Aidas Kelionis
Jau dvidešimt metų iš eilės vasario antroje pusėje Vilniuje vyksta užkietėjusių knygų mėgėjų itin laukiamas renginys – Tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Drąsiai galima teigti, kad tai vienas didžiausių kultūrinių renginių per metus ir didžiausias renginys knygų mylėtojams ir skaitytojams. Ir ne veltui, nes po vienu stogu susiburia dešimtys Lietuvos leidyklų – nuo pačių didžiausių ir žinomiausių iki visai mažų ir nelabai girdėtų. Knygų mugės metu galima po vienu stogu pamatyti daug rašytojų, literatūros kritikų, muzikantų, įvairių menininkų ir intelektualų bei šiaip žinomų žmonių.
Knygų mugė – tai ne vien galimybė įsigyti knygų, bet ir galimybė dalyvauti naujų knygų pristatymuose, pasiklausyti koncertų, gauti mėgstamų autorių autografus ir su jais šnektelėti bei paklausti rūpimų dalykų, dalyvauti įvairiose viktorinose. Mugės metu ne tik suaugusieji gali atrasti ką veikti. Didelis dėmesys skiriamas ir vaikams, kuriems sukurtos įvairios erdvės, kuriose jie gali pailsėti, pažaisti ar net dalyvauti knygų kūrybos procese.
Nuo knygos sukūrimo prabėgo daug metų, bet iki šiol ją galima laikyti didžiausiu žmonijos išradimu. Dar daugiau – knyga yra šventa. Ar kokį nors kitą žmonijos išradimą galima pavadinti šventu? Ar kompiuterį, internetą, išmanųjį telefoną galima pavadinti šventais? Jokiu būdu. Galima neabejoti, kad knyga yra amžina ir jos nepakeis net moderniausios ir patogiausios knygų skaityklės ar knygų skaitymo programėlės išmaniuosiuose telefonuose. Daugeliui žmonių knygą patinka skaityti dėl jos skleidžiamo kvapo, verčiamų puslapių šnarėjimo, nugarėlės traškėjimo, jos svorio jutimo rankose. Apskritai, knyga yra ne tik turinys, t. y. tai, kas joje parašyta, bet ir meno kūrinys su dailininko ir maketuotojo darbu, įdėtu į jos apipavidalinimą. Kaip malonu būti savo buto kambaryje, kuriame stovi lentynose išrikiuotos knygos, priėjus prie lentynų skaityti autorių pavardes ir knygų pavadinimus jų nugarėlėse, išsiimti norimą knygą, ją atidžiai apžiūrėti, pavartyti, paskaityti ir padėti atgal į vietą, paskui išsiimti antrą, trečią…
Žinoma, kai kas pasakys, kad pirkti knygas savo asmeninei bibliotekai namuose šiais laikais yra per didelė prabanga, nes knygos daug kainuoja. Tačiau niekas ir nesiūlo pirkti visų knygų iš eilės. Taip elgiantis neužtektų net didžiausių namų joms sutalpinti. Knygas namų bibliotekai reikia rinktis atidžiai ir neskubant. Šiame procese ir glūdi knygų įsigijimo malonumas. Kiekvienas žmogus mėgsta įvairių žanrų knygas: detektyvus, knygas apie keliones, karą ir įvairius karinius konfliktus, meną ar istorines asmenybes. Tad ir savo namų biblioteką kaupia remdamasis tam tikra tvarka. Turėti namuose biblioteką yra kiekvieno išsilavinusio žmogaus priedermė. Turi būti tam tikras kiekis knygų, kurias teks skaityti ne kartą ir jų vis prireiks. Neretai knygų pirkimas tampa rimta priklausomybe, kai jos perkamos už paskutinius pinigus ar net jų beveik neturint, bet tai pati prasmingiausia priklausomybė kokia gali būti pasaulyje.
Dar vienas argumentas įsigyti nuosavų knygų yra leidyklų knygynėlių kainos. Juose knygų galima nusipirkti be knygynų užsidedamų nemažų antkainių. Pats idealiausias variantas nusipirkti knygų yra apsilankymas Vilniaus knygų mugėje, kur visos leidyklos suteikia galimybę jų išleistas knygas įsigyti pigiau. Tik, prieš eidami į knygų mugę, pasidarykite norimų įsigyti knygų sąrašą su jas išleidusių leidyklų pavadinimais. Antraip net nepajusite, kaip išleisite milžinišką sumą ir nusipirksite ne vien būtinai reikalingų knygų. Prieš einant į mugę, vertėtų pasidomėti, kokios šiais ar ankstesniais metais išleistos vertesnės dėmesio knygos, paskaityti, ką apie jas rašo leidyklos ar literatūros kritikai. Ir jokiu būdu nesineškite į knygų mugę degtukų, nes galite sukelti itin įspūdingą gaisrą.