Jotvingiai – viena seniausių baltų genčių, kurios ištakos siekia I tūkst. pr. Kr. Jie gyveno dabartinės pietvakarių Lietuvos, šiaurės rytų Lenkijos ir vakarų Baltarusijos teritorijose, o reikšmingą jų gyvenamosios erdvės dalį sudarė ir dabartinis Lazdijų kraštas. Šiame regione iki šiol išlikę jotvingių kultūros ir istorijos pėdsakai.
Jotvingiai garsėjo kaip narsūs kariai, ilgus metus gynę savo kraštą nuo kaimyninių tautų antpuolių. Nors nuolat susidurdavo su grėsmėmis, jie atkakliai priešinosi užkariautojams. Kasdienis jotvingių gyvenimas buvo susijęs su žemdirbyste, gyvulininkyste ir prekyba. Jie kūrė gyvenvietes strategiškai patogiose vietose – prie upių, miškų ir piliakalnių, o jų bendruomenės pasižymėjo tvirtomis tradicijomis. Lazdijų rajonas, priklausęs Dainavos kraštui, buvo vienas svarbiausių jotvingių gyvenamųjų regionų. Čia jie gyveno iki XIII a., kai po ilgų kovų buvo galutinai nukariauti, o dalis jų pasitraukė arba susiliejo su kitomis tautomis.
Šiandien Lazdijų rajone galime aptikti jotvingių buvimą liudijančių istorinių objektų. Vieni svarbiausių – piliakalniai, kadaise atlikę gyvenviečių ir gynybinių įtvirtinimų funkciją. Rudaminos piliakalnis laikomas vienu ryškiausių jotvingių gyvenviečių pavyzdžių. Manoma, kad čia gyveno karių bendruomenės. Su jotvingiais artimiau susipažinti kviečia netoli piliakalnio įsikūrusi Rudaminos amatų centre veikianti Jotvingių pažinimo erdvė. Čia per šiuolaikines technologijas, interaktyvius žaidimus, virtualios realybės akinius, išskirtines edukacijas bei ekspozicijas galime sugrįžti į praeitį ir prisiliesti prie jotvingių gyvenimo.
Jotvingių istoriją ir paveldą padeda išsaugoti Kybartų kaime karininko Donato Mazurkevičiaus įkurtas muziejus „Jotvingių kiemas“. Tai unikali vieta, nes čia susieina dvi senosios žemės Jotva (Dainava) ir Sūduva, ribojasi du dabartiniai etnografiniai regionai – Dzūkija ir Suvalkija. Muziejuje eksponuojami ne tik gamtos objektai, menantys jotvingių istoriją, bet ir karo laikų radiniai, senoviniai buities reikmenys.
Pažinti savo krašto istoriją svarbu kiekvienam iš mūsų, nes būtent ji padeda geriau suprasti savo šaknis, tapatybę ir tai, kokioje ypatingoje vietoje gyvename. Domėdamiesi praeitimi, išsaugome ją ateities kartoms ir tampame atsakingais savo krašto istorijos saugotojais.
