Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Žmonės

Egidijus Aleksonis: „Jei laimingi mano vaikai, laimingas ir aš“

E. Aleksonis kasdien aplanko „Židinio“ vaikus.

Sekmadienį visa Lietuva švęs Tėvo dieną. Nors Lietuva vadinama Marijos žeme ir motinos laikomos svarbiausiomis šeimos pamatų kūrėjomis ir vaikų auklėjimo organizatorėmis, tačiau vis dažniau kalbama ir apie tėvo vaidmenį ir atsakomybę. Ne veltui šalia seniai švenčiamos Motinos dienos palyginti neseniai pradėta minėti ir Tėvo diena.
Apie tėvo atsakomybę, jo svarbų vaidmenį šeimoje ir vaikų auklėjime, apie tai, ko vaikai tikisi iš tėvo, kalbamės su „Židinio“ vaikų globos centro direktoriumi, juokais vadinamu 19-os vaikų tėvu, Egidijumi Aleksoniu.

– Gerbiamas Egidijau, ar sunku būti tėvu beveik dviem dešimtims vaikų? Ar sulaukėte iš globotinių, kad Jus pavadintų tėčiu?
– Pradžiuginti vaiką yra labai paprasta. Kūdikiui pakanka mūsų šypsenos, didesnį vaiką prajuokina pakutenimas, jau kalbantį nuramina išklausymas, visus paguodžia artimo žmogaus apsikabinimas – tiek nedaug reikia, kad nušvistų vaiko akys. Bet kartais atsitinka taip, kad tuomet, kai vaikui labiausiai reikia mūsų, mes nuo jo imam ir nusigręžiam. Sakot, taip nėra? Deja, mes dažnai nusigręžiam nuo nelaimingų – verkiančių, pykstančių, besimušančių, susigūžusių – vaikų. Atsigręžkime. Nes jiems tuomet labiausiai mūsų reikia. Tai nėra lengva, bet pagalvojus, kodėl mes taip darom, gali būti lengviau atsigręžti. Bent šiek tiek. Labai džiaugiuosi, kad esu 19 globotinių, kad ir ne biologinis, bet tėvas. Jei laimingi mano globotiniai, laimingas aš.
Taip, tikrai, ypač mažesni globotiniai, vadina tėčiu ir aš dėl to tik džiaugiuosi ir manau, kad vadindami mane tėčiu, jie jaučiasi saugūs, ramūs, pasitiki savimi ir kitais šalia jų esančiais žmonėmis.

– Kokia tėvo funkcija šeimoje? Kokios jo atsakomybės?
– Vaikams trūksta vyriško auklėjimo, o ypač berniukams, gyvenimas parodė, jog būtent dėl vyriško auklėjimo stokos vyrai nesielgia kaip vyrai. Tėvas įkūnija sociumą šeimos viduje, įveda įstatymus ir nustato taisykles. Jis gali ir privalo vertinti, nustatyti ribas. Tėvo žodis visada buvo stiprus. Tėvas gali tiesiog pasakyti „to negalima“ ir „taip reikia“ ir šito pakanka, kad tai būtų padaryta. Žinoma, tai reikia paaiškinti. Mano kaip tėvo atsakomybė – priimti vaiką tokį, koks jis yra, bet kokioje situacijoje, nežiūrint į jo elgesį ar praeitį. Turiu pasirūpinti, kad jis jaustųsi saugus, būtų užtikrinti jo poreikiai.

– Ko vaikai tikisi iš tėvo?
– Iš tėvo vaikai tikisi, kad jis bus draugas, klausytojas, laukia apkabinimų, pokalbių, patarimų ir supratingumo. Stengiuosi kiekvieną dieną nuvykti ir pasikalbėti apie tai, kaip jiems sekėsi, kaip praleido dieną, galbūt kitiems darbuotojams taip neatvirauja kaip man.

– Kokie Jūsų atsiminimai apie tėvą iš vaikystės? Ko iš jo išmokote? Ką perduosite savo vaikams ir globotiniams? Ar yra kokių taisyklių, kurias įsiminėte iš tėvo auklėjimo ir kurias naudojate savo gyvenime?
– Atsiminimai tik patys šilčiausi, mano tėtis pasirūpino, kad turėčiau puikią ir laimingą vaikystę, nuoširdžiai ačiū jam. Iš tėčio išmokau pagarbos ir meilės kitam, atsakomybės, beribio darbštumo. Visų pirma, tėvai turėtų tiksliai žinoti savo tikslus. Akivaizdu, kad negalime vaikams perduoti vertybių, dėl kurių patys nesame tikri. Mano vienas didžiausių norų – perduoti savo vaikams žinią, kad jie yra sukurti mylėti ir būti mylimi. Pagrindinė taisyklė, kuri įsiminė ir naudojuosi ja, tai: elkis su kitais žmonėmis taip, kaip tu norėtum, kad su tavimi jie elgtųsi.

– Kaip buvo įprasta mūsų visuomenėje, daugeliui vaikų su tėvu asocijavosi griežtumas, bausmės, pyktis. Kaip Jums atrodo, ar šie stereotipai keičiasi?
– Būtent dabar jau yra kitaip, nei buvo seniau. Dabar su vaikais daugiau yra bendraujama, atsižvelgiama į vaikų nuomonę. Labai yra svarbu artimas vaiko ryšys, todėl tėvams svarbu ugdytis savyje gebėjimus atpažinti viduje kylančius jausmus, juos įvardyti visų pirma sau ir juos suprasti. Tai padės geriau pažinti vaiko jausmus daugelyje situacijų ir vaiko elgesį bei netinkamo elgesio tikslus ir priežastis. Tėvai taip pat turėtų suvokti, kad jų santykius su vaikais lemia jų pačių vaikystės patirtys.

– Ar Tėvo dienos šventimas jau tampa tvirta tradicija mūsų krašte?
– Drąsiai galima teigti, kad tai jau tampa tradicija. Šiomis dienomis dažnai keliamas klausimas ugdymosi įstaigoje, bendruomenėse, kodėl nėra organizuojami koncertai ar šventės Tėvo dienos proga, kaip tai įprasta daryti per Motinos dieną. Kiekvienam vyrui, kuris yra tėtis, svarbu pajausti, koks jis svarbus asmuo vaiko ir šeimos gyvenime.

– Ko palinkėtumėte tėčiams jų dienos proga?
– Sveikinu visus tėčius Tėvo dienos proga. Linkiu, kad tėveliai jaustų didesnę atsakomybę, meilę ir kad visi jaustųsi laimingi ir mylėtų, rūpintųsi savo vaikais. Mieli tėveliai, elkimės taip, kad Žemė būtų laimingų, mylimų, išklausytų vaikų vieta, kad vaikas galėtų pasakyti: „Noriu tokioje gyventi…“ Linkėčiau, kad tie tėvai, kurie net nežino, kur dabar jų vaikai, kaip jie gyvena, bent per Tėvo dieną prisimintų savo vaikus, kurie labai jų ilgisi. Ir pirmą kartą gyvenime išgirsti stebuklingus savo vaiko žodžius: „Tėti, labai tave myliu“.

%d bloggers like this: