbi Lietuvos gynybai.

Suvalkų koridoriaus strateginė svarba

Taikos metu poligonas yra mokymo vietovė, skirta palaikyti aukštą padalinių parengtį, tačiau kartu jis suteikia galimybę vietovę fortifikuoti, įsteigiant inžinerinius parkus.

Konflikto ar provokacijų atveju tai leidžia greičiau perkelti pajėgas į operacijos rajoną, o sujungiant gamtinę aplinką – miškus – su inžinerinėmis užtvaromis, būti geriau pasirengus atremti smūgį. Svarbu paminėti, kad Kapčiamiesčio poligone nebūtų vykdomi plyno miško kirtimai.

Geografinė padėtis prie Lenkijos sienos ateityje atveria galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene.

Karas Ukrainoje parodė, jog Rusija karinius veiksmus pradeda vykdyti iš mokymo laukų – pradedant pratybomis poligonuose, o pasiekus reikiamą parengtį pereinant prie konvencinių veiksmų. Būtent todėl Kapčiamiesčio poligonas yra ypač aktualus, kadangi prie pat mūsų sienos yra Gožos poligonas, kurį Lietuvos kariuomenė akylai stebi „Zapad“ pratybų metu.

Poligonas Suvalkų koridoriuje ne didina, o mažina riziką šiam regionui. Kuo stipresni gynybos pajėgumai jautrioje vietoje, tuo mažesnė tikimybė, kad priešininkas ryšis veikti.

Tuščia, neginama teritorija – tai kvietimas agresoriui. Gerai parengta kariuomenė – aiškus signalas, kad esame pajėgūs priešintis.

Karinė infrastruktūra skirta ne karui, o atgrasymui. Priešininkas, matydamas pasiruošusią ir treniruotą kariuomenę, supranta, kad greita ir lengva pergalė neįmanoma. Stipri karinė infrastruktūra ne provokuoja konfliktą, o jį atbaido.

Šiuolaikinė karyba reikalauja integracijos

Šiuolaikinė gynyba apima daugelį domenų – kosmosą, orą, sausumą, jūrą ir tarpinius pajėgumus kaip dronai. Poligone treniruojasi įvairių specialybių kariai: nuo pėstininkų, dronų komandų iki ryšininkų, medikų bei inžinierių. Visi jie gali treniruotis poligone.

Didelis poligono plotas leidžia vienu metu treniruoti skirtingus vienetus ir vystyti jų sąveiką. Be realių pratybų neįmanoma įvertinti karių parengties lygio, trūkstamų kompetencijų ar sąveikos efektyvumo. Kompiuterinės simuliacijos neatstos tikros aplinkos.

Regioninis kontekstas

Poligonų plėtra vyksta visame NATO rytiniame flange. Latvija didina Adaži poligoną ir steigia naujus. Estija turi savo mokymo teritorijas. Lenkija ruošiasi steigti naujus poligonus. Vokietija atnaujina anksčiau užleistas mokymo vietas.

Atsiradus grėsmei valstybės natūraliai reaguoja – ginkluotosios pajėgos didėja ir stiprėja, automatiškai reikia naujų teritorijų treniruotėms.

Dialogas su bendruomenėmis

Valstybės saugumas yra prioritetas, tačiau piliečių pasitikėjimas mumis kaip institucija, taip pat gyventojų keliami pagrįsti klausimai dėl nuosavybės, kompensacijų ir būsimų apribojimų, yra mūsų visų – valstybės reikalas.

Todėl kompromisas yra būtinas, o institucijų pareiga – užtikrinti, kad vietos žmonių gyvenimas būtų sutrikdytas kiek įmanoma mažiau.

Grėsmės, kuriomis gyvena Lietuva, yra realios. Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė toliau eis dialogo keliu ir ieškos kompromiso su gyventojais.

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus rasite: www.kam.lt/duk/kapciamiescio-poligonas/