Dzūkų žinios

Genocidą menanti istorija pagaliau sulauks namų

Dalintis:
2015 metų lapkričio pradžioje Lazdijų rajono savivaldybėje viešėjo tuometinė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė bei Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis. Svečiai susitiko su tuometiniu Lazdijų rajono savivaldybės meru Artūru Margeliu bei tuometine Lazdijų krašto muziejaus direktore Daina Plediene. Susitikimo metu buvo aptarta galimybė Lazdijuose, Vytauto g. 18, esantį pastatą pritaikyti muziejaus veiklai.

Dabartinė Lazdijų rajono valdžia, spėjusi išgarsėti ilgai vykdomais projektais, pagaliau užbaigė prieš daugiau nei šešerius metus ankstesniosios rajono valdžios pradėtą projektą – Sovietinio genocido aukų ir laisvės kovų muziejaus įrengimą.

Redakcijos duomenimis, naujojo muziejaus atidarymas planuojamas jau kitą ketvirtadienį, sausio 13-ąją. Galimai pripažindama didelį buvusios rajono valdžios indėlį, kuriant šį objektą, merė Ausma Miškinienė pažadėjo, jog atidarymo simbolinę juostelę ji kirps kartu su šio muziejaus sumanytoju Artūru Margeliu.

Šio muziejaus steigimo iniciatorius, Tarybos narys, buvęs meras Artūras Margelis puikiai prisimena šešerių metų senumo istoriją, kai gimė mintis įkurti šį muziejų, kaip buvo ieškoma lėšų jo steigimui, kaip buvo sutelktos profesionalų pajėgos.

Naujojo muziejaus atidarymas planuojamas jau kitą ketvirtadienį, sausio 13-ąją. Galimai pripažindama didelį buvusios rajono valdžios indėlį, kuriant šį objektą, merė Ausma Miškinienė pažadėjo, jog atidarymo simbolinę juostelę ji kirps kartu su šio muziejaus sumanytoju Artūru Margeliu.

„Mums kirbėjo mintis, kad reikia tinkamai įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą ir steigti šiuolaikišką muziejų. Savivaldybė nusprendė įsigyti pastatą, kuriame buvo anksčiau įsikūrusi milicija, policija, o prieš tai ten buvo NKVD būstinė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pastatas buvo sugrąžintas savininkams, nes sovietmečiu jis buvo nacionalizuotas. Mūsų kadencijos laikotarpiu priėmėme sprendimą tą pastatą nupirkti taip jis atsidūrė savivaldybės žinion, galvodami apie tai, kad ten padarysime Sovietinio genocido aukų ir laisvės kovų muziejų.

Pateikėme paraišką Kultūros ministerijai lėšoms gauti, ministerija skyrė pinigus pagal mūsų pateiktus projektus. Prie muziejaus įrengimo finansiškai prisidėjo ir savivaldybė. Taip pat buvo atliekamas ir M. Gustaičio muziejaus įrengimas, kuris yra šalia Lazdijų krašto muziejaus pastato“, – prisiminė A. Margelis.

Jis sakė, jog per savo kadenciją nepavyko iki galo įgyvendinti šio projekto, tačiau darbų buvo likę nedaug.

„Pastato rūsyje yra išlikusios autentiškos kameros, kur buvo tardomi mūsų patriotai. Pagal projektą buvo siekiama, kad kameros išlaikytų savo autentiškumą, o kitos patalpos būtų pritaikytos ekspozicijai ir parodoms. Mes buvome pasamdę specialistus, firmą, dirbo komanda, kuri viską suprojektavo. Projektavimo darbai buvo užbaigti, net parinktas darbų rangovas, bet naujajai valdžiai reikėjo beveik trejų metų, kad užbaigtų šį projektą“, – kalbėjo A. Margelis.

Anksčiau šis muziejus buvo sename pastate, kurį savivaldybė buvo išsinuomojusi iš Tremtinių sąjungos. Pastatas buvo nesutvarkytas, neapšiltintas. O dabar muziejaus ekspozicijos turėtų būti išdėstytos per tris aukštus, jis bus Lazdijų krašto muziejaus filialas.

„Dzūkų žinių“ informacija

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: