Netikėtas radinys basomis išėjus į kiemą
Kiemas atrodė nepriekaištingai – žolė nupjauta, gėlynai išravėti, terasa nušluota. Tačiau vieną rytą gyventoja Vaida, basomis išėjusi ant tako, sustingo išvydusi susirangiusią gyvatę. Ne žaltį, o paprastąją angį – su aiškiai matomu zigzaginiu raštu per nugarą.
„Stovėjau kaip įbesta. Gyvenu čia dešimt metų ir niekada nieko panašaus nebuvo. O dabar – štai, prie pat laiptų“, – pasakojo moteris. Pasak herpetologų, tokie susitikimai retai būna atsitiktiniai. Gyvatės į sodybas užklysta ne be priežasties, o tam tikri dalykai kieme gali paversti jį patrauklia vieta ne tik apsilankyti, bet ir pasilikti.
Maisto likučiai ir kepsninė – masalas graužikams
Mėsos, riebalų ar naminių gyvūnėlių ėdalo likučiai patys savaime gyvačių nedomina. Tačiau jie privilioja graužikus ir vabzdžius, o šie – pagrindinis gyvačių maisto šaltinis.
Kiemai, kuriuose dažnai kepama ant grotelių, o po to aplinka nėra kruopščiai sutvarkoma, greitai tampa pelių ir kitų smulkių gyvūnų traukos centru. O kur pelės – ten anksčiau ar vėliau pasirodo ir gyvatės.
„Po kiekvieno grilio sezono pradedu gauti skambučių. Žmonės nustemba, bet grandinė labai paprasta: maistas pritraukia pelę, o pelė – gyvatę“, – aiškino aplinkosaugos specialistas Kęstutis. Lietuvoje dažniausiai sutinkama paprastoji angis – vienintelė nuodinga gyvatė šalyje – mėgsta šiltus ir ramius kampus šalia maisto šaltinio, tad netvarkinga kepsninės zona jai gali tapti puikia vieta įsikurti.
Pūvantys vaisiai po medžiais
Vasaros pabaigoje ir rudenį soduose gausu nukritusių obuolių, slyvų ar kriaušių. Ant žemės gulintys ir pūti pradedantys vaisiai skleidžia kvapą, kuris vilioja vabzdžius ir smulkius graužikus. Tai – dar viena grandis maisto grandinėje, kurią seka ir gyvatės.
Nors keli nukritę obuoliai gali atrodyti kaip smulkmena, specialistai pabrėžia, kad būtent tai sukuria idealias sąlygas ropliams. Šiltomis dienomis fermentacijos procesas spartėja, kvapai sklinda plačiau, tad ir nekviestų svečių tikimybė didėja. Tai ypač aktualu Dzūkijos sodybose, kur sodai yra neatsiejama aplinkos dalis.
Netvarkingos krūvos ir drėgmė – idealios slėptuvės
Karštomis dienomis gyvatės ieško vėsių ir drėgnų vietų pasislėpti. Šlapių lapų krūvos, senos lentos, statybinės atliekos, komposto dėžės be dangčio ar tiesiog aukštesnė žolė patvoryje joms tampa puikiais namais.
„Žmonės dažnai nesupranta, kad krūva senų plytų ar malkų yra tiesiog paruošti namai gyvatei. Paprastoji angis ten gali gyventi visą vasarą ir niekas net neįtars“, – pridūrė Kęstutis. Reguliarus šakų, senų lentų, lapų ir kitų drėgmę kaupiančių daiktų pašalinimas yra vienas paprasčiausių būdų sumažinti riziką. Nors žalčiai yra nekenksmingi ir saugomi, angis šalia namų, ypač jei yra mažų vaikų ar augintinių, kelia rimtą pavojų.
Gėlynai, kurie tampa medžioklės plotu
Tai – aspektas, į kurį dėmesį atkreipia retas. Gausiai žydintys, kvapnūs augalai gėlynuose pritraukia daugybę vabzdžių. Kur vabzdžiai – ten atsiranda ir jais mintantys gyvūnai, pavyzdžiui, varlės ar driežai. O kur yra jų – ten atkeliauja ir gyvatės.
Tai nereiškia, kad reikėtų atsisakyti gėlynų. Svarbiausia – bendra kiemo tvarka: apleistų kampų, tankių brūzgynų prie pamatų ar nešienautų pakraščių nebuvimas. „Nereikia panikos, reikia tvarkos. Reguliariai pjaukite žolę, surinkite vaisius, išvalykite kepsninės zoną. Gyvatė neateis ten, kur jai nėra priežasties likti“, – ramino specialistas. Po netikėto susitikimo Vaida dabar savo kiemą prižiūri ne tik dėl grožio, bet ir dėl ramybės.
