Dzūkų žinios

Rinkimų sistema ne tik valdžios, bet ir visos tautos reikalas. Ar bus referendumas?

Dalintis:

DŽ redakcijos nuomonė

Jau ne vienerius metus vykstanti diskusija dėl Seimo rinkimų sistemos pakeitimo gali netrukus baigtis – naujoji Seimo valdžia rimtai užsimojo panaikinti rinkimus vienmandatėse rinkimų apygardose ir įvesti proporcinę rinkimų sistemą. Ką tai reiškia? O tai reiškia, kad visi Seimo nariai būtų renkami pagal partijų sąrašus, nebeliktų galimybės vienmandatėje apygardoje pasirinkti mums patinkantį politiką.
Tai reiškia, kad daugiausia vietų Seime gautų partija, surinkusi daugiausia visos Lietuvos rinkėjų balsų, balsuotume ne už konkrečius kandidatus, bet už politinių partijų sąrašus.
Šio projekto rengėjai aiškina, jog tokia sistema yra progresyvesnė, ja naudojasi beveik visos Europos šalys, o tik Lietuva ir Vengrija iki šiol Seimo narius renka ir vienmandatėse, ir daugiamandatėje apygardose.
Projekto autoriai taip pat siūlo panaikinti dabar esančią 71 rinkimų apygardą ir sudaryti 5–7 dideles apygardas, kuriose būtų renkama nuo 20 iki 40 Seimo narių. Pagal šį principą galima prognozuoti, jog Lazdijai rinktų Seimo narius kartu su Alytaus, Varėnos, Druskininkų, Kalvarijos ir dar keleto kitų rajonų rinkėjais.
Tai, kad daugelis Europos šalių naudojasi tokia sistema, galima suprasti, nes ten brandi demokratija, stiprios partijos, turinčios tradicinius savo simpatikus. O Lietuvoje situacija visai kitokia.
Pažiūrėkime, ko vertos mūsų partijos, kokia jų reputacija, vertybės ir kokių problemų jos turi. „Tvarka ir teisingumas“ buvo nuteista ir dingo iš politinės arenos, Darbo partija buvo pripažinta kalta dėl apgaulingos buhalterijos, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio buvęs lyderis sėdo į teisiamųjų suolą, partija suskilo, pagamindama naują darinį – Laisvės partiją, socialdemokratai suskilo į dvi partijas. Ar tokiu atveju galima kalbėti apie politinių partijų autoritetą?
Tai kam naudinga ši rinkimų sistemos pertvarka? Konservatoriai rinkimuose laimi vienodai balsų ir vienmandatėse, ir daugiamandatėje apygardose, o jų rinkėjai drausmingi kaip kareiviai. Kokia bebūtų rinkimų sistema, konservatorių gerbėjai ateis balsuoti už savus ir per sniegą, ir per karštį, ir per pandemiją.
Nežinia, ar šią reformą palaikytų „valstiečiai“, jie per paskutiniuosius rinkimus gavo panašiai tiek pat balsų ir vienmandatėse, ir daugiamandatėje, o per 2016 metų rinkimus jiems ypač gerai sekėsi vienmandatėse.
Liberalų sąjūdžiui tai būtų galvosūkis, nes per paskutinius rinkimus jie ypač daug balsų laimėjo vienmandatėse. Su Laisvės partija viskas aišku, jiems naujoji sistema tiktų, nes pernai jie visą mandatų derlių susigriebė daugiamandatėje.
Su Darbo partija irgi tas pat – per paskutinius rinkimus jie daugiausia balsų gavo daugiamandatėje. Lenkų rinkimų akcijos situcija kiek kitokia, partija per rinkimus neperžengė 5 proc. kartelės, bet į Seimą vienmandatėse buvo išrinkti keli jų kandidatai.
Teisės ekspertai, siūlydami naikinti vienmandates apygardas, teigia, jog Seimo narys turi atstovauti ne atskiro regiono žmonėms, bet visos Lietuvos piliečiams.
Akivaizdu, jog, jei bus įvesta nauja rinkimų sistema, nuo to pirmausia nukentės regionai. Dabar rinkėjai vienmandatėje renka konkretų žmogų, tikėdamiesi, jog jis atstovaus konkretaus krašto žmonių interesams ir rūpinsis to krašto gerove. Žmonės žino, jog, kilus problemoms, galima kreiptis į konkretų Seimo narį ir prašyti jo pagalbos. Kai vienmandatininkų nebeliks, kas pasirūpins periferijos problemomis? Juk Seimo nariai rūpinsis visa Lietuva, o ne konkrečiu regionu.
Paimkime Lazdijų rajono pavyzdį. Vienmandatėje Jotvingių apygardoje Lazdijai ir Druskininkai į Seimą delegavo „valstietį“ Zenoną Streikų. Šioje apygardoje „valstiečių“ sąrašas taip pat surinko daugiausia balsų, tačiau valdžia Seime atiteko konservatoriams. Dabar „Jotvingiai“ bent savo Seimo narį turi, o, nelikus vienmandačių, neturėtų nei savo Seimo nario, o vadovautų kita partija, nei už ją „Jotvingiai“ balsavo.
Tai pasakykite, su kuo tokiu atveju kalbėtis apie savo problemas, kas padės spręsti rajonui aktualius klausimus. Juk Seimo nariams svarbūs visi Lietuvos žmonės. O kam bus svarbūs Lazdijų krašto gyventojai? Jais neva rūpinsis visi Seimo nariai, o konkrečiai – niekas.
Ekspertai teigia, neva yra negerai, kai vienmandatininkai stengiasi pataikauti savo rinkėjams, kad būtų išrinkti kitai kadencijai. O kas čia bloga – jei nori tarnauti rinkėjams, reikia stengtis ir atlikti konkrečius darbus.
Ne paslaptis, jog yra nemažai tokių atvejų, kai vienmandatėje balsuojama už konkretų žmogų, išsirinktą asmenybę, nelabai kreipiant dėmesį į jo priklausomybę konkrečiai partijai, o daugiamandatėje balsas atiduodamas už konkrečią politinę partiją, kuriai vienmandatininkas nepriklauso. Įvedus naująją sistemą, tokio pasirinkimo nebeliktų, tektų balsuoti už partiją.
Galima įsivaizduoti, kokie judesiai vyktų partijose, įvedus naująją rinkimų sistemą. Visi „partinukai“ norėtų būti kuo arčiau sąrašo pradžios, kiek būtų intrigų, vidinės kovos, pataikavimo vadukams, o gal ir korupcijos. Pati partija, sudarydama sąrašą, nustatytų, kas turėtų būti išrinkti į Seimą, o kas liktų už ribos. Sakysite, jog sąrašus galima reitinguoti. Taip, galima, tik ar labai daug rinkėjų, ypač provincijoje, tuo pasinaudoja?
Naujoji valdžia inicijuoja Seimo rinkimų pakeitimus. Tačiau tai ne valdžios, bet visos tautos reikalas. Ar nebūtina paklausti Lietuvos žmonių, kaip jie norėtų rinkti savo atstovus? Ar nederėtų šiuo klausimu surengti referendumo?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: