Jau ne pirmus metus Šventojoje rengiamose stovyklose vasarą ilsisi, jėgas atgauna kelios dešimtys Lazdijų rajono vaikų ir jaunuolių. Stovyklose jaunieji lazdijiečiai ne tik pailsi, kūrybiškai praturtėja, fiziškai sustiprėja, bet ir mokosi bendrauti, tampa vienas kitam artimesni. Stovyklų auklėtojai ir vadovai – savanoriai, dirbantys be atlygio. Tai ir Lazdijų gimnazijų pedagogės Roma Stankauskienė, Audronė Pileckienė, taip pat lazdijietės Evelina Dobilaitė-Juškauskė, Rūta Margelytė-Brindzienė ir daugelis kitų savanorių bei buvusių šios stovyklos auklėtinių.
Pati atsirenka stovyklautojus
Viena iš tokių savanorių, jau du dešimtmečius nemokamai dirbančių įvairiuose klubuose, stovyklose, yra lazdijietė pedagogė Roma Stankauskienė.
Ji pasakojo, jog šių stovyklų iniciatorius yra Liškiavos klebonas Vidmantas Striokas, anksčiau kunigavęs Višakio Rūdoje, su kuriuo ji seniai bendrauja, savanoriaudama jo rengiamose stovyklose.
„Atsirinkdama vaikus į šią stovyklą, pirmiausia vertinau tėvų materialinę padėtį. Kadangi iš savo patirties žinau, kaip sunku, gaunant mažas pajamas, išleisti vaikus į stovyklą, nes pati su tuo susidūriau, tai į Šventąją kviečiau vaikus iš šeimų, kurių tėvai dirba už minimalų atlyginimą“, – sakė R. Stankauskienė.
Stovykloje, kurios pavadinimas paimtas iš Šventojo Rašto – „Aš jus draugais vadinu“, dalyvavo 13–17 metų vaikai ir paaugliai.
Apie krikščioniškas vertybes – suprantamai
Pasidomėjus, ar ši stovykla turi katalikišką pakraipą, ponia Roma sakė, jog ryškios pakraipos nebuvo, tik prieš valgymą stovyklos dalyviai pasimelsdavo ir sugiedodavo giesmę.
„Anksčiau ruošdavome ir Sutvirtinimo sakramentui, bet dabar sakau, kad vaikų nereikia versti daryti tai, kas jiems neįdomu. Palikom maldeles prieš valgį ir po valgio, Gerumo vakaras būna, kai kalbama apie krikščioniškas vertybes. Cituoju vienuolį Bruno Ferero, stengiuosi kalbėti su vaikais paprastai, sujungdama su realiu gyvenimu“, – sakė R. Stankauskienė.
Ji pastebėjo ypač teigiamą šių stovyklų tendenciją – nemaža dalis buvusių stovyklautojų, pasiekę pilnametystę, patys tapdavo savanoriais ir dirbdavo šių stovyklų auklėtojais.
„Šiose stovyklose mes išsiauginame savanorius, kurie vėliau prisijungia prie auklėtojų komandos. Štai vienas buvęs mūsų stovyklautojas jau aštuonerius metus pas mus savanoriauja“, – kalbėjo Roma.
Paklausta, ar kasmet į stovyklą važiuoja tie patys vaikai, Roma atsakė, jog šiemet iš 54 stovyklautojų pirmojoje pamainoje tik 20 buvo naujų, iki šiol nebuvusių stovykloje.
„Tie, kurie pabūna stovykloje, po jos laikosi krūvoje, nors yra iš skirtingų klasių. Buvimas stovykloje juos suartina ir sujungia. Tai labai prasminga, dėl to verta savanoriauti“, – sakė Roma.
Lėšų užtenka tik kambarių nuomai
Paklausta, kas dalyvauja stovykloje, kokia jos kaina, Roma pasakojo, jog stovyklos pamainoje yra per pusšimtis moksleivių, kurių amžius nuo 13 iki 17 metų, tačiau būna ir jaunesnių. Daugelis yra iš Lazdijų ir Veisiejų gimnazijų, kiti – iš įvairių Lietuvos rajonų. Pirmenybė teikiama senbuviams. Stovykla kainuoja 150 eurų 9 dienoms prie jūros su maitinimu tris kartus per dieną.
„Kunigas V. Striokas žiemą ir pavasarį per draugus ieško stovyklos rėmėjų. Tie pinigai, kuriuos sumoka vaikai, tik kambarių nuomai ir autobusui. Maitinimui kunigas pinigų randa pas rėmėjus, padeda ir kai kurie Lazdijų verslininkai. Mūsų auklėtojų komanda dirba nemokamai. Turime branduolį, kurie daug metų savanoriauja, smagu, jog iš jų yra daug tokių, kurie patys kažkada buvo stovyklautojai“, – sakė R. Stankauskienė.
Dabar yra sukurtas stovyklos profilis socialiniuose tinkluose, todėl visą informaciją apie stovyklos gyvenimą ten galima surasti.
„Dzūkų žinių“ informacija