Atsisakyti gyvenimo komforto sostinėje – išsikraustyti iš buto, parduoti automobilį, užgyventą turtą ir už gautus pinigus išsiruošti į kelionę aplink pasaulį su bilietu į vieną pusę – tokį iššūkį sau metė buvusi lazdijietė Aistė Sarokienė su vyru Luku ir trejų metų sūneliu Benu.
Sausio pradžioje Sarokų šeima atskrido į pirmąją savo kelionės stotelę – Tailandą, kuriame iki šiol vieši. Paskui laukia kitos šalys, kurios bus pasirinktos be išankstinio plano.
Jauna šeima džiaugiasi savo sprendimu keliauti aplink pasaulį, nes yra įsitikinusi, jog tai – kelionė į save.
Apie tai, kaip kilo mintis keliauti aplink pasaulį, ko tikimasi iš šios kelionės, ką planuojama veikti, sugrįžus į Lietuvą, kalbamės su Aiste Sarokiene.
– Kaip kilo mintis leistis į kelionę aplink pasaulį?
– Visada turėjau tokią svajonę, bet niekada neišdrįsau padaryti, nes kildavo daug klausimų, tai – darbas, juk reikia dirbti, turėti daug pinigų, kad galėtum keliauti, tad pasirinkdavom keliauti kelioms dienoms ar savaitėms ir turėdavome po kelias keliones per metus. Kažkada Lukui pasakiau garsiai apie savo svajonę, ir jo atsakymas tikrai nustebino – renkam datą ir važiuojam, vis tiek neturim, ką prarast. Pasiseks – apkeliausim pasaulį, nepasiseks – grįšim kurti svajonių verslo į Lazdijų rajoną. Čia buvo 2021 metų lapkritis.
– Ar ilgai ruošėtės šiai kelionei? Ar sudarėte maršrutą? Ar pandemija netrukdys įgyvendinti Jūsų planų?
– Kelionei ruoštis pradėjom gruodžio pradžioje, bet buvo darbymetis, tad Kūčių išvakarėse išsivežėme daiktus iš buto, atidavėm parduoti mašiną. Tad tikrai neilgai tam ruošėmės, viskas vyko greitai. Planą sugalvojame dieną prieš kelionę. Maršruto nesudarinėjame, nes pandemija ir nežinom, kas kada atsidarys. Pandemija kiša koją, nes negalėjome patekti į Laosą ir Vietnamą, bet atsidarė Kambodža, tad, manau, kita valstybė bus ši. O toliau žiūrėsim, kas atsidarys.
– Ar nebaisu buvo į tokią kelionę leistis su trejų metų pipiru?
– Benas mėgsta skraidyti. Kaip mums anksčiau būdavo – prašydavom tėvų važiuoti mašina, taip jam tas pat su skraidymu, kiekvieną dieną kalba apie lėktuvus. Kadangi neturėjau dekretinių atostogų, jis dirbo kartu su manimi, tad nauji žmonės, vaikai jam patinka. O mes ir stengiamės apsistoti ir gyventi bendruomenėse, kur yra vaikų. Ir kol kas puikiai mums tai sekasi. Kartais mes su Luku būnam labiau pavargę nei Benas. Tikrai žaviuosi juo ir tikiu, kad auga laisvas žmogus – be išankstinių nuostatų ir įsitikinimų.
– Ar daug lėšų kainuoja tokia kelionė?
– Po pirmo mėnesio tikrai galiu pasakyti, kad viršijom biudžetą, norėtumėm mėnesiui skirti 1500 eurų, deja, šį mėnesį išleidome daugiau, tad vasarį sugalvojome būdą sutaupyti. Jei viskas pavyks, nuo vasario penktos dienos pradėsim savanoriauti, taip įsiliesime į bendruomenę ir pažinsime kultūrą iš vidaus. Skamba beprotiškai – žinau. Pati jaudinuosi.
– Pirmoji Jūsų šalis – Tailandas. Kuo skiriasi keliautojų aplink pasaulį ir eilinių turistų pastebėjimai, lankantis šioje šalyje? Ką Tailande atradote iš naujo?
– Skiriasi tuo, kad neskubame, neturiu „Ką pamatyti ir ką padaryti“ sąrašo. Esame laisvi, vieną dieną galime gulėti paplūdimyje, kitą jau skrieti motoroleriu per visą vakarinę Puketo pakrantę. Kadangi neturime plano, galime pasilikti ilgiau ten, kur mums patinka, ir pakeisti lokaciją, jei ji mums nepatinka. Bet kol kas dar nebuvo tokių vietų, kad nepatiktų, ir kaskart būna liūdna išvažiuoti. Vakar (vasario 1 d.) pajudėjome iš Railay, kur gyvenome dvi savaites. Kol ėjome nuo viešbučio iki laivelio, užtrukome nemažai laiko – su visais apsikabinome ir atsisveikinome. Ir dabar, kai atsakinėju į „Dzūkų žinių“ klausimus iš Bankoko, tvenkiasi ašaros akyse, nes tikrai artimai susidraugavom su vietiniais. Tailandą tikrai atradome iš naujo, nes pirmą kartą atsimenam kaip įkyriai prie turistų lendančius, o šįkart – nuoširdžius ir mielus žmones.
– Kur toliau keliausite?
– Šiuo metu keliausime į Šiaurę – Chiang Mai. Ir žadame mėnesį keliauti aplink šiaurines apylinkes, savanoriauti, žadame aplankyti gėlių festivalį, nes girdėjome, kad jis įspūdingas.
– Esate komunikacijos specialistė. Ar pavyksta dirbti savo darbą nuotoliniu būdu?
– Kol kas pavyksta viską puikiai suderinti. Susikūrėme režimą, taisykles, tad darbui netrukdo. Gal kyla kiek problemų dėl to, kad, kai baigiu darbą, Tailande būna 22 val., jau tamsu ir galime aplankyti tik vietinius naktinius turgus. Bet problemą išsprendžiame, keldamiesi anksti ir tikrai daug pamatome iki pietų. Taip ir mūsų mažasis – grįžtam ne tik į mano darbą, bet ir vaiko pietų miegui.
– Kaip iš didelio atstumo atrodo Lietuva, gimtieji Lazdijai?
– Aš tikrai jų pasiilgstu, tad, ko gero, neplanuojame grįžti į Vilnių, žadame grįžti į Lazdijus ir ketiname kurti vietą turistams. Bet apie tai galėsiu papasakoti plačiau, kai jau bus pradėti darbai ☺.
– Ką gali pakeisti Jūsų gyvenime tokia kelionė?
– Mūsų gyvenimą, manau, ji jau keičia. Pirmiausia, tai yra kelionė į save: pasveikti nuo darboholizmo ir skirti laiką sau, pamilti save, praleisti laiką su šeima, nes tikrai per darbus buvom pamiršę pačią brangiausią dovaną, kokią turim – tai savo šeimą. Tai atveria akis, leidžia priimti kitus žmones tokius, kokie jie yra. Mokaisi būti čia ir dabar.
– Ar siūlytumėte jaunoms šeimoms keliauti aplink pasaulį? Jei taip, tai kodėl?
– Ar siūlytumėme mes – taip. Bet mes visi skirtingi, kas tinka mums, netiks kitiems ir tai yra normalu, priimtina. Manau, svarbiausia – pažinti ir keliauti, o kaip, kiekvienas turi atrasti savo būdą.
– Kada ketinate sugrįžti į Lietuvą? O gal kurioje nors vietoje apsistosite ilgesniam laikui?
– Kol kas tokių dalykų neplanuojame, nes žinau, kad mintys materializuojasi, tad norime, kad mums pavyktų kuo ilgiau keliauti ir pamatyti pasaulį. Manau, sėkmės atveju grįšime prieš šventes, kad galėtumėme planuoti pakeisti žemyną. Toks planas – sėkmės planas!
– Puikių įspūdžių ir daug naujų atradimų!
„Dzūkų žinių“ informacija