Dineta Babarskienė
Šiais laikais jau, ko gero, neįmanoma įsivaizduoti gyvenimo be nuotraukų. Žmonės dalijasi sustabdytomis savo gyvenimo akimirkomis socialinėse medijose. Tai jau įprasta, juolab, kad šiam reikalui puikiausiai pasitarnauja ir išmanieji telefonai. O štai sesės dvynės – slapukės: fotografuoja, tačiau ne viską rodo kitiems, o ir socialiniuose tinkluose jų nuotraukų nedaug. Sako, tai daro sau.
Sesių dvynių pomėgis – fotografija. Joms patinka įamžinti akimirkas, dalyvauti renginiuose, stebėti ir fotografuoti gamtą. Jau treji metai, kai jos tai daro nuolat. „Eini iš mokyklos ir taip nebūna, kad nieko nenufotografuotum, nors tas kelias į namus toks pažįstamas, bet vis kažką pamatau. Žiemą per sniegus brendame ir fotografuojame. Daug fotografuojame“, – prisipažįsta Gabrielė Berškytė. Gabrielė prasitaria, kad vaikščioti jai itin patinka: galėtų eiti ir eiti. Tai einat su sese ir pliauškinate kadrus? „Na, taip“, – prisipažįsta atsidūsėdama Gabrielė. Įdomu tai, kad jų net užfiksuotų vaizdų yra vienodų: ta pati vieta, tas pats vaizdas, atrodo, spustelta tą pačią sekundę. Kaip fotografija seses užvaldė, Gabrielė nė pati pasakyti tiksliai negali. „Mylime fotografiją“, – sako ji.
Gabrielė daug ką daro ne viena. Ji turi sesę dvynę – Gintarę. Jos viena be kitos negali. „Jeigu nėra su manimi kartu Gintarės, man atrodo, kad aš būčiau ką palikusi, pamiršusi, pametusi. Na, toks jausmas, kai, atrodo, palieki kažką. Aš net ieškoti pradedu, nors žinau, kad ji, pavyzdžiui, išvykusi. Mes labai artimos. Aš neįsivaizduoju savęs be Gintarės“, – prisipažįsta Gabrielė. Pasakoja, kad jos net pagalvoja dažnai vienodai, tačiau netvirtina, kad taip būna visada ir 100 procentų. „Bet labai dažnai“, – pripažįsta ji.
Sako, kad aplinkiniai atpažįsta, kuri Gabrielė, o kuri Gintarė. „Vieni sako, kad labai panašios esame, kitiems mes nepanašios. Visaip būna“, – sako Gabrielė.
Sesės – dešimtokės Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijoje. Mergaitėms patinka biologija. Gal todėl, kad myli gamtą, o čia niekad netrūksta, ką fotografuoti. Juolab, kad gyvena pušyne, Ročkių kaime: graži gamta jas supa kasdien, o jos tai stebi, pastebi, kai ką įamžina. Jaunoji fotografė Gabrielė jau spėjo įsitikinti, kad gerą kadrą padaryti įmanoma visokiu oru, net kai dangus cepelininės spalvos, lyja lietus, dargana. „Man viskas gražu. Viskas, kas supa mane. Gamta man tokia graži. Aš ja grožiuosi, žaviuosi ir atrodo, kad tai niekada nesibaigs“, – dėsto žodžius Gabrielė. Tačiau jai patinka suktis ir renginiuose: ir čia ji mėgėja pagaudyti kadrus. Sako, tai, kad reikia daug pabėgioti, kad nufotografuotum viską, kas vyksta aplink, jos nė kiek negąsdina. „Būna, kad aš fotografuoju, o sesė filmuoja. Ko nesuspėju aš, padaro sesė“, – neslepia mergina. Tačiau būna, kad sesės fotografuoja ne kartu. „Sesė fotografavo išleistuves mokykloje, aš – ne“, – atkreipia dėmesį Gabrielė.
Mergaitės fotografuoja daug, tačiau savo nuotraukų nemėgsta kam nors rodyti. „Renginių nuotraukos – Facebook‘e, užfiksuotus gamtos vaizdus rodome retai“, – prisipažįsta ji. Paklausta, kodėl gi sesėms nesurengus parodos, Gabrielė sako, kad idėja gera, tačiau ji dar norėtų padirbėti, patobulėti, pasitempti ir jau tada. „Pasižiūriu bendraamžių, jaunųjų fotografų, darbus. Smalsu pažiūrėti, kokie jų darbai. Palyginu su savaisiais. Juk iš kitų galima pasimokyti, o ir paklausti, kaip jie daro, kaip jie dirba, kaip jiems pavyksta pagauti gerą kadrą“, – pasakoja jaunoji fotografė.
Vis tik Gabrielės darbai buvo pastebėti. Ji fotografavo „Lofto“ atidarymą Krosnoje. Nuotraukose mergaitė užfiksavo išties įdomias akimirkas, jos matymas, atsispindintis fotografijose, išties įdomus. Būtent po šio renginio, išvydus Gabrielės nuotraukas, jaunajai fotografei negailėta pagyrų. „Gerai pavarėte“, – tokių pagyrų išgirdo Gabrielė. Sulaukė prašymų fotografuoti ir kitus renginius.
Tai ar užteks laiko viskam, ar laisvo laiko nepritrūks? Sako, jog užtenka. Myli žirgus. Pajodinėja. Dar Gabrielei patinka derinti rūbus. Ji pataria net mamai. Ir dar prisipažįsta, kad jos labai mėgsta stebėti žvaigždes. „Labai patinka. Man dangus labai gražus. Aš juo niekad neatsigrožiu. Dangų labai myliu. Žvaigždynai man kažkas nepaprasto“, – užsisvajoja Gabrielė. O kai žvaigždutė krenta, ar sugalvojate norą, ar tikite, kad jis tikrai išsipildys? „Faina kažkuo tikėti. Į viską žiūriu pozityviai. Šypsausi gyvenimui, kad ir koks jis būtų. Negaliu praeiti pro žmogų jam nenusišypsojusi“, – prisipažįsta šypsodamasi Gabrielė.
O ar hobis taps darbu ateityje, nežinia. Ką veiks ateityje, Gabrielė dar neapsisprendusi, kol kas nesuka sau galvos: ateitis parodys. „Kol kas mes visai be minčių. Nelabai ir skubame kažką galvoti. Džiaugiamės gyvenimu ir fotkiname“, – ir juokais, ir rimtai sako Gabrielė. Tikina, kad jai nesvetimas posakis: žmogus planuoja, o Dievulis juokiasi.
Ir kas cia ypatingo?