Pagal tarybai siūlomą sprendimo projektą, atliekant Kultūros centro struktūros pakeitimą, būtų panaikintos septynios laisvalaikio salės ne tik mažose rajono gyvenvietėse ir kaimuose, bet ir tokiame miestelyje kaip Kapčiamiestis, kuriame gyvena per 600 žmonių. „Mes pykstame ant šalies valdžios, kuri didina regionų atskirtį, o mes patys, siūlydami panaikinti laisvalaikio sales kaimuose, elgiamės taip pat, norime atimti iš kaimo žmonių tuos mažus kultūros židinius“, – apie planuojamą Kultūros centro struktūros pakeitimą kalbėjo rajono tarybos narys Gintautas Salatka.
Užvakar posėdžiavęs rajono tarybos Švietimo, kultūros, turizmo ir sporto komitetas ilgai diskutavo apie pasiūlytą naują Kultūros centro struktūrą ir nusprendė, jog planuojami pakeitimai neigiamai atsilieps kaimo žmonių galimybei tenkinti kultūrinio gyvenimo poreikius. Komiteto nariai nepritarė šiam sprendimo projektui. Panašu, jog taryboje jis taip pat nebus svarstomas.
Pagal projektą, jei jis būtų patvirtintas, turėtų būti uždarytos Kapčiamiesčio, Viktarinos, Varnėnų, Dumblio, Žemaitkiemio, Rudaminos, N. Kirsnos ir dar kai kurios laisvalaikio salės. Redakcijos duomenimis, šį struktūros pakeitimą, kuris yra akivaizdi veiklos centralizacija, galimai inicijavo Lazdijų kultūros centras.
Kultūra rūpinsis bendruomenės?
Kadangi sprendimo projektą tarybos komitetui pristatė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Dalius Mockevičius, tai jo paprašėme atsakyti į „Dzūkų žinių“ klausimus apie projekto esmę ir galimas pasekmes.
– Praėjusių metų rudenį buvo atliktas Kultūros centro auditas. Kokios audito išvados?
– VšĮ Lazdijų kultūros centro vidaus audito metu buvo nustatyta tam tikrų trūkumų, teisės aktų reikalavimų neatitikimų valdymo srityje, todėl buvo pateiktos rekomendacijos, kaip ir kokius trūkumus pašalinti.
– Šiuo metu parengtas tarybos sprendimo projektas, pagal kurį turėtų būti keičiama Kultūros centro struktūra. Kokia pakeitimo esmė? Kas keisis?
– Viena iš audito išvadų buvo, kad faktinė VšĮ Lazdijų kultūros centro struktūra audituojamuoju metu neatitiko dar 2009 m. patvirtintos struktūros ir yra tobulintina. Todėl buvo nuspręsta atnaujinti daugiau nei prieš 10 metų patvirtintą struktūrą. Pakeista valdymo struktūra atitiks šiuo metu vykdomas VšĮ Lazdijų kultūros centro funkcijas ir įgyvendinamas veiklas, bus aiškiai nustatytas darbuotojų pavaldumas. Tai sudarys sąlygas efektyviau valdyti šią įstaigą bei siekti kokybiškų darbo rezultatų.
– Ar tiesa, kad po struktūros pakeitimų gali būti stabdoma septynių laisvalaikio salių veikla? Kokia bus šio pakeitimo ekonominė nauda?
– Kalbame ne apie kultūrinės veiklos stabdymą, o apie naujų galimybių kultūrinės veiklos puoselėjimui paieškas. Būtent tai šiuo metu ir daroma. Siekiame, kad renginiai, kuriuos laisvalaikio salėse organizuoja tiek kultūros darbuotojai pasitelkdami profesionalius meno kolektyvus ar muzikantus, tiek vietos bendruomenės, turėtų patogias ir renginiams tinkamas erdves. Struktūros pakeitimai daromi ne dėl ekonominės naudos, tačiau tenka pastebėti, kad daugumos šių laisvalaikio salių pastatai yra labai prastos būklės, reikalingos nemažos lėšos jiems išlaikyti ir dar didesnės investicijos jiems suremontuoti.
– Ar nėra pavojaus, kad panaikinus laisvalaikio sales, galima sulaukti neigiamų socialinių pasekmių? Tam tikra dalis žmonių neteks darbo, o kai kurie kaimai praras bent minimalų kultūrinį gyvenimą ir sociumo bendrystę?
– Mano turimais duomenimis, nė vienas darbuotojas nebus atleistas. Džiugu, kad stiprėja vietos bendruomenės, kurios tampa pagrindiniais kultūrinės veiklos iniciatoriais ir organizatoriais. Todėl joms bus užtikrinama profesionali kultūros specialistų pagalba organizuojant renginius. Šiais laikais mobilumas yra privalumas, gyventojus galima atvežti į sutvarkytas, modernias patalpas ir suteikti jų poreikius atitinkančias paslaugas.
– Kaip planuojama kompensuoti kultūrinės veiklos netektis vietovėse, kuriose neliks laisvalaikio salių?
– Kultūrinė veikla, jei tik bus poreikis, galės vykti ir vyks. Jai organizuoti bus pasitelkta greta esantys kultūros namai ar laisvalaikio salės, kurie kartu su vietos bendruomenėmis galės patenkinti kultūrinio gyvenimo poreikius. Neliks nuošalyje ir bibliotekos bei muziejai, kurie gali organizuoti įvairius renginius, parodas ar gyventojams aktualias paslaugas. Svarbu, kad tik būtų lankytojų.
Negalima daryti klaidos
Rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, turizmo ir sporto komiteto narys G. Salatka įsitikinęs, jog laisvalaikio salių naikinimas kaimo vietovėse būtų nedovanotina klaida ir žala kaimo žmonėms.
„Esu tikras, kad laisvalaikio salės kaimuose turėtų likti, o juose turėtų dirbti profesionalūs kultūros darbuotojai. Kalbama, jog kultūrinę veiklą kaimuose galėtų perimti bendruomenės. Taip, bendruomenių vaidmuo svarbus, tačiau kultūrine veikla turi rūpintis profesionalai, kurie nuolat gauna metodinę pagalbą iš Kultūros centro ir per įvairius profesinius mokymus“, – kalbėjo G. Salatka.
Jį labai nustebino siūlymas atsisakyti laisvalaikio salės Kapčiamiestyje.
„Ar galima tokią didelę gyvenvietę, kurioje gyvena per 600 žmonių, palikti be kultūros židinio? Būtų tikrai nelogiška. Argumentuojama, jog neva Kapčiamiestyje kultūriniu gyvenimu galėtų rūpintis miestelio bendruomenė. Gerai, jei bendruomenės vadovai yra aktyvūs, tačiau jie nėra kultūrinės veiklos profesionalai. O kas bus, kai pasikeis vadovai? Kapčiamiestis liks be kultūrinio gyvenimo? Manau, kad tokiame Kapčiamiestyje kultūra turėtų rūpintis ir kultūros profesionalai, ir bendruomenė, tada būtų geras rezultatas“, – sakė G. Salatka.
Jis įsitikinęs, jog kaime dirbantis kultūros darbuotojas yra atsakingas už ten vykstantį kultūrinį gyvenimą, net derina renginius ir sąmatas su seniūnais. Jo nuomone, atsisakius laisvalaikio salės ir kultūros darbuotojo, kaimo gyventojai praras paskutinę galimybę kultūringai pavakaroti ir pailsėti.
„Manau, jog neturime išvaikyti iš laisvalaikio salių kultūros specialistų, bet priešingai, ieškoti kūrybingų, išradingų, norinčių dirbti kultūros žmonių, kurie galėtų kaime organizuoti originalius renginius, į kuriuos norėtų atvažiuoti žmonės iš Veisiejų ar Lazdijų“, – kalbėjo G. Salatka.
„Dzūkų žinių“ informacija