Dzūkų žinios

Savaitės komentaras Lietuvos rinkėjai pareiškė nepritarimą „žaliųjų valstiečių“ politikai

Dalintis:
Adomo Žilinsko piešinys.

Savivaldos rinkimai visuomet būna geras testas nacionalinei valdžiai. Sekmadienį įvykus antrajam merų rinkimų turui jau galima pažvelgti į politinę visos Lietuvos dėlionę ir padaryti aiškias išvadas.
Pirmiausiai į akis krenta tai, kad didžiausiuose Lietuvos miestuose valdžioje liko ankstesni merai, ir visi jie į rinkimus ėjo po visuomeninių rinkimų komitetų vėliava. Tad nei viename didžiajame Lietuvos mieste politinės partijos neturi nei vieno mero. Apskritai galima sakyti, kad rinkėjai parodė nepasitikėjimą politinėmis partijomis. Tai nieko naujo, nes kiekvieną mėnesį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiamose bendrovės „Vilmorus“ apklausose politinės partijos yra viena menkiausiai vertinamų institucijų Lietuvoje. Tad visuomeninių rinkiminių komitetų stiprėjimas ir nusivylimas tradicinėmis partijomis yra itin aiški ir pagrindinė šių savivaldos ir merų rinkimų tendencija. Nieko nuostabaus, kad visuomeniniai rinkimų komitetai iškovojo ir daugiausiai mandatų savivaldybių tarybose – daugiau kaip tris šimtus, o rinkimų komitetų merai vadovaus net dvylikai Lietuvos savivaldybių.
Šių savivaldos ir merų rinkimų rezultatai tapo itin rimtu įspėjimu nacionaliniu mastu valdančiai „žaliųjų valstiečių“ politinei jėgai. Per visą respubliką jie gavo tik 222 mandatus savivaldybės tarybose, kai R. Karbauskis dar prieš rinkimus planavo laimėti bent 300 mandatų. Dar liūdnesni reikalai su iškovotais merų postais. Jų „žalieji valstiečiai“ teturės vos varganus šešis iš net šešiasdešimties Lietuvos merų postų. Rezultatas tiesiog apgailėtinas. Gerai, kad R. Karbauskis tai įvertino kaip prastus rezultatus, nes jam dažnai būdinga neigti net visiškai akivaizdžius faktus. Premjeras S. Skvernelis tokius rezultatus įvertino teigiamai. Iš tiesų, kai nėra kuo džiaugtis, džiaugiesi tuo, ką turi.
Šiuos rinkimus „žalieji valstiečiai“ pralošė ne tik visuomeniniams rinkimų komitetams, bet ir opozicinėms partijoms Seime. Ir opoziciniai konservatoriai, ir tokie pat socialdemokratai laimėjo po 274 mandatus savivaldybių tarybose – net po penkiasdešimt mandatų daugiau nei pelnė „žalieji valstiečiai.“ Jeigu konservatoriai turi nuolatinį savo rinkėją ir pagal populiarumo reitingus buvo galima tikėtis, kad jie pasirodys neprastai, tai socialdemokratai savo pasiektu rezultatu savivaldos ir merų rinkimuose iš tiesų nustebino. Jų politikai tapo merais net penkiolikoje savivaldybių! Taigi pelnė daugiausiai merų postų. Niekada nebuvau šios politinės jėgos gerbėjas, bet šiuo atveju nusiimu prieš juos kepurę. Pirmiausiai už tai, kad atnaujino savo partiją ir atsikratė tokių dinozaurų kaip G. Kirkilas, J. Bernatonis ir panašių raudonos praeities atstovų. Smagu, kad socialdemokratų tarpe liko žymiai mažiau komunistinio LDDP laikų tvaiko. Tai didelis jaunojo ir kultūringo jų partijos vado G. Palucko nuopelnas. Negalima nepaminėti ir skambios socdemų pergalės Ignalinoje, kur meru tapo jų partijos atstovas, įveikęs „žaliųjų valstiečių“ politiką. Tai buvo itin skaudus dūris valstiečiams, valdžiusiems šį rajoną net 27 metus.
Reikėtų pridurti, kad konservatoriai iškovojo 11 merų postų, nukraujavę liberalai – 6, o „Tvarka ir teisingumas“ – penkis merų postus.
Šių savivaldos rinkimų rezultatai tapo griežtu įspėjimu valdantiesiems „žaliesiems valstiečiams“. Rinkėjai parodė aiškų nepritarimą jų vykdomai nacionalinei politikai. Ši politinė jėga galėtų pasimokyti iš atsinaujinusios socdemų partijos kultūros ir savikritiškumo. Jeigu „žalieji valstiečiai“ nepadarys išvadų ir dėl savo nesėkmių toliau kaltins kitus, jų laukia prasti šių metų prezidento ir kitų metų Seimo rinkimų rezultatai.

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: