Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Gamta

Raudonpilvės kūmutės ir baliniai vėžliukai sugrįžo į gimtąsias pelkutes

Nykstantis varliagyvis — raudonpilvė kūmutė. (Lietuvos zoologijos sodo nuotr.)

Rita Krušinskaitė

Po saugaus žiemojimo Lietuvos zoologijos sode į gimtąsias vietas Dzūkijoje sugrįžo keli šimtai retų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų gyvūnų. 125 ropliai – baliniai vėžliai ir 318 varliagyvių – raudonpilvių kūmučių, varlyčių raudonais pilvais.
Kaip ir ankstesniais metais, baliniai vėžliukai ir raudonpilvės kūmutės į pelkutes, savo natūralias buveines, paleistos dalyvaujant ne tik gamtininkams, zoologijos sodo darbuotojams, bet ir nemažam būriui paprastų gamtos mylėtojų.
Anot gamtininkų, tokie renginiai suteikia daug džiaugsmo ir moko mylėti gyvūnus, saugoti juos.
Metelių regioniniame parke buvo apgyvendinti 98, o Veisiejų regioniniame parke – 27 vėžliukai. Visi jie įsikūrė penkiose pelkutėse, o rekordiniam raudonpilvių kūmučių būriui buvo suteikta didesnė teritorija – septynios natūralios gamtos buveinės.
Baliniai vėžliukai į zoologijos sodą žiemoti buvo atvežti maždaug prieš metus iš nesaugiose vietose buvusių dėtaviečių. Taip pasielgta todėl, kad natūralioje gamtoje padėtų vėžlių kiaušinių, o vėliau ir išsiritusių mažylių tyko įvairiausi pavojai. Jie gali tapti lengvu grobiu laukiniams žvėrims, paukščiams, net skruzdėlės gali juos pražudyti.

Vis daugiau balinių vėžliukų apsigyvena Dzūkijos pelkutėse. (Metelių regioninio parko nuotr.)

Kol kas Lietuvoje baliniai vėžliai vis dar retai sutinkami gyvūnai, kurių daugiausiai priskaičiuojama Dzūkijoje. Tuo tarpu prieš šimtą metų geležinėmis varlėmis dėl tvirtų šarvų vadinami vėžliai gyveno visoje šalies teritorijoje ir nebuvo jokia retenybė.
Jie ėmė nykti, kai pradėjus aktyviai melioruoti laukus, buvo sunaikintos jų buveinės ir labai sumažėjo nedidelių, saulėtų vandens telkinių šiems ropliams gyventi bei pietinių šlaitų, apaugusių reta augmenija, tinkamų kiaušiniams dėti. Siekiant išsaugoti šiuos sparčiai pradėjusius nykti gyvūnus, turėjo įsikišti žmogus.
Jei balinių vėžlių kiaušinius specialistams surasti nėra labai sunku, nes vėžlienės juos deda tose pačiose vietose, tai gelbstint raudonpilves kūmutes, reikalas sudėtingesnis. Jų ikrelius, paslėptus po vandeniu, surasti gana sudėtinga, ypač esant sausringai vasarai. Praėjusioji buvo palanki jų nerštui, todėl pavyko išauginti rekordiškai didelį šių varlyčių skaičių.
Raudonpilvės kūmutės savo pavadinimą gavo dėl raudonomis ar oranžinėmis dėmėmis išmargintos pilvinės kūno dalies, kurią, gąsdindama plėšrūnus, stengiasi parodyti. Išsiriesdama lanku ji užkelia priekines bei užpakalines letenėles ant nugaros, parodydama jų vidinę ryškią pusę.
Lietuvoje raudonpilvės kūmutės paplitusios netolygiai. Daugiausiai jų buveinių yra pietų, rytų ir šiaurės rytinėje Lietuvos dalyse, o vakarinėje šalies dalyje žinomos tik pavienės populiacijos. Manoma, kad mūsų šalyje gali būti 300–500 raudonpilvių kūmučių radaviečių. Ši varliagyvių rūšis sparčiai nyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Tiek baliniai vėžliai, tiek raudonpilvės kūmutės, įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas.
Lietuvos zoologijos sodas bendradarbiaudamas su  Metelių ir Veisiejų regioniniais parkais projektus balinių vėžlių ir raudonpilvių kūmučių populiacijoms išsaugoti ir pagausinti vykdo nuo 2011-ųjų. Per tą dešimtmetį  buvo išauginti ir į gamtą išleisti 949 baliniai vėžliai ir 410 raudonpilvių kūmučių.
Šiemet paskutinysis projektas baigiasi, tačiau ši prasminga veikla nenutrūks. Kitąmet Lietuvos gamta ir vėl pasipildys būriu šių retų rūšių roplių ir varliagyvių.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: