Dineta Babarkienė
Sekmadienį kartu su tūkstančiais Lietuvos mamų išskirtinę šventę – Motinos dieną – švęs ir 25 metų jauna, daili trijų vaikučių mama Liveta Bansevičienė iš Rudaminos (Lazdijų r.). Ji šiandien sakosi, jog be vaikų neįsivaizduoja savo gyvenimo, nors gydytojai kažkada jai prognozavo, jog greičiausiai vaikų neturės, tačiau gyvenimas kartais būna nenuspėjamas ir viskas pasisuka ne taip, kaip buvo gydytojų pranašauta. Liveta su meile ir rūpesčiu augina tris vaikučius.
„Labai jaudinausi, verkiau, meldžiausi po gydytojų prognozių“, – pasakoja savo išgyvenimus šiandien laiminga mama. Pasak Livetos, dabar ji dažnai išgirstanti, kad galėtų būti pavyzdžiu, kaip viską suspėti ir padaryti laiku, auginant tris vaikus. „Bet aš atsakau, kad joks aš čia pavyzdys. Auginu, ir tiek“, – kuklinasi daugiavaikė mama.
Nemanė auginti tik vieną vaiką
Šiandien, kaip sakosi pati Liveta, ji ir mama, ir mokytoja, ir šeimininkė, ir žmona. Kartu su pirmoku aštuonmečiu
Mantvydu ji sėdi pamokose namuose, nors šis jau pasiilgo mokyklos, draugų, keturmetė Paula tuomet filmukus žiūri, o mažasis dvimetis Davidas miega. Liveta prisipažįsta, prisipažįsta su draugu susilaukusi sūnaus, tačiau gyventi kartu nesisekė. „Neplanuotai susilaukiau sūnaus būdama 17-os. Labai laukiau ir norėjau vaikelio. Žinojau, kad iš mamos ir sesių visada sulauksiu pagalbos. Taip ir buvo“, – prisimena ji. Dabar Liveta džiaugiasi gražia šeima. Jos vyras Gintas, su kuriuo jau metai kaip susituokę, kartu pragyvenę šešerius, itin šeimyniškas. „Geras mano vyras. Labai padeda man buityje“, – sako ji. Jei reikia kur išbėgti, vaikus mielai pažiūri ir mama, ir sesės, ir uošviai. „Tik dabar karantinas, tai važiuojame į parduotuvę visi kartu, vyras automobilyje vaikus prižiūri, aš apsiperku ir namo“, – apie pasikeitusius įpročius pasakoja ji. O kodėl, Liveta, trys vaikučiai, kai daugelis vienturčius augina? „Aš visada labai mylėjau vaikus. Kad auginsiu vieną, niekad taip nemaniau. Gal todėl, kad aš pati iš didelės šeimos: šešios seserys užaugome. Visada norėjau auginti du arba tris vaikus“, – pasisako jauna mama. Posakis, kad tik svetimi vaikai greitai auga, jų šeimai netinka. „Ir savi vaikai greitai auga. Atrodo, neseniai vyriausiąjį savo iš ligoninės parsivežiau, mažą nešiojau, pirmus žingsnius žengė, o štai jau pirmokas“, – džiugiai pasakoja ji. O jei vėl gandras pasibelstų į duris? „Aš sakau, kad kiek Dievas duos, tiek ir auginsiu. Mano vyras sako, kad duonos yra trims, užtektų ir ketvirtam“, – tikina ji.
Trečias vaikas išgelbėjo gyvybę
„Laukiausi, nuvežė į ligoninę. Iš pradžių gydytojai nieko blogo neįtarė, bet paskui, ištyrę mano negalavimų priežastį, sakė, kad būtent nėštumas pagelbėjo, kad neįvyktų blogiausia: tiesiai pasakė, kad vaikas išgelbėjo man gyvybę“, – prisimena moteris. Todėl ji ir džiaugiasi didele savo šeima, o tos bemiegės naktys greitai pasimiršta. „Būna, kad vienoj rankoj vaikas, kitoj samčiu sriubą maišau. Bet aš stengiuosi. Vyras, sugrįžęs iš darbo, stebisi, kaip aš viską suspėju“, – prisipažįsta ji.
Jie dar ir triušius augina. „Triušiena labai sveika vaikams. O dargi mažiuliai tokie gražūs. Mano dvimetis Davidas benešdamas triušiukams „niam niam“ visas morkas baigia ilgaausiams sušerti“, – šypsodamasi pasakoja mama. Ir daržus sodina, ravi, prižiūri. „Visos daržovės iš savo daržo“, – sako šeimininkė. Ji dargi ir naginga: iš paprastų dalykų grožybę pasiūti geba. Taip iš atraižų gimė gražios užuolaidos. Atvykusieji į svečius visada paklausia, kur ji tas užuolaidas pirkusi. Tik laiko visokiems rankdarbiams dabar visai nėra. „Vieną galą sutvarkau, jau kitą reikia tvarkyti“, – prisipažįsta moteris. Vaikų, kaip sako pati mama, nelepina. „Su saiku“, – tarsteli. Vyresnėlis mielai pažaidžia su mažaisiais, triušius visi kartu šeria, Paula mėgsta virtuvėje, kiek jau ji ten sugeba, pagelbėti. Motinos dieną jie visi ragaus morkų pyragą, kurį Liveta žada iškepti kartu su Paula. „Paulai patinka miltus barstyti, kiaušinius mušti“, – pasakoja laiminga trijų vaikučių mama. Taip jie ir gyvena su savais džiaugsmais ir kasdieniais siekiais. Livetai itin įstrigę 95 metų prosenelės žodžiai, kurių ji niekad nepamiršta. „Kiekvienas vaikas – Dievo dovana“, – prosenelės žodžius vis atsimena ji.