Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
G. Nausėda teigia pasigendantis žemės ūkio ministro lyderystės
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia pasigendantis žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko lyderystės. Pasak prezidento, jei būtų perrinktas antrai kadencijai, keltų ministro tinkamumo klausimą.
„Jau įvertindamas pakankamai ilgo laikotarpio lyderystės trūkumą arba politikos ambicijos nebuvimą, turiu apeliuoti į liepos mėnesį (po prezidento inauguracijos – BNS) vyksiantį Vyriausybės performavimą. Jei prezidento rinkimai man pasibaigs sėkmingai, tikrai ketinu kelti ministro klausimą“, – antradienį Kauno rajone žurnalistams sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas antradienį viešėjo Akademijoje, Kauno rajone, kur dalyvavo diskusijoje strateginiais žemės ūkio klausimais.
„Manau, kad nusipelnėme aktyvesnio, lyderystės turinčio ministro šioje nepaprastai svarbioje strateginėje Lietuvos ūkio šakoje“, – pabrėžė prezidentas.
Jis teigė iš žemės ūkio bendruomenės išgirdęs labai daug priekaištų ministerijos vadovybei: „Apgailestauti tenka, kad ministras (…) į tuos klausimus atsakyti negalėjo.“
G. Nausėdos teigimu, Lietuvos žemės ūkio politika „vis dar neturi strategijos“, jai trūksta nuoseklumo, nesprendžiamos įsisenėjusios problemos. Be kita ko, prezidentas tikino nematąs ilgalaikės žemės ūkio raidos perspektyvos.
„Kaip atrodys Lietuvos žemės ūkis po penkerių, dešimties metų, į kokius sektorius orientuojamasi, kaip kuriame didesnę pridėtinę vertę, o ne vien tik parduodame žemos pridėtinės vertės produkciją, kokia mūsų eksporto strategija“, – kalbėjo G. Nausėda.
2024 metus Lietuvos žemdirbiai pradėjo protestais prieš Lietuvos žemės ūkio politiką bei ministrą K. Navicką. Sausio pabaigoje į Vilnių su traktoriais ir kita sunkiąja technika atvykę žemdirbiai protestavo prieš būtinybę atstatyti daugiametes pievas, saugomų teritorijų plėtrą, kėlė pieno sektoriaus ir kitas problemas.
K. Navickas per savo kadenciją Seime jau atlaikė dvi interpeliacijas. Jo, kaip ir visos Vyriausybės, kadencija baigsis šių metų rudenį po Seimo rinkimų.
M. Skuodis: kitąmet lėšų žvyrkeliams gaus visos savivaldybės
2025 metais lėšų išasfaltuoti valstybinius žvyrkelius gaus visos savivaldybės – net ir tos, kuriose tokių kelių nėra, sako susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, pastarosios finansavimą galės naudoti kitų valstybinių kelių tvarkymui.
„Visos gaus krepšelį tam tikrą. Jeigu netgi savivaldybėje nėra asfaltuotinų kelių, gaus krepšelį, kur galės nurodyti, kurį pirmą iš valstybinių kelių reikėtų šiaip sutvarkyti. Nes žvyrkelių ne visose savivaldybėse yra. Tikrai taip nedarysim, kad vienose nieko neplanuojame, o kitose viską planuojame. Būtų neteisinga“, – antradienį Seimo „valstiečių“ frakcijoje teigė M. Skuodis.
Jis pabrėžė, kad tos savivaldybės, kuriose yra daugiausia žvyrkelių, lėšų gaus proporcingai daugiau. M. Skuodžio teigimu, daugiausia neasfaltuotų žvyrkelių yra Rokiškio ir Panevėžio rajonuose.
„Kai kuriose savivaldybėse su žvyrkeliais problemų nėra, pavyzdžiui, miestuose, Visagine“, – kalbėjo ministras.
Anot M. Skuodžio, neasfaltuotų valstybinių žvyrkelių Lietuvoje turėtų likti ne daugiau kaip penktadalis: „Mūsų tikslas neasfaltuotų valstybinių kelių Lietuvoje sumažinti iki 18 proc. Daugiau jau tiesiog nėra ekonominės logikos tvarkyti. Žvyrkeliai turi būti normalūs, o ne mėnulio krateriai.“
Pasak ministro, panašios logikos laikomasi ir Skandinavijos šalyse: „Daugiau negu 18 proc. nėra“.
„Norint pasiekti šį tikslą reikia sutvarkyti apie 1,4 tūkst. kilometrų. Naujojoje žvyrkelių asfaltavimo programoje yra pusė tos sutvarkytinos pagal kilometrus žiūrint“, – teigė M. Skuodis.
Dabar neasfaltuotų valstybinių kelių Lietuvoje yra 25 proc.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2018–2024 metais išasfaltuota daugiau kaip 1,4 tūkst. km valstybinės reikšmės žvyrkelių.
Šiemet žvyrkelių asfaltavimui numatyta 7,7 mln. eurų, tačiau jie naujų atkarpų asfaltavimui nebus skiriami – lėšos bus skirtos užbaigimams tų darbų, kurie vėlavo arba persikėlė į šiuos metus.
M. Skuodžio teigimu, žvyrkeliams lėšų šiemet neskiriama, o kitais metais finansavimas bus minimalus, nes daug lėšų reikia svarbiausių kelių statyboms ir tiltams bei viadukams.
„Yra milžiniška strateginių projektų kaina. Yra labai prasta tiltų bei viadukų būklė visoje Lietuvoje ir tai irgi reikalauja milžiniškų lėšų. Taip pat nedovanotina kelių būklė“, – frakcijoje teigė ministras.
Dabar nustatyti 354 asfaltuotinų žvyrkelių ruožai – apie 1,36 tūkst. kilometrų iš 5,28 tūkst. Šiemet bus parengta nauja, nuo 2025 metų galiosianti žvyrkelių asfaltavimo programa.
Seimas: elektroninėmis cigaretėmis nebus prekiaujama vaistinėse ir su receptu
Seimas nepritarė iniciatyvai elektroninėmis cigaretėmis prekiauti tik vaistinėse su gydytojo receptu.
Seimas antradienį po svarstymo atmetė tokias Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas: už balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 30, o susilaikė 21.
Pataisas teikė kelios dešimtys parlamentarų, kuriuos įkvėpė Australijos pavyzdys, kur siekiant padėti žmonėms išsigydyti nuo priklausomybės tabakui leista e. cigaretėmis prekiauti tik vaistinėse ir paskyrus gydytojui.
Sveikatos reikalų komitete dirbantis Linas Slušnys tikino, kad priėmus tokią tvarką padidėtų šeimos gydytojų, kuriems reikėtų išrašinėti receptus, darbo krūvis: „Eiles padidinsime pas šeimos gydytojus“.
L. Slušnys pabrėžė, kad siekiant mažesnio tokių cigarečių prieinamumo būtų galima drausti jas rūkyti „patraukliose lankytojams vietose“.
Vienas pakeitimų iniciatorių, „valstietis“ Aurelijus Veryga, yra sakęs, kad mažinti e. cigarečių prieinamumą būtina, nes tai padėtų kontroliuoti tokiose cigaretėse esančių medžiagų vartojimą.
Pasak A. Verygos, dabar nėra galimybės kontroliuoti, kas yra pilama į e. cigarečių pildykles, ką rūkantysis, nusipirkęs prietaisą, paskui ten įsipila.
Prezidentūra ragina išėjimo iš pensijų kaupimo tvarką padaryti lankstesnę
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidento patarėja sako, kad turėtų būti sudarytas aplinkybių sąrašas, kada žmogus galėtų pasiimti sukauptas lėšas.
Kita vertus, Irena Segalovičienė ragina pasitraukimo tvarką padaryti lankstesnę – svarstyti ir dalinio lėšų išsiėmimo galimybę, kai žmogui nutiks bėda ar jis manys, jog toliau kaupti nėra tikslinga.
„Esame už tai, kad būtų objektyvus aplinkybių sąrašas, kada žmonės gali pilnai nutraukti kaupimą antros pakopos fonduose, ką pasakė Konstitucinis Teismas. Bet kartu kviečiame svarstyti ir teisės į dalinį išsiėmimą suprantant, kad visų gyvenimo atvejų vis tiek neišeis aprašyti ir liks, žmogaus subjektyviu manymu, labai svarios aplinkybės, kurios pablogins jo sąlygas kaupti arba kaupimą padarys nereikšmingu, netikslingu“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.
Jos teigimu, antros pakopos sistema turėtų būti įvairesnė, suteikti galimybę kai kuriais atvejais išsiimti dalį sukauptų lėšų toliau pasiliekant fonduose.
„Pasiūlant konkrečius atvejus, kada galima išsiimti visą sumą, tiek ir numatant mechanizmą, kaip būtų galima padaryti dalinį išsiėmimą. Tokiu būdu pasiliekant pačioje sistemoje, paliekant joje didžiąją lėšų dalį, bet kada yra bėda, labai svarbus gyvenimo įvykis, pasinaudoti dalimi tų lėšų“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
„Sistema išsiėmimo, pasitraukimo, pasinaudojimo lėšomis kaip savo nuosavybe galėtų būti lankstesnė“, – pabrėžė ji.
Anot I. Segalovičienės, po Konstitucinio Teismo sprendimo institucijos siūlo per siauras priežastis, kada gyventojai galėtų atsiimti visas fonduose sukauptas lėšas. Jos manymu, jas išplėtus sistema taptų patrauklesnė.
„Prezidento įsitikinimu, vartai turėtų būti atverti pakankamai plačiai, kad pro juos būtų norima užeiti savanoriškai, kuo plačiau“, – sakė I. Segalovičienė.
Konstitucinis Teismas kovą paskelbė, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau teigė, kad svarbios priežastys galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, nepilnamečio vaiko liga ar sunki negalia.
Ministerija žada galutinį pataisų variantą pateikti balandžio pabaigoje, tuomet jį svarstys Vyriausybė, o vėliau – Seimas.
Sergančiųjų gripu toliau mažėja, bet padaugėjo peršalimo ir COVID atvejų – NVSC
Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo sergančiųjų gripu skaičius, tačiau užfiksuota daugiau peršalimo atvejų, taip pat šiek tiek išaugo susirgimų koronavirusu.
Kaip pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę šiek tiek padidėjo ir siekė 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 815,6 atvejo.
Užfiksuota 130 susirgimų koronavirusu, prieš tai buvusią savaitę jų buvo 122. Peršalimo ligų atvejų skaičius šalyje pakilo nuo 22,8 iki 26,2 tūkst.
Statistikos departamento duomenimis, nuo koronaviruso praėjusią savaitę nemirė nė vienas žmogus.
Anot NVSC, mažiausias bendras sergamumo rodiklis išlieka Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų sergamumo lygio ribos neperžengė nė viena Lietuvos savivaldybė.
Per praėjusią savaitę sumažėjo į ligonines paguldytų asmenų skaičius, jų buvo 16: devyni vaikai, du asmenys, priklausantys 18–64 metų amžiaus grupei, ir penki vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.
NVSC duomenimis, balandžio 1–7 dienomis į ligonines dėl gripo pateko 29 asmenys.
Organizatoriai ragina šimtmečio Dainų šventės laukti kaip Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis ir laukti jos kaip Kalėdų.
„Tai bus įvykis, kuris bus mums nutikęs vieną kartą per mūsų gyvenimą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje, Vingio parke, sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
„Tai yra faktas, todėl labai kviečiu, kad mes jau pasinertume į Dainų šventės laukimą, pasinertume į tą nuotaiką, o visi kiti praktiniai dalykai juda – Nacionalinis kultūros centras su Vilniaus miesto savivaldybe sprendžia visus ūkinius, praktinius klausimus, palikite tai organizatoriams. Tai turėtų būti nebeįdomu, visi perjunkime mąstymą į šventės laukimą“, – teigė jis.
Dainų dienos Kaune režisierė Viktorija Streiča teigė, kad rengiant šimtmečio šventę nereikia lygintis nei su latviais, nei estais.
„Vienintelis, kokį pavyzdį galime paimti iš latvių, tai yra laukti Dainų šventės kaip Kalėdų. Labai svarbu, kokį jausmą žmonės atneš čia ir su kokiu jausmu dalyvaus“, – tvirtino ji.
S. Kairys pabrėžė, kad Dainų šventė neturi nei pradžios, nei pabaigos, tai yra nuolatinis procesas, vykstantis visoje šalyje ir už jos ribų.
„Prisiminkime, kad tai pirmiausia yra tradicija, tai yra procesas, tai yra augimas, kelerių metų augimas. Iki to augimo turėjome ir COVID-19, ir pandemiją, kas paveikė visus tuos procesus, bet matome, kad dalyvių skaičius yra praktiškai Marijampolės miesto dydžio“, – kalbėjo jis.
Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, šimtmečio Dainų šventė neabejotinai taps reikšmingiausiu metų renginiu.
Jo duomenimis, sostinėje planuojama priimti apie 37 tūkst. šventės dalyvių.
Dainų šventės direktorius Saulius Liausa teigė, kad tai rekordinis pastarųjų kelių dešimtmečių skaičius.
„Tai nemenkas iššūkis, bet po NATO viršūnių susitikimo sakėme, kad galime viską padaryti, Dainų šventė – ne problema, olimpines žaidynes galime suorganizuoti. Čia malonūs rūpesčiai, kuriais miestas tikrai pasirūpins ir stengsimės, kad visi dalyviai būtų jaukiai priimti“, – teigė V. Benkunskas.
Anot jo, Dainų šventei kosmetiškai atnaujinta Vingio parko estrada, beveik 19 tūkst. dalyvių bus apgyvendinti sostinės švietimo įstaigose, nemokamai keliaus viešuoju miesto transportu.
S. Liausa tvirtino, kad šimtmečio Dainų šventę norisi atšvęsti taip, kad „pajaustume, kas per valstybė esame, kokia mūsų kultūra, koks kiekvieno santykis su kultūra“.
Jo teigimu, viena iš renginio naujovių bus jungtinis vaikų choras.
„Kai pakvietėme šventėje dalyvauti tuos vaikus, kurie neturi savo mokykloje ar miestelyje choro ar kokio kolektyvo, įsivaizduokite, atsiliepė 800 vaikų, kurie repetuoja, kartą per mėnesį atvažiuoja į Vilnių (…)“, – pasakojo direktorius.
Pasak jo, šiemetinėje Dainų šventėje dalyvaus ir gerokai daugiau pasaulio lietuvių: paprastai jų būdavo 1,6 tūkst., dabar laukiama per 2 tūkst. iš 21 valstybės.
Suplanuota 14 didelių renginių, iš jų dešimt bus nemokami.
Lietuvoje registruoti oro vežėjai galės skraidinti į JAV
Lietuvoje registruoti oro vežėjai arba orlaiviai galės skraidinti į JAV, pirmadienį pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Lietuvos oro bendrovės skrydžius į JAV atlieka jau dabar, tačiau lėktuvus registruoja kitose valstybėse, todėl, pasak ministro, norima paskatinti jas registruotis Lietuvoje ir čia mokėti mokesčius.
„Šiandien mūsų pagrindinė žinutė yra tokia – nuo šiandien Jungtinių Amerikos Valstijų rinka yra atverta visiems Lietuvoje registruotiems orlaiviams ir visoms Lietuvoje registruotoms aviakompanijoms“, – spaudos konferencijoje Vilniaus oro uoste sakė M. Skuodis.
„Visos Lietuvos kompanijos, kurios veikia JAV oro erdvėje, arba kurios nori tą daryti, galės tą daryti iš Lietuvos, joms nereikės registruoti lėktuvų kitose šalyse“, – pridūrė jis.
„Jei pažiūrėtume į tendencijas, tai vienas Lietuvoje registruotas orlaivis vidutiniškai vien tik per sumokamą pelno mokestį neskaičiuojant kitų mokesčių į biudžetą atneša maždaug nuo 300 iki 500 tūkst. eurų. Tai mūsų tikslas, kad tų orlaivių būtų daugiau ir aš net neabejoju, kad jų bus daugiau“, – BNS sakė M. Skuodis.
Anot jo, Lietuvoje yra didelių vežėjų, kuriems šis pokytis yra itin aktualus – tokia galimybe galėtų pasinaudoti bent devynios kompanijos.
„Lietuvoje mes turim devynias registruotas kompanijas, kurios turi pakankamai didelį orlaivių parką. (…) Aš bent tris žinau kompanijas, kurios jau vykdo veiklą ar norėtų vykdyti veiklą JAV, tiesiog ta veikla yra vykdoma ne per lietuviškas įmones, o padalinius ir tai yra labai svarbu“, – BNS sakė ministras.
Nacionalinės aviacijos asociacijos (LAVIA ) vadovas Aleksandras Nemunaitis teigė, kad Lietuvos oro bendrovės skrydžius JAV atlieka jau dabar, tačiau lėktuvus registruoja kitose valstybėse. Anot jo, naujovė bus itin aktuali įmonėms „Heston Airlines“ ir „Avion Express“.
„Kam galbūt tai labiausiai aktualu, tai „Heston Airlines“, „Avion Express“, jis šiuo metu yra didžiausias užsakomųjų skrydžių provideris, jis turi 55 lėktuvus. Nors jūs nematot šitos aviakompanijos, bet jie turi 55 registruotus lėktuvus, dalis jų registruota Lietuvoje, dalis jų registruota Maltoje“, – spaudos konferencijoje aiškino A. Nemunaitis.
Jo teigimu, lėktuvus registruojant kitose valstybėse, įmonės mokesčius moka joms, o ne Lietuvai: „Kalbame apie dešimtis milijonų“.
„Avion Express“, pavyzdžiui, maždaug per pusę padalina savo parką – nuo 20 iki 30 (lėktuvų – BNS), aš manau, kad jie registravę kitur. „Heston Airlines“, jie yra didžiausias ir nepriklauso nė vienai iš mūsų asociacijų, yra patys sau, tai jie turi šiuo metu tarp 20–30 lėktuvų, didesnė dalis jų registruota Maltoje, mano žiniomis“, – vardijo A. Nemunaitis.
JAV ambasadorė Lietuvoje Kara C. McDonald aiškino, kad JAV gali skraidinti tik tos bendrovės, kuria įvertino Federalinė aviacijos administracija (FAA, angl. Federal Aviation Administration), – Lietuva buvo įvertinta pirmos kategorijos reitingu.
„Pirmos kategorijos reitingas yra tai, ko reikia, kad būtų galima įvažiuoti į Jungtines Valstijas ir vykdyti keleivinius ar krovininius skrydžius šalyje“, – spaudos konferencijoje sakė K. C. McDonald.
Jos teigimu, šis įvertinimas leis Lietuvai ir JAV auginti bendradarbiavimą: „Nuo šiandien mes tikimės, kad pamatysime didžiulį augimą“.
Anot Susisiekimo ministerijos pranešimo, siekiant gauti FAA įvertinimą buvo pakoreguotas Aviacijos įstatymas, padidintos Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos už nusižengimus.
Priklausomai nuo skrydžių pobūdžio – ar jie bus vienkartiniai, ar užsakomieji, ar reguliarieji – oro vežėjams dar reikės atlikti kai kurias procedūras, pateikti paraišką ir gauti JAV Transporto departamento (DOT) leidimą.
Siekiant leidimo skrydžiams JAV FAA atlieka užsienio valstybės civilinės aviacijos priežiūros sistemos auditą, kurio metu audituojama jos atitiktis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) civilinės aviacijos saugos standartams ir šalims priskiria 1 arba 2 kategoriją. Teisę vykdyti naujus skrydžius į JAV teritoriją gauna tik tie oro vežėjai, kurių valstybėms suteikiama 1 kategorija.
ŽŪM: pasėlių deklaravimo paraiškos bus patvirtintos tik gavus EK atsakymą
Ūkininkai jau gali deklaruoti naudmenis ir pasėlius, tačiau jų paraiškos bus patvirtintos tik gavus oficialų Europos Komisijos (EK) patvirtinimą dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano keitimo, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
„Strateginio plano keitimai buvo atlikti siekiant palankesnių sąlygų ūkininkams. Vienas jų, susijęs su daugiamečių pievų ir ganyklų referencinio dydžio perskaičiavimu (šiuo keitimu 2018 metų referencinį plotą planuojama sumažinti net 82 tūkst. ha)“, – teigiama ministerijos pranešime.
Anot ŽŪM, strateginio plano keitimas yra neformaliai jau suderintas su EK, visi pakeitimai integruoti į patvirtintas deklaravimo taisykles.
ŽŪM balandžio pradžioje pranešė, jog nesulaukus oficialaus EK patvirtinimo deklaravimo pradžia atidėta dviem savaitėms – iki gegužės 2 dienos ir vyks iki birželio 21 dienos. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 dienos.
2023 metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidėjo balandžio 17 dieną, o galutinai baigėsi birželio 30-ąją. Deklaracijas pateikė 116 tūkst. ūkių.
Dėl šilto balandžio kai kurie ūkininkai sėją pradėjo trimis savaitėmis anksčiau
Kai kurių regionų ūkininkus balandžio karščiai paskatino sėją pradėti trimis savaitėmis anksčiau, tačiau kai kur žemdirbiai dėl drėgmės darbų dar negali pradėti.
„Vienur, pavyzdžiui, Šiaulių regione, yra dar labai šlapia, kitur jau kaip ir dirbama – sodina į dirvą. Pavyzdžiui, Kėdainiuose viena augintoja susodino į dirvą kopūstų daigus“, – BNS teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė.
Kaip sakė morkų ir kopūstų augintoja Sandra Kuprevičiūtė iš Kėdainių rajono, dėl palankių orų šiemet sodinimą pradėjo trimis savaitėmis anksčiau.
„Pernai ankstyvąsias morkas sėjome kaip šiandien (penktadienį – BNS), tai šiemet leido orai į dirvą įeiti trimis savaitėmis anksčiau“, – sakė ūkininkė.
„Džiaugiamės dėl to, kad drėgmės laukuose dar užtenka, nors taip jau ant ribos viskas, nes kai kur jau per sausa šiek tiek, bet galime sėti, galime sodinti. Jeigu laikysis tokie orai, kaip dabar, vėjai, kaip per pastarąsias dvi dienas, kurie labai greitai džiovina, gali tekti laistyti. Laukiame lietaus“, – pasakojo ji.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad po tokių rekordinių karščių pats blogiausias scenarijus būtų šalnos.
„Atėjusios šalnos gamtai gali pakenkti, padaryti bėdos nemažai žydintiems pumpurams, tai yra sodininkams, daržininkams“, – BNS sakė A. Svitojus.
Pasak jo, dėl orų permainų, ypač tada, kai temperatūra dieną ir naktį skiriasi daugiau negu 20 laipsnių, augalai jaučia didelį stresą, nuo kurio atsiranda ligos.
Tuo tarpu žiemkenčiams didelės orų permainos neturėtų pakenkti, jie gali ištverti šaltį iki 7 laipsnių.
Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas sako, kad braškių augintojams temperatūrų svyravimai pridaro papildomų rūpesčių – reikia ryte apdangalus nuimti, o vakare – vėl apkloti.
„Tas, kas dengia braškių derlių agroplėvele, tas šokinėjimas verčia sunerimti. Uždengt-nudengt-uždengt-nudengt… O hektarų tai šimtai. O jeigu dar blogas vėjas? Labai apsunkina vėjuotumas“, – pasakojo T. Gurskas.
Anot jo, labiausiai orų permainos kenkia dekoratyviniams augalams, kurių pumpurai greitai išsprogsta, bet didžioji dalis uogininkų, pavyzdžiui, šilauogių, aviečių augintojų, orų įtakos nepajus.
„Kai staigiai atšyla, viskas sužydi, bitės nespėja skraidyti“, – kalbėjo Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas.
Didžiausią nerimą augintojams kelia ne balandžio mėnesio temperatūros svyravimai, o gegužės.
„Minusas apie Motinos dieną pridaro daugiausiai žalos. Todėl uogininkai, sodininkai derlių skaičiuoja po šios dienos šalnų“, – teigė T. Gurskas.
Šiemet planuojama atnaujinti Lazdijų pasienio punkto infrastruktūrą
Pasienyje su Lenkija esančiame Lazdijų punkte šiemet planuojama atnaujinti infrastruktūrą – nugriauti likusius senuosius pastatus, pastatyti naują patikros postą, įrengti stovėjimo aikšteles, vaizdo stebėjimo bei apšvietimo sistemas.
„Esami statiniai jau kurį laiką nebuvo naudojami, infrastruktūra fiziškai ir morališkai pasenusi bei nusidėvėjusi. Dėl nepatrauklumo, nesant galimybių pastatus pritaikyti kitoms veikloms vykdyti, tik nedidelė dalis patalpų buvo išnuomota“, – BNS teigė statybos darbų konkursą paskelbusios Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Mindaugas Zobiela.
Jo teigimu, Lazdijų pasienio punkto statiniai jau kurį laiką buvo nenaudojami, o infrastruktūra buvo pasenusi bei nusidėvėjusi.
„Toks projektas naudingas visuomenei, kadangi suteiks daugiau patogumų keliaujantiems, prisidės prie teigiamo valstybės įvaizdžio skatinimo ir turės reikiamą infrastruktūrą, esant reikalui atkurti sienos kontrolę ar mobiliam patruliavimui“, – sakė M. Zobiela.
Jo teigimu, šiuo metu jau yra gautas leidimas statybai, o visus darbus numatoma atlikti iki šių metų pabaigos. Pasak M. Zobielos, didžioji dalis griautinų statinių Lazdijų pasienio punkte buvo nugriauti dar pernai.
Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) paskelbtame pirkime nurodyta numatoma bendra darbų vertė – 740 tūkst. eurų (be PVM). Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovo teigimu, galutinė kaina paaiškės atlikus viešojo pirkimo procedūras.
Darbus planuojama finansuoti iš valstybės biudžeto lėšų.
Lazdijų pasienio punktas tapo nebenaudojamas nuo 2007 metų, kuomet Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės.
Valstybės, priklausančios Šengeno erdvei, yra panaikinusios vidaus sienų kontrolę, tačiau kiekviena šalis ją gali laikinai atnaujinti, kai yra būtina imtis tam tikrų saugumo priemonių siekiant efektyviau užkirsti kelią rimtiems vidaus saugumo ir viešosios tvarkos pažeidimams.
Laisvą valstybinę žemę galėtų nuomotis tik ją dirbantys žemdirbiai ar įmonės
Seimas linkęs leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. Jeigu jie atsisakytų toliau ją dirbti, tuomet sklypus galėtų gauti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai.
Pagal tokią tvarką žeme būtų galima naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 metų pabaigos – tikimasi, kad per tą laiką bus spėta suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypus.
Seimas ketvirtadienį po svarstymo 99 parlamentarams balsavus už, o susilaikius penkiems pritarė tokioms Žemės įstatymo pataisoms, kurias priėmus jos įsigaliotų nuo gegužės.
Seimas nepritarė aplinkos ministro Simono Gentvilo siūlymui šią tvarką taikyti tik miestuose esančiai laisvai valstybinei žemei: už buvo 28 parlamentarai, prieš – 25, o susilaikė 56.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Kaimo reikalų komitete yra sakęs, kad dabar visos valstybinės dirbamos žemės nuomos sutartys nutrūkusios, nes nuo šių metų sausio miestuose ir miesteliuose esanti valstybinė žemė, nesuplanuota valstybės reikmėms, perduota savivaldybėms, kurios dabar negali be aukciono išnuomoti šios žemės, nes nesuformuoti sklypai.
Pasak ministro, greitai formuoti sklypus sunku dėl susikaupusių matininkų darbų, savivaldybių ir Nacionalinės žemės tarnybos specialistų apkrovų.
Pataisos numato, kad norinčių žemę laikinai išsinuomoti įmonių pusė pajamų turėtų būti iš žemės ūkio produkcijos realizavimo.
Sutartys dėl laisvų valstybinės žemės plotų, kuriuose nesuformuoti sklypai, būtų nutraukiamos, jeigu tokią žemę išsinuomoję asmenys jos nedirbtų arba naudotų ne žemės ūkio veiklai.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją